„Ppareiginės algos bazinio dydžio kėlimas procentais būtų adekvatus, jei algos būtų sutvarkytos.
Reikia pripažinti, kad pirmos pakopos darbuotojo bei vadovo algos ir turėtų skirtis, tačiau tuos skirtumus reikia tvarkyti. Atotrūkis tarp uždirbančių dideles ir mažas algas Lietuvoje yra vienas didžiausių ES“, – komentavo jis.
A. Lazutka pažymėjo, kad, esant itin dideliam atotrūkiui tarp daugiausiai ir mažiausiai uždirbančių, procentinis atlygio didėjimas ir toliau išlaiko nelygybę.
„Taigi svarbu, nuo kokio dydžio tie atlyginimai didinami. Jeigu skirtumai tarp užimančio aukštas ir žemesnes pareigas yra ir taip dideli, tuomet didinant atlyginimus procentais jie yra išsaugomi, ir tai jau tampa problema“, – sakė jis.
Anot sociologo, algų skirtumai turėtų būti valstybės sistemiškai peržiūrėti ir pagrįsti.
„Valstybei reikėtų apsispręsti dėl atlyginimų skirtumų ir jų santykio, koks jis turėtų būti, ir paskui, nustačius tas algas, visiems jas didinti procentais. Tačiau tie skirtumai turi būtų sistemiškai apgalvoti ir pagrįsti. O dabar yra gerokas chaosas“, – tikino R. Lazutka.
Seimas ketvirtadienį po pateikimo pritarė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos siūlymui, kuriuo pareiginės algos bazinis dydis kitąmet siektų 177 eurus. Palyginti su šiuo metu galiojančiu, jis didėtų 0,6 proc.
Šiemet pareiginės algos dydis siekia 176 eurus.
Nustačius minėtą dydį, valstybės politikų, bendrosios kompetencijos ir specializuotų teismų teisėjų, valstybės pareigūnų, valstybės tarnautojų, valstybės ir savivaldybių biudžetinių įstaigų darbuotojų, Konstitucinio Teismo teisėjų, karių darbo užmokestis apie 200 tūkst. darbuotojų padidėtų nuo 4 iki 32 eurų.
Baziniam dydžiui padidinti 1 euru iš valstybės biudžeto reikia apie 21 mln. eurų per metus.
