„Žiūrint į priekį, atlikome narių apklausą ir matome, kad skyrių tinklo mažėjimo tendencija yra baigtinė ir ateityje skyrių skaičius stabilizuosis, bet keičiasi jų veiklos koncepcija. Jei anksčiau skyriai buvo naudojami bendroms paprastoms paslaugoms teikti – apmokėti komunalines paslaugas ar kažką kita, dabar jau nėra poreikio eiti.
Bankų skyriai bus konsultavimo, kompetencijų centrai tuo metu, kai žmonėms, verslui reikia priimti strateginius sprendimus: imti būsto paskolą, verslo paskolą, įsigyti automobilį. Koncentruojamasi į konsultavimo ir kompetencijų aspektą, matome, kad to, be abejonės, reikia“, – interviu Eltai teigė E.Čipkutė.
Pagrindinius kadencijos tikslus ji sako siejanti su tvaria veikla, paslaugų skaitmenizacija ir finansiniu švietimu.
– Gal galite šiek tiek papasakoti apie save, kodėl nusprendėte imtis šių pareigų?
– Pradėčiau nuo to, kad finansų sektoriuje esu ne naujokė. Iš principo visą karjerą čia ir dirbau. Prieš prisijungdama prie LBA septynerius metus gyvenau ne Lietuvoje. Pradėjau savo karjerą Finansų ministerijoje, kur dirbau Finansų rinkų politikos departamento direktore.
Dirbau su bankų, vertybinių popierių, draudimo sektorių reguliavimu, indėlių draudimu, taip pat didelė darbo dalis buvo Briuselyje atstovauti Lietuvos interesams ir derėtis dėl įvairių direktyvų šioje srityje. Po Finansų ministerijos 5 metus dirbau Pasaulio banko pagrindinėje būstinėje Vašingtone. Tai finansinė institucija, kuri dirba besivystančiose šalyse ir padeda tų šalių ekonomikoms vystytis.
Po to dvejus metus dirbau Briuselyje Europos investicijų fonde, kuris yra Europos investicijų banko dalis. Tai institucija, kuri remia smulkų ir vidutinį verslą Europos Sąjungoje per vietos finansų tarpininkus: per bankus ir fondų valdytojus.
Po šių darbų grįžau į Lietuvą, prisijungiau prie LBA. Kuo tai įdomu – tai yra mano veiklos sritis, kurią aš gerai žinau ir man ji patinka. Bankai labai aktyviai dalyvauja visose ekonominėse veiklose ir aktyvus, dinamiškas darbas, platus spektras mane sudomino.
– Ankstesnis LBA prezidentas Mantas Zalatorius iš pareigų pasitraukė po to, kai sulaukė kaltinimų korupcijos byloje. Ar matote sektoriaus reputacijos gerinimą kaip vieną iš savo tikslų ir kiek ši istorija apskritai jam pakenkė?
– Aš manau, kad ši istorija bankų sektoriui iš principo nepakenkė. Mes nuolat vykdome gyventojų pasitikėjimo bankų sektoriumi apklausas. Šių metų apklausos duomenimis, 90 proc. gyventojų pasitiki savo banku. Manau, kad tai pagrindinis ir svarbiausias įvertinimas bankams, kad jų klientai bankais pasitiki.
– Kokius tikslus ir iššūkius išskirtumėte savo kadencijoje?
– Žiūrint į ateinančius kelerius metus, matau tris pagrindinius asociacijos veiklos tikslus, taip pat aktualius ir visam sektoriui: tai yra tvari veikla, paslaugų skaitmenizacija bei finansinis švietimas.
Tvari veikla yra atsakingas elgesys su aplinka ir visuomene bei atsakingas požiūris į tai. ES pasiryžo tapti pirmu žemynu, kuris taptų klimatui neutralus iki 2050 metų. Atitinkamai visos valstybės, įskaitant ir Lietuvą, prisiėmė nemažai įsipareigojimų, kaip palaipsniui galėtume prie to pereiti.
Mes čia matome svarbų LBA, taip pat ir viso finansų sektoriaus vaidmenį: mums patiems toliau vystyti įvairius žalius produktus: tai yra žalios paskolos, žalios obligacijos, įvairūs pensijų, investicijų fondai, taip pat šviesti ir padėti verslui plėstis ta kryptimi.
Kitas prioritetas yra paslaugų skaitmenizacija. Pastaruosius du dešimtmečius, ypač pastarąjį dešimtmetį, matome tendenciją, kai vis daugiau paslaugų persikelia į virtualią erdvę. Tai vykdo finansų sektorius, bet kartu ir kiti verslai, taip pat ir valstybė.
Naujosios Vyriausybės programoje yra labai daug su skaitmenizacija susijusių iniciatyvų tiek mieste, tiek regionuose. Čia bankai padarė gana nemažai, nes mes matome ypač jaunimo norą kuo daugiau savo finansinių reikalų tvarkytis elektroninėje erdvėje ir ne tik per kompiuterį, bet kad ir telefone visos paslaugos būtų prieinamos.
Tačiau kita tendencija – į virtualią erdvę keliasi ne tik paslaugos, bet ir nusikaltimai. Kartu prioritetas yra saugoti visuomenę ir verslą nuo galimų finansinių sukčiavimų virtualioje erdvėje. Čia mes bendradarbiaujame ir su valstybinėmis institucijomis, ir su policija, bandydami pagelbėti ir informuoti verslą ir gyventojus, kaip galima apsisaugoti.
Esame parengę labai nemažai informacijos apie tokius pavyzdinius atvejus, kaip tai gali nutikti, kaip apsisaugoti, nes dažnai tos schemos yra labai sofistikuotos.
Šiuo metu steigiame Pinigų plovimo prevencijos kompetencijų centrą. Mūsų Šiaurės-Baltijos šalių regioną per pastaruosius penkerius metus sudrebino keli dideli pinigų plovimo skandalai, laimei, nė vienas iš jų nebuvo Lietuvoje, tačiau dažnu atveju užsienio investuotojai į mūsų regioną žiūri kaip į vieną.
Bankai finansuos 60 proc. to centro veiklos. Jo tikslas bus palaikyti aukštą pinigų plovimo prevencijos standartą bei būti platforma, kurioje bankai keičiasi informacija, duomenimis ir praktika.
Trečioji sritis yra finansinio raštingumo didinimas. Čia svarbus akcentas bus darbas su jaunimu, ypač mokyklinio amžiaus vaikais, nes tai yra metas, kai reikia mokyti, diegti pagrindus, kaip valdyti savo finansus atsakingai tiek ir priimant trumpalaikius sprendimus, galbūt imant vartojimo paskolą, tiek ir žiūrint į strateginius sprendimus, tarkime, renkantis pensijų fondą ar imant būsto paskolą.
– Neseniai žiniasklaidoje pasirodė informacija, kad Jungtinių Amerikos Valstijų Federalinių tyrimų biuras atlieka tyrimą dėl „Swedbank“, SEB ir „Danske Bank“ Baltijos šalių padalinių padarytų pažeidimų. Kaip jūs vertinate šią situaciją ir kokią žalą tai daro sektoriaus reputacijai?
– Kalbant apie šiuos tyrimus, mes žinome, kad tos diskusijos vyksta su atitinkamomis JAV institucijomis ir jos vyksta ne tik dėl Baltijos padalinių, bet ir kitų valstybių. Šiuo metu prognozuoti, kaip tos diskusijos baigsis, sunku.
Toliau komentuoti šiuo metu tikrai negalime, bet bankai visada pasirengę bendradarbiauti su atsakingomis institucijomis. Tikrai niekas to nenori – dedame visas pastangas, kad ateityje tokių klausimų nekiltų.
– Lietuvoje bankų koncentracija yra aukšta, apie tai daug kalbama. Ar tokioje aplinkoje, kokia yra dabar, tiek reguliavimo prasme, tiek pandemijos kontekste, yra prielaidų kalbėti apie naujo banko atėjimą į Lietuvą netolimoje ateityje? Ar tai būtų įmanoma?
– Koncentracija Lietuvoje yra viena didžiausių Europoje, tačiau pastaraisiais metais šalyje atsirado daug naujų rinkos žaidėjų. Žiūrint į bankinį sektorių, per pastaruosius trejus metus Lietuvos bankas išdavė 8 naujas bankines licencijas.
Šiuo metu Lietuvos bankas nagrinėja dar 6 užklausas dėl naujų bankinių licencijų. Kitaip sakant, skaičiuojant vienetais, bankų skaičius per pastaruosius metus padvigubėjo ir toliau augs ateinančiais metais.
Kai kurie bankai žengia tik pirmuosius žingsnius ir užauginti banką ne taip paprasta, tai užtrunka kelerius metus, bet sudarytos labai geros prielaidos šiems bankams augti. Duokime jiems kelerius metus ir manau, kad turėsime ir aktyvesnių žaidėjų rinkoje.
– Bankai pandemijos metu sugriežtino skolinimosi sąlygas, tačiau auga alternatyvių rinkos dalyvių, fintech startuolių, mažesnių bankų plėtra, tą pastebi ir Lietuvos bankas. Ar manote, kad mažieji rinkos dalyviai ateityje galėtų sudaryti bankams rimtesnę konkurenciją, ar matote juos labiau kaip nišinius žaidėjus?
– Kalbant apie pandemiją, kaip bankai mato Lietuvos ekonominę situaciją – manome, kad ekonomikos fundamentai kol kas išlieka tikrai geri.
Ir bendrojo vidaus produkto, ir nedarbo lygis, ir kiti pagrindiniai ekonominiai rodikliai yra visai neblogi, nors metų pradžioje, kai tik pandemija prasidėjo, prognozės buvo prastos. Mums padėjo ir tai, kad mūsų eksporto rinkos gana neblogai laikosi, tai yra Skandinavijos šalys ir Vokietija.
Kitas svarbus dalykas, kad tai ne finansų krizė, tai yra sveikatos krizė. Bankai į šią krizę įėjo su labai sveikais finansais – kapitalo rodikliai, likvidumo ir kiti rodikliai yra aukšti ir išlieka aukšti.
Kitaip sakant, bankų skolinimo apetitas nepakito. Matome skolinimo paklausos pokyčių. Gyventojų būsto kredito paklausa stipriai išaugo per pastaruosius metus, tuo tarpu verslo paklausa kreditavimui yra sumažėjusi dėl kelių priežasčių. Viena priežastis – verslas labai aktyviai naudojosi įvairiomis valstybės pagalbos priemonėmis, mokestinėmis lengvatomis, subsidijomis. Pirmieji poreikiai buvo padengti.
Kitas dalykas – neapibrėžtumas rinkoje, kuris išlieka ir dėl ateinančių metų. Dėl to matome, kad įmonės labai dažnai atideda savo investicinius planus. Dėl to indėlių kiekis sistemoje augo ir per praėjusius metus įmonių indėliai bankuose padidėjo 730 mln. eurų.
Kalbant apie alternatyvius paskolų teikėjus, mes labai sveikiname tokias iniciatyvas, nes bankai, be abejonės, negali visų paslaugų ir visų poreikių visais aspektais patenkinti. Kiti teikėjai atranda savo nišas. Mes turime labai daug naujų žaidėjų, ypač mokėjimo paslaugų rinkoje.
Šiuo metu turime 120 elektroninių pinigų įstaigų ir mokėjimo įstaigų Lietuvoje, kitais metais Lietuvos bankas planuoja išduoti dar 100 naujų licencijų. „Brexit‘as“ prie to prisideda, taip pat tai, kad Lietuva pozicionavo save kaip palankią šalį tokiai veiklai.
– Sakote, kad verslo paklausa kredituotis yra sumažėjusi, tačiau viešojoje erdvėje diskutuojama, kad smulkiam ir vidutiniam verslui galimybės kredituotis yra sumažėjusios, kalbama ir apie valstybinės plėtros įstaigos įkūrimą.
– Čia reikia pažiūrėti, kas yra tas mūsų verslo sektorius. Jeigu galime jį suskirstyti į dvi grubias dalis, tai yra smulkus ir stambus verslas. Matome, kad bankai sėkmingai dirba su stambiu verslu ir dažnu atveju įmonės naudojasi ne vieno, bet kelių bankų paslaugomis, nes jų finansavimo poreikiai dideli. Matome, kad įmonės turi savo finansų, be to, yra daug įmonių, kurios šiuo laikotarpiu ne investuoja, bet taupo.
Kalbant apie smulkias ir vidutines įmones, yra kitų finansavimo šaltinių poreikis. Ypač pirmaisiais metais būtų reikalingas rizikos kapitalas. Tų galimybių Lietuvoje, be abejonės, yra, bet kuo daugiau jų būtų, tuo būtų geriau.
Kitas dalykas, kas būtų reikalinga, dažnai matome, kad smulkaus ir vidutinio verslo finansai neretai būna silpni ir dėl to bankams būna sunku kredituoti, dėl to dirbame su „Invega“, su Žemės ūkio paskolų garantijų fondu, tarptautinėmis institucijomis, kaip Europos investicijų bankas, Europos investicijų fondas, ieškome būdų, kaip su papildomomis garantijų schemomis galėtume paskolas smulkiam ir vidutiniam verslui pasiūlyti.
– Ar sutinkate, kad bankai pandemijos metu skolindamiesi tapo atsargesni ir šis atsargumas išliks ateityje?
– Bankų stabilumas, patikimumas ir atsakingas požiūris skolinant tiek gyventojams, tiek ir verslui išlieka prioritetas. Tas yra svarbu tiek ilguoju, tiek trumpuoju laikotarpiu. Tai išlieka prioritetu, bet mes bankų apetito pokyčio nematėme ir neplanuojame, kad mažėtų pasiūla tiek gyventojams, tiek verslui, nes indėlių kiekis sistemoje yra didelis ir bankai ieško būdų, kaip tuos pinigus įdarbinti.
– Kokias bankai mato didžiausias rizikas, kurias sukėlė pandemija? Ar galima sakyti, kad klientų nemokumas yra didžiausias pavojus?
– Žiūrint į šitą momentą, kažkiek matome atidėjimų padidėjimą, bet jis nėra toks ryškus. Visi bankų finansiniai rodikliai išlieka sveiki. Žiūrint į kitus metus, sunku prognozuoti, neapibrėžtumas didelis tiek valstybei, tiek gyventojams, tiek ir bankams. Mes nuolat stebime situaciją.
– Trečią ketvirtį stebėtas 21,6 proc. sumažėjęs bankų pelningumas, palyginti su laikotarpiu prieš metus. Kokį prognozuojate metinį pelno sumažėjimą?
– Kol kas duomenų dar laukiame, bet bendrai tendencija būna tokia, kad ketvirtasis ketvirtis dėl padidėjusio gyventojų aktyvumo paprastai būna pelningesnis nei prieš tai praėję. Tačiau turint omenyje aplinkybes, šių metų bankų pelnas bus mažesnis nei pernai.
– Prieš kurį laiką SEB ir „Swedbank“ pranešė, kad kitais metais keisis dalies paslaugų įkainiai. Ar galima sakyti, kad paslaugų įkainių didinimas tiesiogiai susijęs su bankų pelningumo mažėjimu?
– Bankų paslaugų įkainiai yra konkurencijos dalykas ir dėl to asociacijoje šiais klausimais nediskutuojame, todėl pakomentuoti negaliu.
– Kalbant apie paskolų moratoriumą, kaip suprantu, kol kas bankai neplanuoja to pasiūlyti?
– Pandemijos pradžioje, kovo-gegužės mėnesiais, kreipdavosi keli šimtai tiek gyventojų, tiek verslo, bet po kelių mėnesių besikreipiančių skaičius nuolat mažėjo ir šiomis dienomis matome vos vieną kitą kreipimąsi. Bankai labai aktyviai dirba ir yra pasiruošę dirbti su kiekvienu klientu atskirai.
– Kartkartėmis pranešama apie bankų veiklos sutrikimus. Ar matote tai kaip problemą, kuri kenkia bankų reputacijai ir mažina klientų pasitikėjimą jais?
– Nė vienas bankas ir nė vienas klientas nesidžiaugia tokia situacija. Čia tendencijos susijusios su tuo, kad daug paslaugų keliasi į virtualią erdvę. Mūsų rinkoje matėme bankų susijungimo, o tai reiškia, kad bankams reikia sujungti ir įvairias sistemas, jas integruoti. Procesai nėra paprasti, bet bankai tam skiria daug dėmesio.
– Pandemijos metu išaugo atsiskaitymų kortelėmis patrauklumas, pastebima, kad auga ir atsiskaitymų sumos. Kokią regite grynųjų pinigų ateitį? Ar gali būti, kad ateityje tik maža dalis pirkinių ir paslaugų bus apmokama grynaisiais pinigais arba visai jų atsisakysime?
– Sunku pasakyti, nes čia valstybinis klausimas, ne tik bankinio sektoriaus. Per pastaruosius metus atsiskaitymų kortelėmis padaugėjo 23 proc., tačiau statistika rodo, kad 20 proc. žmonių Lietuvoje gauna pagrindines pajams grynaisiais, tad tendencija, kad grynieji išliks apyvartoje tikrai bus, bet mažėjimo tendencija ryški ir Lietuvoje elektroniniai mokėjimai naudojami aktyviau, lyginti netgi su ES vidurkiu.
– Kokia ateitis laukia bankų skyrių? Ar nebus taip, kad bankai, per pandemiją pamatę, jog galima klientus aptarnauti ir nuotoliniu būdu, gali dar labiau mažinti bankų skyrių skaičių?
– Pastaraisiais metais matėme mažėjimo tendenciją ir COVID–19 metu dar daugiau vartotojų visus klausimus tvarkosi internetinėje bankininkystėje.
Bankai pagrindines svarbiausias paslaugas jau siūlo internetu ir pagal mūsų atliekamas apklausas net 80 proc. vartotojų sakė, kad jų pagrindinė naudojama bankinė paslauga yra internetinė bankininkystė.
Žiūrint į priekį, atlikome narių apklausą ir matome, kad skyrių tinklo mažėjimo tendencija yra baigtinė ir ateityje skyrių skaičius stabilizuosis, bet keičiasi jų veiklos koncepcija. Anksčiau skyriai buvo naudojami bendroms paprastoms paslaugom teikti – apmokėti komunalines paslaugas ar kažką kita, o dabar jau nėra poreikio eiti.
Bankų skyriai bus konsultavimo, kompetencijų centrai tuo metu, kai žmonėms, verslui reikia priimti strateginius sprendimus: imti būsto paskolą, verslo paskolą, įsigyti automobilį. Koncentruojamasi į konsultavimo ir kompetencijų aspektą, matome, kad to, be abejonės, reikia.
