Smulkiųjų centų nauda – niekinė
Europos Komisija paskelbė viešąją konsultaciją dėl vieno ir dviejų euro centų monetų atsisakymo. Anot Lietuvos banko, šios monetos ekonomikoje cirkuliuoja neefektyviai. Jos brangiai kainuoja tiek valstybei, tiek visuomenei, tiek prekybininkams. Be to – teršia gamtą.
Lietuvos banko Grynųjų pinigų departamento atstovė Edita Lisinskaitė teigia, jog Lietuvos bankas šių monetų išleidžia pakankamai daug.
„Kiekvienais metais apie du traukinio vagonus išleidžiama į rinką ir dažniausiai šios monetos yra atiduodamos gyventojams kaip grąža, ir į ekonomiką jau nebegrįžta.
Centais gyventojai daugiau nebeatsiskaito, dažniausiai monetas kaupia stalčiuose, piniginėse arba kažkur automobilių durelėse. Taip šios monetos kaupiasi ir tiesiog mėtosi aplinkoje“, – apie mažą smulkiųjų centų efektyvumą pasakoja E.Lisinskaitė.
Dauguma atsisakyti centų sutiktų
Daugiau kaip pusė Lietuvos gyventojų pritartų smulkiųjų nominalų monetų atsisakymui, apvalinant galutinę pirkimo sumą.
Pagal 2020 m. apklausą 54 proc. apklaustųjų pritartų pasiūlymui atsisakyti 1 ir 2 euro centų monetų naudojimo ir suapvalinti galutinę pirkimo sumą, mokant grynaisiais, 38 proc. tam nepritartų, o 8 proc. respondentų neturėjo aiškios nuomonės.
Savo ūkyje užaugintomis ar pagamintomis gėrybėmis prekiaujantis Darius iš Pakruojo rajono sako, kad po visos dienos prekybos turguje smulkių centų susikaupia nemažai.
„Labai daug ateina vyresnių žmonių su smulkiais centais, jiems sunku susigaudyti su jais, ilgai skaičiuoja. Paskui, aišku, užtrunka, kol juos susiskaičiuoji, kol palengva taip pat dalini. Žinoma, ne visi patenkinti, kad duodi smulkiais, bet kur dingsi – pinigai yra pinigai“, – sako prekeivis Darius.
Turguje prekiaujanti Reda teigia, jog jei įmanoma, ji smulkiausių centų apskritai stengiasi išvengti: „Mes stengiamės suskaičiuoti lygiai, kad būtų be centų, nes tikrai žmonės krapšto, ieško – net ir piniginės plyšta. Tie centai tikrai nebereikalingi.“
Turguje kalbinti pirkėjai pritaria prekeiviams – smulkiausių monetų mielai atsisakytų. Jie teigia, jog centai yra nereikalingi, nes šiuo metu apskritai dauguma atsiskaito ne grynais pinigais, o banko kortelėmis.
„Dabar pilnos piniginės centų, tačiau priimti kasoje jų niekas nenori. Tikrai būtų geriau juos naikinti“, – sako pirmoji turguje pakalbinta praeivė.
„Juos labai sunku sugraibyti – labai mažiukai, – apie centus kalbėjo kitas turgaus lankytojas. – Jei būtų didesni, tai gal ir nieko, tačiau dabar – ne. Man atrodo, kad būtų lengviau žmonėms be jų.“
Bijo sumaišties
Vis dėlto, kai kurie prekybininkai svarsto, kad gali kilti keblumų, atsisakius 1 ir 2 euro centų monetų, nes apvalinant kartais nukentėtų klientai, o kartais ir jie patys.
„O jeigu sveri ir išeina kaina su centais? Aš juk negaliu nuo žmogaus „sukti“. Taip ir skaičiuoji teisingai, nes svarstyklės tai kalibruotos. Prekyboje, mano manymu, be centų prekiauti neišeitų“, – apie galimą kainų chaosą turguje kalba prekeivė Vilma.
Lietuvos banko atstovė E.Lisinskaitė aiškina, jog jau sukurta tvarka, kaip atsisakius 1 ir 2 centų, būtų apvalinamos sumos. Apvalinama būtų ne kiekvienos prekės, o viso pirkinių krepšelio suma.
„Jei bendra pirkinių krepšelio suma baigiasi vienu ir dviem euro centais, būtų apvalinama į mažesnę pusę, tai yra, iki nulio. Jei suma baigiasi 5, 6, 7 euro centais, būtų apvalinama taip pat į mažesnę pusę – iki 5. Jei baigiasi 3 ir 4 euro centais, būtų apvalinama į didesnę pusę – iki 5, o jeigu baigiasi 8 ar 9, tai taip pat būtų apvalinama į didesnę pusę – link 10 euro centų“, – skaičiavimo sistemą aiškina E.Lisinskaitė.
Apvalinami būtų tik grynieji pinigai
Atsiskaitant kortele, kainos apvalinamos nebus. Vartotojų aljanso atstovas aiškina, jog apskaičiuota, kad ilgalaikėje perspektyvoje dėl kainų apvalinimo atsiskaitant grynaisiais nuostolių neturėtų patirti nei pirkėjai, nei pardavėjai.
„Galbūt vieną dieną apsipirkdami prarasime du centus, o kitą dieną gal išlošime juos. Labai sunku iš anksto pasakyti, kokia gali būti galutinė ilgalaikė nauda arba žala. Tikrai tie mūsų pralaimėjimai ir išlošimai susivienodins ir vidutiniškai mes neturėtume nei pralaimėti, nei laimėti“, – teigia Lietuvos vartotojų organizacijų aljanso atstovas Kęstutis Kupšys.
Penkiose euro zonos valstybėse atsiskaitant grynaisiais sumos jau yra apvalinamos. Pirkėjai vieno ar dviejų euro centų monetomis gali atsiskaityti, tačiau jais grąža nebeatiduodama.
Dėl vieno ir dviejų euro centų naikinimo turi apsispręsti visos euro zonos valstybės, kurioms Europos Komisija jau dabar numato siūlyti vienodas apvalinimo taisykles.
