Premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad augančio valstybės viešųjų finansų deficito suvaldymas priklausys nuo to, kiek ilgai truks koronaviruso krizė. Vyriausybės vadovė tikina, kad viešojo sektoriaus finansavimas nebus mažinamas, tačiau ji neatmeta galimybės, kad užsitęsus pandemijai ateityje gali tekti didinti mokesčius.

„Reikės svarstyti apie viešojo sektoriaus finansavimą bendrai, visas ambicijas viešajame sektoriuje įsivertinti. Jeigu trūksta lėšų, kad tą ūkį išlaikytume, tada apie mokesčius teks diskutuoti“, – ketvirtadienį Seime sakė I.Šimonytė.

Tačiau ji pabrėžė, kad apie finansavimo mažinimą viešajam sektoriui nereikėtų kalbėti, nes viešųjų išlaidų ir bendrojo vidaus produkto (BVP) santykis yra per mažas pagal šalies išsivystymo lygį.

Premjerės teigimu, išaugęs sveikatos sistemos finansavimas kilstels viešojo sektoriaus rodiklius tik laikinai.

„Kai tiek daug lėšų skiriama sveikatos sistemai, tas santykis pagerės, bet tai bus laikina. 2 proc. yra susiję su kovido situacija. Tai jeigu ta situacija išsisprendžia, akivaizdu, kad tai vienkartinės išlaidos ir vienkartinis padidėjimas deficito, tada grįžti į stabilumą būtų lengviau negu tada, jeigu lėšų poreikis prasitęs į 2022 metus“, – sakė I.Šimonytė.

Vienas „valstiečių“ lyderių, buvęs premjeras Saulius Skvernelis sako, kad I.Šimonytės Vyriausybei valdžios deficitą padidinus dviem punktais iki 7 proc. BVP, valstybės skola gali pradėti augti nevaldomai ir sukels problemų sudarant 2022 metų biudžetą.

„7 proc. suponuoja galimą nevaldomą skolos augimą ir dideles problemas formuojant 2022 metų biudžetą. Reikės ir didinti mokesčius ar naujus sugalvoti, ir mažinti viešojo sektoriaus finansavimą, jeigu norime, kad spiralinis skolos augimas mūsų neįsuktų į pakankamai pavojingą verpetą“, – tvirtino S.Skvernelis.

Jis neatmetė, kad valstybei gali tekti veržtis diržus: „Matyt, gresia tas dalykas.“

Tuo metu I.Šimonytė nepagrįstais vadina buvusių valdančiųjų priekaištus dėl didesnio deficito, nes į biudžetą nebuvo įtrauktas milijardas eurų koronaviruso krizei suvaldyti.

„Neįtraukė maždaug milijardo išlaidų, kurios reikalingos kovido situacijai suvaldyti. Tai anam biudžete nebuvo 5 proc. BVP deficito, drįstu pasakyti, o jis buvo gerokai didesnis nuo pat pradžių“, – teigė premjerė.

Seimui ketvirtadienį teikimas atnaujintas 2021 metų valstybės biudžetas, numatantis 7 proc. bendrojo vidaus produkto valdžios deficitą – 2,1 punkto daugiau negu planavo kadenciją baigusi valdžia.