Praeis ne vieni metai, kol teismai išnarplios šį ginčą, tačiau, pasak „Alytaus šilumos tinklų“ vadovo Mindaugo Nevardausko, ginti Alytaus miesto ir gyventojų interesus būtina.
Pinigai už neteisėtą turo naudojimą turi būti grąžinti
Pasak jo, žmonės už šildymą „Litesko“ šilumos ūkio valdymo metu gerokai permokėjo, o keletą metų be teisinio pagrindo eksploatuoto „Alytaus šilumos tinklų“ turto, už kurio eksploataciją „Litesko“ gavo pajamas ir per nuomos laikotarpį jį nudėvėjo, būklė nebuvo atstatyta.
Kaip paaiškino M.Nevardauskas, šioje byloje svarbūs trys aspektai. Pirmas yra be teisinio pagrindo įgytas ir naudotas turtas.
Nuomos sutartis tarp „Litesko“ ir Alytaus miesto savivaldybės pasibaigė 2016 metų birželį. „Sutartis buvo pratęsta dešimčiai metų, tačiau Lietuvos apeliacinis teismas pripažino, kad tas sutarties pratęsimas yra neteisėtas ir „Litesko“ dar tris metus valdė turtą, neturėdama jokio teisinio pagrindo – pagal neteisėtą susitarimą.
Tuos tris metus „Litesko“ eksploatavo turtą, kurio neturėjo teisės eksploatuoti ir už tai gavo pajamas. Remiantis tuo, be pagrindo gautos lėšos turėtų būti grąžintos teisėtam turto savininkui“, – situaciją paaiškino „Alytaus šilumos tinklų“ vadovas.
Ekspertų išvada – turtas nudėvėtas
Antrasis aspektas yra nudėvėtas turtas. Po turto perdavimo „Alytaus šilumos tinklams“ buvo pasamdyti ekspertai, kurie vertino perduoto turto būklę. Paaiškėjo, kad yra nebegalimų eksploatuoti dalykų, dalis turto yra labai prastos būklės.
Turto nudėvėjimas apima šilumos trasas, katilus, elektros generatorių, kuris visiškai neveikia. Tam, kad turtas būtų atstatytas iki normalios būklės, reikia investuoti virš 9 milijonų eurų.
„Visų turto nuomos sutarčių esmė yra ta, kad privatus subjektas viską sutvarko savo lėšomis ir tada daro verslą, iš kurio gauna pelną. Kai perėmėme turtą, pamatėme, kad jis neatitinka teisės aktų reikalavimų – yra nudėvėtas, o jo atstatymui reikalingos didelės investicijos.
„Litesko“ net tik perdavė mums nudėvėtą turtą, tarp kurio buvo ir neveikiantis senas generatorius, bet dar ir prašo už pastarąjį kompensacijos, kaip už neatsipirkusį daiktą. Tačiau logiška, būtų, kad jeigu jau prašoma kompensacijos už neatsipirkusį daiktą, tai jis turėtų būti veikiantis“, – niuansus dėstė M.Nevardauskas.
Šilumos vartotojams negrąžino 3,6 milijonų
Trečiasis aspektas yra nepadengtos kuro sąnaudos. Šilumos kainų nustatymas yra reguliuojamas Valstybinės energetikos reguliavimo tarnybos bei turi tam tikras taisykles.
Pagal šilumos kainų nustatymo metodiką, šilumos kaina yra perskaičiuojama kiekvieną mėnesį, atsižvelgiant į kuro kainas ir kitas dedamąsias. Pavyzdžiui, rugpjūtį kuro kaina buvo 100 eurų. Ir ta 100 eurų kuro kaina įsiskaičiuojama į spalio mėnesio šilumos kainą. Tačiau spalį kuro kaina jau buvo nukritusi ir už kurą buvo sumokėta 95 eurai.
Tai reiškia, kad iš šilumos vartotojų buvo surinkta 5 eurais daugiau. Gali būti ir atvirkštinis variantas – kuras brango, o iš šilumos vartotojų buvo surinkta mažiau pinigų. Kasmet Valstybinė energetikos reguliavimo tarnyba viską perskaičiuoja ir nustato, ar už kurą yra perrinkta, ar nepakankamai surinkta lėšų.
Jeigu jos yra perrinktos, artimiausiais metais turi būti grąžintos šilumos vartotojams. Pastaruosius kelis metus tarnyba to nedarė ir taip susidarė ženkli perrinkta suma už kurą.
Pasak M.Nevardausko, „Litesko“ iš šilumos vartotojų yra perrinkusi apie 3,6 milijonus eurų ir dabar „Alytaus šilumos tinklai“ kartu su Alytaus miesto savivaldybe prašo juos grąžinti, mat, nutraukdama veiklą Alytuje, bendrovė tų pinigų taip ir negrąžino.
Patenkinus ieškinį, mažėtų šilumos kaina
Pasiteiravus, kodėl ieškinys įmonei „Litesko“ pateiktas tik dabar, praėjus pusantrų metų po šilumos ūkio susigrąžinimo, „Alytaus šilumos tinklų“ vadovas patikino, kad užtruko laiko apžiūrėti visą turtą, jį įvertinti ir viską apskaičiuoti. Be to, procesus gerokai pristabdė ir prasidėjusi pandemija. Teisininkams taip pat reikėjo laiko surašyti nemažos apimties ieškinį.
Byla bus nagrinėjama Vilniaus apygardos teisme.
Apibendrindamas situaciją, „Alytaus šilumos tinklų“ vadovas sakė, kad šilumos ūkio nuoma ar koncesija turi būti naudinga ir vartotojams, jiems efektyviai valdant ūkį, ir nuomininkui ar koncesininkui, kuris efektyviai valdydamas šilumos ūkį gautų pagrįstas pajamas ir pelną. Deja, ieškinio suma rodo, kad nauda buvo sukoncentruota vienoje pusėje ir tikrai ne vartotojų naudai.
Jeigu teismas patenkintų ieškinį, šilumos vartotojams būtų grąžinta daug pinigų, be to „Alytaus šilumos tinklai“ tuos susigrąžintus 22,6 milijonus eurų investuotų į turto atstatymą, modernizavimą, kas leistų sumažinti šilumos sąnaudas, patiriamus nuostolius ir tai atsilieptų sumažėjusiai šilumos kainai.
„Vien gyventojams grąžinus tuos 3,6 milijonus eurų už kuro sąnaudas, tris metus šilumos kaina Alytuje galėtų būti bent jau 10-15 procentų mažesnė“, – patikino M.Nevardauskas.
