„Ketverius metus iki pandemijos Lietuva turėjo perteklinius viešuosius finansus. Stiprios prieškrizinės pozicijos dabar leidžia padėti šalies sveikatos sistemai, šalies gyventojams ir verslams atlaikyti pandemijos iššūkius. Tačiau kitų metų 7 proc. BVP lygio biudžeto deficitas turi būti trumpalaikis reiškinys – laikinos pagalbos priemonės negali tapti nuolatinėmis išlaidomis“, – pranešime spaudai teigė prezidentas.
„Prezidentas pasirašė biudžetą su visais lydinčiaisiais įstatymais, įskaitant ir sveikatos biudžetą, ir socialinio draudimo biudžetą.
Pastaruosius keletą metų turėtą fiskalinį perteklių prezidentas vertina pozityviai ir tai leidžia kitais metais suformuoti gana masyvų pagalbos paketą, kuris būtų nukreiptas į tris pagrindines sritis.
Visų pirma, suformuotas masyvus pagalbos paketas mūsų sveikatos sistemai. Antra – taip pat siekiama išsaugoti ir paremti gyventojų paramas bei verslo gyvybingumą. Trečia – sprendžiamos įsisenėjusios problemos, tokios kaip senjorų skurdas“, – teigė prezidento vyriausiasis patarėjas, Ekonominės ir socialinės politikos grupės vadovas Simonas Krėpšta.
Pasak jo, sveikatos sistemai kitąmet skiriama beveik 400 mln. eurų daugiau nei šiemet, pensijų finansavimas taip pat auga 350 mln. eurų ir tai sąlygos apie 40 eurų vidutinės pensijos augimą kiekvieną mėnesį.
„Be jokios abejonės, prezidento nuomone, tos trumpalaikės vienkartinės išlaidos ir turi likti vienkartinėmis ir netapti nuolatinėmis išlaidomis.
Ateityje Vyriausybė ir Seimas turės rasti būdų mažinti augančią skolą ir siekti prezidento užbrėžto strateginio tikslo, kad viešųjų finansų apimtis ir mokestinės pajamos augtų ir pasiektų tą optimalų lygį – 35 proc., lyginant su mūsų ekonomika. Tam tikslui pasiekti kitąmet reikės imtis šešėlio mažinimo priemonių ir mokestinio teisingumo didinimo“, – kalbėjo S.Krėpšta.
Prezidento vyriausiasis patarėjas teigė, jog kitose šalyse yra pasiteisinę sektoriniai-skaitmeniniai šešėlio mažinimo būdai.
„Vienas iš pavyzdžių, kuris šiuo metu svarstomas Seime ir įstatymų pakeitimai jau yra pateikti, yra vadinama statybininko ID sistema, kuri galėtų padėti skaitmenizuoti statybų verslą ir taip jį smarkiai išskaidrinti. Deja, šiame sektoriuje turime nemenką šešėlio dalį“, – akcentavo S.Krėpšta.
Jis teigė, jog žvelgiant į dar kitus metus – 2022 m. – kitąmet būtina pasiruošti skolos ir deficito mažinimui: „Tą galima padaryti dviem būdais: užtikrinti, kad tos vienkartinės išlaidos, kurios numatytos kitais metais, nepersikeltų į dar kitus metus ir netaptų nuolatinėmis; antra – nuosekliai didinti valstybės pajamas. Tą galima padaryti mažinant šešėlį, taikant įvairius skaitmeninius sprendimus, taip pat didinti mokestinės sistemos teisingumą, mažinti nepagrįstų išimčių skaičių.“
Prezidento nuomone, įtraukiant projektus į DNR planą, kai kitąmet bus tikslinamas biudžetas, svarbu bus atlikti jų kaštų ir naudos analizę.
Didžiausias dėmesys – koronaviruso padarinių suvaldymui
Seimas praėjusią savaitę priėmė 2021 metų biudžetą, kuriame didžiausias dėmesys skiriamas koronaviruso padarinių suvaldymui.
2021 metais biudžete numatyta iš viso daugiau nei 18 mlrd. eurų išlaidų, iš kurių didžiausia dalis – daugiau nei 4,7 mlrd. eurų – skirta socialinei apsaugai. Ekonomikai atiteks apie 3,5 mlrd. eurų, švietimui – daugiau nei 2,8 mlrd. eurų, o sveikatos apsaugai – apie 1,2 mlrd. eurų.
„Priimtame kitų metų biudžete, be lėšų skirtų kovai su pandemijos iššūkiais, didėja minimalus mėnesinis atlygis, numatytos lėšos pensijų indeksavimui, ko buvusioji Vyriausybė nesugebėjo įtraukti į biudžetą, didėja „vaiko pinigai“, minimalus mėnesinis darbo užmokestis, ženkliai didėja pensijos, – teigė finansų ministrė Gintarė Skaistė. – Taip pat biudžete suplanuotos išlaidos yra optimalios, turint omenyje, jog pagrindinis dėmesys skiriamas COVID-19 pandemijos suvaldymui, ką tikimės per ateinantį pusmetį padaryti. Jei situacija nesistabilizuos taip, kaip prognozuojama, pavasario Seimo sesijoje bus galima patikslinti koronavirusui skiriamas išlaidas, tačiau kol kas į šį scenarijų nesikoncentruojame“.
2021 metų biudžete apie 1 083 mln. eurų numatyta COVID-19 pandemijos neigiamų padarinių valdymui.
Socialinės paramos išmokoms ir valstybinių pensijų indeksavimui 2021 metų biudžete papildomai numatyta 29 mln. eurų. Dirbantiesiems – minimalus mėnesinis uždarbis iki mokesčių padidės 35 eurais (nuo 607 iki 642 eurų).
„Apie visuomenės gerovę galima spręsti pagal tai, kokia yra jos senjorų padėtis. Kitais metais pensijos augs dešimtadaliu, o skurdo lygis senjorų grupėje, remiantis prognozėmis, sumažės beveik penktadaliu. Išlaikę tokį tempą ir teisingus prioritetus, po kelerių metų galime tikėtis proveržio užtikrinant orią šalies piliečių senatvę“, – teigė prezidentas G.Nausėda.
2021 metais didės ir „vaiko pinigai“ – nuo 60 iki 70 eurų, o neįgaliesiems, gausių ir nepasiturinčių šeimų vaikams – nuo 100 iki 110 eurų. Tam ateinančių metų biudžete numatyta 63 mln. eurų.
Savivaldybių biudžetų pajamos kartu su valstybės biudžeto dotacijomis augs beveik 11 proc. iki 358 mln. eurų. Dėl koronaviruso susidarius neįprastoms aplinkybėms ir nukentėjus savivaldybių biudžetų pajamų surinkimui, kitąmet iš valstybės biudžeto bus skiriamos lėšos kompensuoti 2020 m. negautas pajamas. Taip pat savivaldybės, esant poreikiui, galės papildomai skolintis iki 58 mln. eurų.
Pablogėjus epidemiologinei situacijai ir stiprėjant neigiamai pandemijos įtakai ekonomikos srityje, numatoma, kad šiemet Lietuvos ekonomika susitrauks 1,5 procento, tačiau 2021 metų antrąjį ketvirtį tikėtinas ekonominio aktyvumo didėjimas, tad per visus 2021 metus Lietuvos ekonomika galėtų augti 2,8 procento.
Valdžios sektoriaus deficitas sudarys 7 proc. BVP (iš jų 2 proc. BVP dėl išlaidų, susijusių su COVID-19 pandemijos padarinių valdymo priemonėmis).
