Amerikoje ieškomas milijardierius į areštinę buvo patekęs rudens pradžioje ir ten praleido porą mėnesių.
Spalio pabaigoje teismas sutiko išleisti A.Khawają už užstatą, kuris, kaip tvirtinama, Lietuvos istorijoje yra rekordinis. Tiesa, Generalinė prokuratūra neatskleidžia šios sumos dydžio, nors yra duomenų, kad pinigus už savo klientą sumokėjo viena advokatų kontora.
Savo ruožtu ir Lietuvos, ir užjūrio teisininkai įspėja, kad toks sprendimas gali netgi pakenkti mūsų šalies ir JAV santykiams. Mat iki šiol visiems, kurių ekstradicijos prašydavo JAV, teismo sprendimo tekdavo laukti už grotų.
Turėjo laukti sprendimo
Rugsėjį Vilniaus apygardos teismas milijardieriui A.Khawajai buvo skyręs griežčiausią kardomąją priemonę – suėmimą.
Tąsyk konstatuota, jog sulaikytojo turtinė padėtis ir iš Europolo gauti duomenys apie A.Khawajos turimą netikrą Meksikos piliečio pasą sudaro pakankamą pagrindą manyti, kad ir taikant antrą pagal griežtumą kardomąją priemonę – intensyvią priežiūrą – jis gali bandyti pabėgti iš Lietuvos.
Tačiau dabar A.Khawaja mėgaujasi sąlygine laisve Lietuvoje, iš kurios jam bent kol kas neleidžiama išvykti.
Nežinia, ar padidinta užstato suma, ar kitos pasikeitusios aplinkybės paskatino teisėsaugą pakeisti sprendimą dėl A.Khawajos paleidimo.
Tačiau aišku, kad tai iki šiol Lietuvoje netaikyta praktika.
Pavyzdžiui, 2013 metais Vilniuje buvo sulaikytas Rusijos pilietis Dmitrijus Ustinovas, kuris buvo ieškomas amerikiečių dėl to, kad į Rusiją eksportavo ir kėsinosi eksportuoti JAV gynybos ginkluotės sąraše esančias priemones: naktinius optinio matymo prietaisus, nuotolinio matymo vaizdo kameras.
Taip pat skelbta, kad D.Ustinovas vykdė šių priemonių kontrabandą, legalizavo nusikalstamu būdu gautus pinigus.
Už šiuos nusikaltimus JAV jam grėsė 20 metų kalėjimo bausmė. Tačiau iki pat išdavimo JAV jis kelis mėnesius buvo laikomas Lukiškių kalėjime.
Panašiai buvo nutikę ir 2017 metais Lietuvoje sulaikytam Evaldui Rimašauskui, kuris kaltinamas apgaulės būdu iš JAV informacinių technologijų įmonių „Facebook“ ir „Google“ išviliojęs daugiau kaip 100 mln. JAV dolerių (dabartiniu kursu – per 82 mln. eurų).
JAV prašymu E.Rimašauskas buvo sulaikytas Lietuvoje 2017 metų kovo 16 dieną ir iki pat išdavimo, dėl kurio buvo nuspręsta tų pačių metų rugpjūtį, buvo laikomas suimtas.
Teismai atmetė E.Rimašausko skundą, kuriame buvo prašoma, kad nusikalstamas veikas tirtų mūsų teisėsauga, nes jos padarytos Lietuvoje.
Amerikoje kalėdavo ilgai
Vienomis svarbiausių Lietuvos strateginių partnerių vadinamos JAV iki šiol taip pat demonstruoja pagarbą dvišaliam susitarimui dėl ekstradicijos.
Antai JAV sulaikytas Lietuvoje ieškomas buvęs koncerno EBSW prezidentas Gintaras Petrikas nuo pat sulaikymo 2004 m. iki išdavimo Lietuvai 2007 m. buvo laikomas nelaisvėje.
Federalinio tyrimų biuro pareigūnai G.Petriką sulaikė 2004 m. pavasarį. Septynerius metus nuo teisėsaugos slapstęsis verslininkas kaltinamas iššvaistęs EBSW koncerno turtą ir pasisavinęs apie 80 mln. litų (per 23 mln. eurų) gyventojų indėlių.
Lietuvos valstybiniame komerciniame banke, kurio valdymu rūpinosi EBSW, buvo iššvaistyta apie 111 mln. litų (per 32 mln. eurų). Iš šalies įmonių, susijusių su EBSW, valstybė nesusigrąžino apie 144 mln. litų (41,7 mln. eurų) paskolų, už kurias buvo garantavusi.
Kitas plačiai nuskambėjęs atvejis – Neringos Venckienės ekstradicija.
2013 metais tuometė Seimo narė nuo Lietuvos teisėsaugos spruko į užsienį prieš panaikinant jos teisinę neliečiamybę, tačiau 2018 metais ji buvo sulaikyta JAV.
Čikagos kalėjime N.Venckienė buvo laikoma nuo 2018 metų pradžios iki pat išdavimo Lietuvai, kuris įvyko 2019 metų lapkričio mėnesį.
Beje, JAV teismas tuomet nepatenkino ir N.Venckienės prašymo paleisti už užstatą.
Be to, N.Venckienę grąžinus į Lietuvą, ikiteisminį tyrimą jos atžvilgiu kuruojantis prokuroras Darius Jakutis tuomet teismo prašė suimti įtariamąją 2 mėnesiams, motyvuodamas tuo, kad ji gali ir toliau siekti slapstytis nuo teisingumo.
Prokurorų pozicija – keista
– Ar iš tiesų asmenis, kurių išdavimo iš Lietuvos prašo JAV arba atvirkščiai, įprasta laikyti suimtus, kol nėra sprendimo dėl ekstradicijos? – „Lietuvos rytas“ pasiteiravo žinomo teisininko Gintaro Černiausko, kuris buvo ir jau minėto G.Petriko advokatas.
– Bent JAV tiesiog suima ir laiko iki sprendimo priėmimo. Pavyzdžiui, mano ginamas G.Petrikas kalėjime praleido net pusketvirtų metų.
– Tačiau galbūt rimtas užstatas ir nuolatinis stebėjimas 24 valandas per parą, kuris taikomas A.Khawajai, yra pakankama priemonė?
– Tiesą sakant, man šis teismo ir prokurorų sprendimas atrodo keistas.
Toks asmuo, turintis plačių ryšių visame pasaulyje ir kone neribotų finansinių galimybių, būdamas paleistas už užstatą kelia riziką.
Kita vertus, pažiūrėkime, kuo jis kaltinamas JAV, – pinigų plovimu, neteisėtu rinkimų kampanijos finansavimu. JAV Teisingumo departamentas A.Khawają yra paskelbęs bėgliu.
Prieš suėmimą Lietuvoje jis slapstėsi Libane, kur buvo saugus, nes pastaroji šalis neturi ekstradicijos sutarties su JAV ir savo piliečių neišduoda.
Labai rimta, todėl mūsų šalies institucijų atlaidumas gali netgi kelti riziką, kad susigadinsime santykius su Amerika, jei nutiktų kas nors netikėto.
– Manote, kad tokia grėsmė reali?
– Mano nuomone, prokurorai turėjo įvertinti ne tik teisines, bet ir politines aplinkybes.
Be to, kyla klausimų ir dėl lėšų, kurios buvo sumokėtos kaip užstatas, kilmės – ar teisėsauga tai patikrino?
Labai tikiuosi, kad, pasikeitus Generalinės prokuratūros vadovybei, pasikeis ir jos pozicija kai kuriais klausimais. Pavyzdžiui, to paties A.Khawajos valdoma kompanija „Allied Wallet“ pradangino ir kai kurių mūsų šalies įmonių pinigus, tačiau nepradėta jokio ikiteisminio tyrimo.
Lietuva rizikuoja pažadais
Čikagos lietuvis Povilas Žumbakis, 45 metus dirbęs advokatu, tikina, kad ekstradicijos bylose paleidimas už užstatą yra didelė retenybė.
„Paleisti sulaikytą asmenį už užstatą nerizikuojama dėl dviejų pagrįstų priežasčių.
Pirmiausia, valstybė, gerbdama sutarties partnerę, nori griežtai laikytis pažadų. Antra, visose bylose, kuriose kaltinamasis yra suimtas, bet prašosi į laisvę už užstatą, vertinama tai, ar jis gali imti slapstytis nuo tolesnio teisinio persekiojimo.
Kai Lietuva reikalaudavo grąžinti kaltinamuosius, JAV nepaleisdavo jų už užstatą, tuo gerbdama savo įsipareigojimą. Šalies teismai nesutikdavo prisiimti atsakomybės už ekstradicijos sutarties pažadų neįgyvendinimą“, – pabrėžė Amerikos lietuvis.
Teisininkas priminė, kad pastaruoju metu JAV teismai nesutiko paleisti už užstatą dviejų lietuvių, – vienas buvo grąžintas į Lietuvą, o kitas bylą laimėjo ir jam buvo suteiktos politinio pabėgėlio teisės.
„Nežinant visų detalių sunku vertinti sprendimą dėl A.Khawajos paleidimo už nemažą, bet kaltinamajam asmeniui palyginti nedidelį užstatą.
Tačiau aišku viena – Lietuva, ar su Užsienio reikalų ministerijos palaiminimu, ar be jo, šiuo teismo sprendimu nutarė rizikuoti savo įsipareigojimais strateginiam šalies partneriui“, – svarstė P.Žumbakis.
