Jei kas nors prieš 8 metus kaunietei Ingridai Michalskienei būtų pasakęs, kad šias Kalėdas ji su artimiausiais šeimos nariais sutiks ne bičiulių, bet danielių ir avių apsuptyje, tuo nė už ką nebūtų patikėjusi.
Tikrų miestiečių pora – Ingrida su vyru Regimantu Michalskiu – dabar rūpinasi kaimo turizmo sodyba, kurioje savo malonumui augina šiuos mielus gyvūnus.
Kai verslą sustabdė koronaviruso pandemija ir karantinas, šeima nepuolė į neviltį – norėdami praskaidrinti gyvenimą ėmė ir nusifotografavo su savo augintiniais. Netikėtai tokių fotosesijų užsimanė ir kiti žmonės.
Taip kauniečių šeima sukūrė kalėdinį stebuklą ir praskaidrino nuotaiką ne tik sau. Gali būti, kad per karantiną kilusi idėja ateityje virs naujo verslo užuomazga.
O štai pakaunės kaimo turizmo sodybos šeimininkai – Laimutė ir Stasys Sadauskai – pirmą kartą pradėjo internetu prekiauti iš putinų uogų pagamintu sirupu ir netikėtai sulaukė didelės sėkmės.
Apie sodybą svajojo vyras
Vos kelios dešimtys kilometrų už Kauno, Lašinių kaime prie pat Kauno marių regioninio parko, yra sodyba, kurioje laksto pulkas danielių ir avių banda. Dabar, kai lankytis svečiuose negalima, pro šalį važiuojantys žmonės bent sustoja prie sodybos ir smalsiai stebi danielius.
„Dažnai matome, kad atvykę žmonės sėdėdami automobiliuose pasigroži danieliais, apsisuka ir vėl nuvažiuoja. Dėl to kartais jaučiame, kad neturime privataus gyvenimo, nes nuo gyvūnų aptvarų lyg ant delno matyti ir mūsų gyvenimas sodyboje“, – šypsojosi I.Michalskienė.
Moteris sakė, jog anksčiau neįsivaizdavo, kad kada nors pripras prie tokio gyvenimo.
„Buvau namų šeimininkė, užauginau sūnų, kuriam dabar jau 27 metai, po gerokos pertraukos gimė dabar jau 12-metė duktė Ūla. Tad baigusi studijas niekada nedirbau, sukausi namuose. Rūpėjo vaikai, namų ruoša, maisto gaminimas ir kiti buities rūpesčiai. Buvau įsitikinusi, kad nesu komunikabili ir su svetimais žmonėmis būtų sunku bendrauti“, – pasakojo kaunietė.
Tačiau jos vyras R.Michalskis, pinigų šeimai uždirbdavęs ir automobiliais prekiaudamas, ir statybose sukdamasis, turėjo svajonę. Jis norėjo sodybos ir svajojo, kad joje bus šeimos gūžta.
Avys iškrėtė kalėdinę eibę
2012 metais Lašinių kaime jis aptiko vieną ūkį, kurio šeimininkė senutė pasimirė. Sodyboje nebuvo elektros, nei kelio iki jos. 5 hektarų plote buvo vien šabakštynai. Vis dėlto kaunietį pakerėjo graži ir nuošali vieta, patiko greta tekantis Strėvos upelis, tyvuliuojančios Kauno marios. Vyras įsigijo apleistą ūkį ir laisvu nuo kitų darbų laiku jame pradingdavo.
„Netikėjau, kad sodybą galima sutvarkyti. Dvejus metus į ją net nevažiavau. Bet vis pagalvodavau, ką Regimantas ten daro. Atvykusi net nelipdavau iš automobilio. Bet vieną dieną supratau, kad gal vyras ir teisus. Akys tarsi atsivėrė“, – pasakojo I.Michalskienė.
Svarstant, kaip išnaikinti šabakštynus, draugai kauniečiams patarė įsigyti avių. Sakė, kad jos nuės viską, kas nereikalinga.
„Auginti avių nemokėjome. Jas laikėme viename aptvare, jos nuėdė žolynus ir ėdesio gyvūnams stigo. Bet netikėtai supratome, kad avys atsives jauniklių. Tai nutiko prieš Kalėdas.
Jaunikliai ir jų motinos buvo silpni, todėl kasdien iš Kauno lėkdavome jų maitinti, ėriukus girdydavome iš kūdikiams skirtų buteliukų, pieną pirkdavome iš ūkininkės, išleidome daug pinigų“, – šypsojosi moteris.
Taip pat paaiškėjo, kad avys neėda bet ko, tad šabakštynus teko rauti patiems. Bet augintinių atsisakyti jau nebegalėjo, nes juos pamilo.
Po sodybą laigiusių triušių milžinų išsaugoti nepavyko. Juos nudaigojo lapės ir kiti plėšrūnai.
Danieliai – lyg karaliai
R.Michalskis svajojo auginti ir elnius. Bet paaiškėjo, kad sodybą juosianti tvora per silpna. Tada įsigijo danielių. Pačiam teko daug domėtis ir mokytis, kaip šiuos taurius gyvūnus auginti. Jie sodyboje, dviejuose aptvaruose, laigo tik šeimininkų malonumui, banda vis didėja, dabar jau yra 50 patinų, patelių ir jauniklių.
„Bandoje yra vienas dominuojantis patinas. Jis yra šeimos galva, pirmas ateina paėsti, pirmas sukremta ir obuolius, ir duoną, kurią labai mėgsta. Po jo pasmaguriauti jau gali kiti bandos nariai“, – pasakojo vyras.
Suaugę patinai turi įspūdingus ragus ir jais labai didžiuojasi. Po aptvarus vaikšto išdidūs lyg karaliai. Ragai auga ir gražėja 10 metų. Bet ateina laikas, kai danieliai juos numeta.
„Tada patinai atsiskiria nuo bandos, bando slėptis, nes, matyt, jiems gėda, kad prarado savo karūną, taip pat tada turi užgyti ir žaizdelės, tad jie intuityviai vengia susidurti su kitais bandos nariais“, – pasakojo kaunietis.
Rudenį, kai aptvaruose augančios obelys apsipila obuoliais, danieliai priekinėmis kojomis įsiremia į kamienus, ragus įkiša tarp medžių šakų ir taip nupurto obuolius. Stebėti danielių gyvenimo būdą, jų įpročius visai šeimai – kasdienis malonumas.
Prižiūrėti šiuos įspūdingus šiaurietiškus gyvūnus, kuriems ir žiemą nereikia jokio tvarto, o tik pašiūrių, šeimai sekasi, patelės yra atvedusios net retų albinosų jauniklių, kurie stebina baltu kailiu.
Viską daro savo jėgomis
Kauniečių pora įdėjo daug triūso kurdamasi sodyboje.
„Neretai kaimo turizmo sodybose, ypač kai jos tik ėmė rastis, buvo statomi milžiniški pastatai, kad būtų galima priimti kuo daugiau svečių ir gauti kuo daugiau pelno. Klientai miegodavo vienoje patalpoje ant greta sustatytų lovų.
Mes to nenorėjome, statėme ir dabar statome nedidelius pastatus, kiekvienas kambarys su visais patogumais, darome tai lyg sau, kad pirmiausia patiems būtų malonu ir patogu. Jokiai organizacijai nepriklausome, viską darome savo jėgomis, pamažu“, – sakė R.Michalskis.
Dabar sunku įsivaizduoti, kad čia buvo apleista vieta, nes plyti prižiūrima veja, iškastas tvenkinys, stovi skoningi pastatai. Auga įvairių dekoratyvinių augalų, vietoj gėlyno šeimininkė yra pasodinusi įvairių prieskonių, kuriuos ir naudoja, ir paglostyti juos galima, nes sklaidžia malonų aromatą.
Prieš 4 metus I. ir R.Michalskiai nusprendė pabandyti priimti pirmuosius svečius. Jų turėjo būti 20, tad pora skolinosi tiek kėdžių, staltiesių, kitų būtinų daiktų.
„Man tai buvo didelis išbandymas, maniau, kad esu nekomunikabili, nesugebėsiu bendrauti su svetimais žmonėmis. Taip pat teko mokytis gaminti įvairius patiekalus, nes niekas kitas labiau nei pats nepasistengs“, – pasakojo I.Michalskienė.
Sodybą pamėgo ne tik lietuviai, bet ir svečiai iš užsienio. Vasaromis čia stovyklaudavo ir vaikai, kuriems ypač įdomu glostyti avis ir danielius. I.Michalskienė prisipažino, kad didžiausias džiaugsmas ir padėka už triūsą yra patenkinti žmonės.
Surengė šeimos fotosesiją
Prasidėjus koronaviruso pandemijai, kai svečių nebebuvo galima priimti, kauniečiai patys įsikūrė savo sodyboje. Buvo pavasaris, gamta budo, darbšti šeima pirmą kartą galėjo mėgautis pačių sukurta aplinka, būti gamtoje neskaičiuojant valandų, darbuotis gražinant aplinką.
Kai užklupo ir antrasis karantinas, kauniečiai nepuolė į neviltį.
„Nusprendėme, kad jei negalime kur nors keliauti, priimti svečių ar patys pas ką nors vykti, šventinę nuotaiką reikia susikurti sodyboje.
Prisiminiau, kad vieną žiemą duktė Ūla vyko į Laplandiją, kur matė kalėdines puošmenas, Kalėdų Senį su elniais. Kelionė kainavo 600 eurų.
O mes juk savo kieme turime danielių, žiemišką aplinką, tad kodėl kalėdinės nuotaikos nesusikūrus patiems?“ – pasakojo I.Michalskienė.
Viename danielių aptvare buvo sukrauta šūsnis šieno. Ant jo galima atsisėsti, aplinka papuošta kalėdine girlianda, eglišakėmis, kurias mielai triauškia danieliai. Taip buvo įkurta jauki ir šventiška vieta.
Vieną dieną į svečius atvyko sūnus Lukas su žmona Dominyka ir anūku Jokūbu. I.Michalskienei kilo mintis juos nufotografuoti. Šeimą apspito danieliai, kuriuos lengva prisivilioti obuoliais ir duonos riekėmis. Nuotraukos išėjo labai gražios, jose tvyro tikra kalėdinė nuotaika.
„Norėdama jomis pasidalinti įkėliau į vieną socialinio tinklo paskyrą, kur savo pasiekimais ir sukurtu grožiu dalijasi savo sodybas puoselėjantys žmonės. Apie tai, kas nutiks vėliau, negalvojau ir neplanavau“, – sakė I.Michalskienė.
Nereikia net Laplandijos
Pamatę jaukią šventišką šeimyninę fotosesiją tokios panoro nemažai nepažįstamų žmonių. Susitarę jie atvykdavo ir fotografuodavosi.
Tokia pramoga gryname ore suteikė nepaprastų emocijų, nes gyvūnai patikliai iš žmonių rankų ėdė obuolius ir duoną, juos buvo galima glostyti.
Nuėjus į kitą aptvarą pasitiko ir avys, gyvenančios drauge su kita danielių banda. Atsidūrus tarp jų visus apimdavo neapsakomas gerumo ir pasakos pojūtis, nes gyvūnai leidosi glamonėjami, sekiojo iš paskos lyg šuniukai ir dūko tarpusavyje.
Taip netikėtai visai ne Laplandijoje, o netoli Kauno kauniečių šeima sukūrė tikrą Kalėdų stebuklą.
Turi vilties, kad kitas sezonas bus geresnis
Agnė Vaitkuvienė
Lietuvos kaimo turizmo asociacijos prezidentė
„Asociacijai priklauso apie 400 narių. Per šį karantiną viena kita kaimo turizmu užsiimanti šeima bandė ieškoti originalių išimčių. Pardavinėjo pačių virtą uogienę, kitus gaminius, siūlė pristatyti maistą į namus.
Kalėdoms daugelyje sodybų buvo užsakytos patalpos, kuriose šventes planavo sutikti po vieną šeimą. Kai ir tai buvo uždrausta daryti, užsakymai atšaukti. Kai kurie klientai viešnagę perkėlė į kitą metų laiką. Kai kas artimiesiems dovanojo kuponus, kviečiančius ateityje apsilankyti sodybose.
Kaimo turizmo sodybų šeimininkai pritaria Vyriausybės sprendimui labai sugriežtinti karantino sąlygas. Visi suprantame, kad geriau santūriai praleisti šias šventes. Nors verslo plėtoti negalime, daugelis turi vilties, kad kitas sezonas bus geresnis.“
Putinų sirupą internetu perka ne tik lietuviai
Stasys Sadauskas
Kauno rajone esančios kaimo turizmo sodybos šeimininkas
„Savo sodyboje priimdavome svečius, siūlydavome jiems paragauti mūsų pagamintos arbatos ar sirupo iš putinų uogų. Šis produktas turi daug vitaminų, stiprina imunitetą.
Ankstesniais metais prieš Kalėdas sirupą parduodavome įvairiose mugėse. Šią žiemą, kai tokios galimybės nebeliko, duktė sugalvojo pasiūlyti žmonės putinų sirupą įsigyti internetu.
Kad kils toks didelis susidomėjimas, nesitikėjome. Jau pardavėme 1 toną šios produkcijos. Sirupą perka ne tik Lietuvos gyventojai, nemažai jo išsiuntėme ir į Didžiąją Britaniją, ir net Ispanijoje gyvenantiems lietuviams.“
