Sutarimą pavyko rasti jau gerokai įsibėgėjus vakariniam posėdžiui: balsavime dalyvaus 128 parlamentarams, iš jų – 77, prieš – 2 ir 49 balsuojant susilaikius biudžetas galiausiai buvo priimtas.
Už balsavo 47 konservatoriai, po 11 liberalų ir Laisvės frakcijos narių, keturi Mišrios Seimo narių grupės nariai, du valstiečiai (Antanas Vinkus ir Rima Baškienė, vėliau ji teigė suklydusi ir norėjusi susilaikyti) bei vienas socialdemokratas, Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen.
Prieš balsavo du valstiečiai (Ligita Girskienė ir Algirdas Stončaitis), o susilaikė visi 10 „darbiečių“, 25 valstiečiai, 9 socialdemokratai ir 5 Mišrios Seimo narių grupės nariai.
Tokio cinizmo dar nebuvo
Nors daugelis Seimo narių siūlymų į biudžetą nebuvo įtraukti, vis dėlto plojimais buvo sutiktas sprendimas skirti pinigų Seimo kanceliarijos darbuotojų darbo užmokesčiui padidinti. Tačiau į tai audringai sureagavo premjerė Ingrida Šimonytė.
„Sveikinu buvusią valdžią su tuo, kad, biudžete nenumačius pinigų net tam, ko reikia minimaliai tenkinti įstatymų reikalavimus, dabar dar padidino deficitą, už kurį mane bando kalti prie kryžiaus. Tokio cinizmo šitoje šalyje dar nebuvo“, – po balsavimo parlamente sakė premjerė.
Tačiau dar iki Seimo nariams pareiškiant savo valią, valstietis Valius Ąžuolas ragino balsuoti už tokį pasiūlymą, nes, jo teigimu, parlamente dirba ne tik Seimo nariai.
„Dirba ne už tokius atlyginimus, kurių yra verti ir už kuriuos galima dirbti“, – sakė jis.
Finansų ministrė Gintarė Skaistė pabrėžė, kad Vyriausybės teiktame biudžeto projekte Seimo politinio asmeninio pasitikėjimo ir karjeros valstybės tarnautojų darbo užmokesčiui ir taip jau papildomai skirta 926 tūkst. eurų. Nepaisant to, parlamentarai pritarė liberalo Ričardo Juškos siūlymui, kuris kitais metais kainuos 1,584 mln. eurų.
Padidino deficitą, o paskui persigalvojo
Dar rytiniame posėdyje, nepaisant to, kad Vyriausybė siūlė nepritarti 46 mln. eurų atsieisiančiam kompleksiniam Laisvės frakcijos narys Artūro Žukausko siūlymui, parlamentarai balsavo „už“.
Pasiūlymo esmė: skirti 5 mln. eurų mokslo programoms, 2 mln. eurų – universitetų ūkio ir administravimo poreikiams, 6,8 mln. eurų – inicijuoti skatinimą už studijų kokybę aukštosiose, 18 mln. eurų – padidinti bazinį finansavimą aukštosioms mokykloms, 14 mln. eurų – padidinti išlaidas, tenkančias vienam studentui aukštosiose mokyklose.
Vyriausybė siūlė tam nepritarti dėl ženklaus deficito. Nepaisant to, Seimas palaikė kolegos A.Žukausko siūlymą. „Tai 46 mln. eurų, kurie nesuplanuoti“, – prieš balsavimą atkreipė dėmesį finansų ministrė G.Skaistė.
„Prisimenu Vyriausybės programą, kurioje yra 120 lapų švietimui skirta 12 lapų.
Man bus labai įdomu, kaip balsuos Laisvės frakcija, kuri labai aiškiai pasakė, kad jos prioritetas – švietimas. Žiūrėsiu, kaip balsuos Liberalų sąjūdis. Tai ir bus jūsų valdančiosios koalicijos išmėginimas – pliurpti ir rašyti nesąmones lengva, įgyvendinti – labai sunku. Čia ir bus jūsų egzaminas – ar jūs iš tiesų esate už švietimą, ar toliau paklusite savo didžiojo brolio nurodymams“, – emocingai kalbėjo Mišrios Seimo narių grupės narys Remigijus Žemaitaitis.
Tačiau, pakartotinai balsavus dėl šio klausimo, Seimo narių balsų A.Žukausko pasiūlymui palaikyti nebepakako.
Neketina palaikyti
Dar prieš prasidedant balsavimui dėl biudžeto Seimo Biudžeto ir finansų komiteto narys valstietis V.Ąžuolas teigė, kad jo atstovaujamos partijos palaikymo priimant kitų metų biudžetą nereikėtų tikėtis.
Anot V.Ąžuolo, Vyriausybė padarė klaidą padidindama biudžeto deficitą ir neįtraukdama į biudžetą ekonomikos gaivinimui skirtų europinių lėšų.
Kitų metų biudžete numatoma, kad valdžios sektoriaus deficitas – skirtumas tarp išlaidų ir pajamų – sudarys 7 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP).
Tuo metu komiteto pirmininkas Mykolas Majauskas neabejojo, kad biudžetas bus priimtas.
Vyriausybės pakoreguotame biudžeto projekte numatytas 7 proc. BVP valdžios sektoriaus deficitas, tuo metu buvusi Vyriausybė planavo ne daugiau kaip 5 proc. deficitą.
Prezidentas Gitanas Nausėda pirmadienį sakė, kad deficitas didesnis, nes buvusi Vyriausybė kai kuriuos dalykus „paslėpė“. Pasak V.Ąžuolo, tai – klaidinga interpretacija.
„Mane stebina tas pasakymas – „paslėpė“. Niekas nieko nepaslėpė. Mes tikėjomės, kad konservatoriai pasitikės Ingridos Šimonytės Vyriausybe ir suteiks tokią pat galimybę, kaip mes pavasarį suteikėme valstiečių Vyriausybei – pasiskolinti iki 6 mlrd. COVID-19 valdymui“, – sakė V.Ąžuolas.
Biudžeto projektą parengė kadenciją baigusi Sauliaus Skvernelio Vyriausybė, tačiau jį dar spėjo pakoreguoti Ingridos Šimonytės ministrų kabinetas.
Įtraukė naujų siūlymų
Seimas svarstydamas parlamentarų pasiūlymus kitais metais biudžete numatyti papildomai lėšų pritarė keliems siūlymams, kuriems buvo pritarusi ir Vyriausybė.
Pritarta konservatoriaus Žygimanto Pavilionio siūlymui 44 tūkst. eurų numatyti Seimo nuolatinio atstovo JAV Kongrese darbo užmokesčiui ir socialinėms išmokoms.
Pritarimo sulaukė parlamentaro Lauryno Kasčiūno pasiūlymas 100 tūkst. eurų sumažinti asignavimus Specialiųjų tyrimų tarnybai turtui įsigyti ir juos skirti atlyginimų fondui ir priedams.
Seimas pritarė ir grupės parlamentarų siūlymui padidinti asignavimus Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigai 19 tūkst. eurų – jie skirti kontrolieriaus išeitinei išmokai.
Kitais metais vidutiniškai 9 proc. didės senatvės pensijos, dešimčia eurų – iki 70 eurų – vaiko pinigai, minimali alga augs nuo 607 iki 642 eurų (iki mokesčių).
Naujoji Vyriausybė biudžete padidino išlaidas koronaviruso pandemijos valdymui. Papildomų lėšų numatyta nedarbingumo išmokoms, subsidijoms, lengvatinėms paskoloms.
2021 metų valstybės biudžeto pajamos, įskaitant ES ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšas, bus 11,252 mlrd. eurų, o išlaidos viršys pajamas 4,573 mlrd. eurų. Valstybės skola kitąmet sieks 51,9 proc. BVP. Šiemet šiemet rodiklis yra 47,5 proc. Kitais metais biudžeto deficitas sieks 4,57 mlrd. eurų.
Biudžetas sudarytas skaičiuojant, kad BVP kitąmet augs 2,8 proc., o darbo užmokesčio augimas lėtės iki 4,1 proc.
Svetimos gėdos jausmas
Finansų ministrė Gintarė Skaistė kritikuoja buvusios Vyriausybės numatytą 5 proc. biudžeto deficitą teigdama, kad jis, atsižvelgiant į buvusių valdančiųjų darytas išlaidas, buvo nerealistiškas. Ji taip pat tikina, kad šiandien numatytos išlaidos COVID-19 suvaldymui yra optimalios, o jei situacija nebus stabilizuota, kaip tikimasi, biudžetas bus peržiūrimas kartu su atsigavimo priemonėmis.
„Beklausant buvusių valdančiųjų apima svetimos gėdos jausmas, kai bandoma pasakyti, kad biudžeto deficitas, kuris buvo nupieštas realiai 5 proc., turi kažkokią prasmę.
Nes, žiūrint į praėjusius metus, buvusi Vyriausybė nutarimais COVID-19 suvaldyti paskyrė 3,4 mlrd. eurų, iš kurių panaudojo 2,8 mlrd. eurų. Akivaizdu, jei planavo taip pat koronavirusą valdyti kaip ir praėjusiais metais, tai tas biudžeto deficitas šiandien būtų buvęs 10 proc.“, – antradienį teigė ji.
G.Skaistė pažymėjo, kad ne visos išlaidos, buvusios Vyriausybės skirtos COVDI-19 suvaldymui, buvo iš tiesų nukreiptos šiai problemai spręsti.
Anot finansų ministrės, jei pandeminė situacija šalyje negerės taip sparčiai, kaip dabar numatyta, biudžetas bus peržiūrimas po pusmečio, kartu tikslinant ekonomikos atsigavimo priemones.
Tą patį kalba ir premjerė I.Šimonytė. Ji neatmeta galimybės, kad kitąmet Seimui gali teikti ir patikslintą biudžetą, jei prireiks papildomų lėšų krizei įveikti. Prieš balsavimą premjerė teigė nesidžiaugianti biudžetu, bet prašė jį palaikyti.
Šių, 2020-ųjų, numatomas valdžios sektoriaus deficitas sieks 8,8 proc. šalies BVP.
