„Konkurencija yra mūsų modernios visuomenės gyvenimo variklis. Bet koks vieno žaidėjo dominavimas yra žalingas tiek pačiai valstybei, tiek ir vartotojui. Beveik visada tai reiškia didesnę kainą, prastesnę kokybę ir technologinį atsilikimą“, – sako Lietuvos verslo konfederacijos vadovas Andrius Romanovskis.
Pastarosiomis savaitėmis matome kovą, kuri nulems, ar interneto tiekimo rinkoje turėsime daugiau konkurencijos, ar ir toliau dominuos vienas žaidėjas.
Pritaria, bet bando blokuoti
Šį trečiadienį švedų valdoma „Telia Lietuva“ kreipėsi į Vyriausiąjį administracinį teismą prašydama nustatyti, ar „Telecentras“ teisėtai perleidžia radijo dažnius „Bitei“, kuri iš „Telecentro“ siekia įsigyti „Mezon“ interneto verslą. Pirmasis „Telia Lietuva“ skundas žemesnės instancijos teismui buvo atmestas.
„Mums, kaip vienam didžiausių telekomunikacijų rinkos Lietuvoje investuotojų, svarbu išsiaiškinti, kodėl ne visiems rinkos žaidėjams galioja vienodos reguliavimo sąlygos“, – taip bendrovės poziciją komentavo „Telia“ teisės vadovė Daiva Kasperavičienė.
„Telia“ įsitikinimu, valstybei priklausantis turtas – radijo dažniai – turi būti parduodami skaidriai ir užtikrinant sąžiningą konkurenciją, skelbta bendrovės platintame pranešime.
Tuo tarpu ekspertai neabejoja – „Bitė“ įneštų rimtos konkurencijos į mažmeninę fiksuoto interneto rinką, o tai sukeltų grėsmę dominuojančiai „Telia“ pozicijai, kuri dabar užima 60 procentų rinkos.
Viešai „Telia“ sandoriui neva pritaria – teigia nenorint jo stabdyti, tačiau tuo pat metu siekia blokuoti paslaugos tiekimui reikalingų dažnių pardavimą. O bendrovės argumentai, neva dažniai perleidžiami už dyką, rinkos dalyvių neįtikina: juk dažnių kaina sudaro bent pusę sandorio vertės – mažiausiai 10 mln. eurų.
Išloštų tik „Telia“
„Telecentro“ generalinis direktorius Remigijus Šeris neabejoja, kad tikrasis bendrovės motyvas yra bet kokia kaina apsaugoti monopolinę interneto tiekimo struktūrą.
„Manome, kad tikrasis „Telia Lietuva“ tikslas – užblokuoti arba bent ilgam užvilkinti „Mezon“ verslo perleidimo sandorį, kuris gerokai sustiprintų konkurenciją Lietuvos interneto tiekimo rinkoje ir neleisti mesti iššūkio „Telia Lietuva“ dominavimui“, – sako jis.
R.Šeris primena, kad ginčijamų dažnių sandoriui jau pritarė ir reguliuojančios institucijos – Konkurencijos taryba ir Ryšių reguliavimo tarnyba, o „Telia“ galėjo dalyvauti „Mezon“ pardavimo procese, tačiau tokia galimybe nepasinaudojo.
„Teliai“, reiškiančiai abejones dėl proceso skaidrumo, derėtų priminti kai kuriuos epizodus iš pačios „Telia“ veiklos Uzbekistane, Kazachstane ir kitose šalyse, už kuriuos ji bausta milijardinėmis baudomis, gero vardo bei rinkų praradimu ir kuriuos ji dabar pamiršta, kai kalbama apie jos pačios reputaciją“, – priduria jis.
„Telecentro“ vadovas atkreipia dėmesį, kad jei „Telia Lietuva“ vis dėlto pavyktų užginčyti kartu su „Mezon“ parduodamus dažnius, verslą perkanti „Bitė“ negalėtų tiekti interneto paslaugų 70 tūkst. vartotojų, kurie šiuo metu naudojasi „Mezon“.
Be to, pardavus „Mezon“ verslą numatyta gautus pinigus investuoti į valstybės informacinių išteklių atnaujinimą, taip pat – rekonstruoti Vilniaus televizijos bokštą. Jeigu „Mezon“ sandoris būtų sustabdytas, valstybė netektų šių pinigų – daugiau nei 20 mln. eurų.
Spaudžia mažesniuosius
Dominuojančią poziciją „Telia Lietuva“ užima ne tik fiksuoto interneto ryšio, bet ir televizijos rinkose. Pastarojoje bendrovės dalis 2014-2019 metais augo nuo 23,5 proc. iki 36 proc.
Lietuvos kabelinės televizijos asociacijos (LKTA) vadovė Vaiva Žukienė teigia, kad kabelinės televizijos rinkoje veikiančios įmonės jaučia „Telia“ spaudimą.
„Jeigu „Telia“ dirba Lietuvoje ir kiekviename regione, priklausomai nuo to, kokie ten dirba operatoriai, taiko skirtingas sąlygas ir skirtingus variantus, o Konkurencijos taryba čia neįžiūri problemų, mes su tuo nesutinkame.
Mažesnėms įmonėms nesudaromos galimybės lygiavertiškai konkuruoti. Faktiškai išeitų taip, kad maži rinkos žaidėjai paliekami Dievo valiai. O tai reiškia, kad maži žaidėjai yra priversti trauktis, nes neturi tiek pinigų, kad galėtų konkuruoti su didelėm įmonėm“, – sako LKTA vadovė.
Pasak jos, dominuojančią poziciją „Telia“ įgijo dar tuomet, kai paveldėjusi valstybės turtą įžengė į televizijos paslaugų tiekimo rinką. Kitose šalyse dideliems žaidėjams buvo taikomi apribojimai, pavyzdžiui, atskirti įmones, kurios teikia televizijos ir kitas paslaugas, o „Telia“ niekas neribojo ir ji įgijo milžinišką pranašumą, kurio sėkmingai naudojasi.
„Privatūs operatoriai atsinešė savo pinigus, ėmė paskolas, bet niekas nepaveldėjo valstybinių struktūrų – čia yra didelis skirtumas(...) O kai sniego kamuolys ritasi nuo kalno, jau nebesvarbu iš kurios pusės jis rieda – esmė, kad jis pradėjo riedėti. „Telia“ atėjo į rinką be konkurencijos, nes nebuvo valstybės saugiklių“, – pasakoja V.Žukienė.
Bausta ne kartą
„Telia Lietuva“ ilgą laiką turi dominuojančią poziciją fiksuoto interneto tiekimo rinkoje ir ją palaipsniui didina – nuo 2006-ųjų bendrovės užimama dalis išaugo penktadaliu.
Tuo tarpu bendras fiksuoto interneto prieigos paslaugų teikėjų skaičius pastaruosius penkerius metus sumažėjo nuo 86 iki 78. Taigi vienas žaidėjas didino savo pyrago dalį ir pralobo kitų sąskaita.
Negana to, „Telia Lietuva“ dominuoja ne tik mažmeninėje fiksuoto ryšio rinkoje – jai priklauso ir didžioji dalis interneto tiekimo įrangos.
Teoriškai kitos įmonės iš „Telia Lietuva“ gali įsigyti prieigą prie interneto tiekimo infrastruktūros ir teikti mažmenines paslaugas vartotojams, tačiau realybė – priešinga.
Vos 1 procentui viso fiksuoto interneto mažmeninių klientų interneto paslauga tiekiama per „Telia Lietuva“ infrastruktūrą. Specialistai pastebi, kad bendrovė išnaudoja monopolines pozicijas ir palaiko dideles kainas į interneto tiekimo rinką bandančioms įžengti įmonėms.
„Telia Lietuvos“ pirmtakės „Teo Lt“ ir Lietuvos telekomas jau tris kartus – 2000 m., 2002 m. ir 2006 m. – nubaustos Konkurencijos tarybos (KT) už piktnaudžiavimą dominuojančia padėtimi. Šių dienų kainomis tai sudarytų daugiau nei 1,5 mln. eurų.
