Žuvies kainos kandžiojasi, bet pirkėjų apstu: štai ką renkasi lietuviai per šventes

Ketvirtadieniais atsiveriančiame sostinės Tymo turgelyje žuvų pardavėjų nedaug.

Užkalbinti prekeiviai tikino, kad kainos prieš šventes liks tokios, kokios ir buvo.

„Neįmanoma jų pakelti, nes nepirks. Koronavirusas savo padarė – žmonės taupo, juk daug kas darbo neteko“, – sakė silke ir mėsos gaminiais turgelyje prekiavusi alytiškė Vida Slavinskienė.

Jos prekystalis buvo nuklotas mėsos gaminiais, o tik nuošalėje buvo padėtos kelios silkių dėžutės.

„Vilniečiai dažniausiai perka silkės išklotinę aliejuje arba marinate. O štai provincijoje – sūdytą, išskrostą silkę. Tokia jiems pati skaniausia, o kaina skiriasi dukart.

Sūdytos silkės kilogramas kainuoja 3,9 euro, o išklotinės – 7,9 euro“, – paaiškino V.Slavinskienė.

„Žuvėjos“ prekės ženklą valdanti įmonė „Baisogalos bioenergija“ savo gaminius tiekia prekybos tinklams ir prekiauja jais mobiliosiose parduotuvėse.

Pasak šios bendrovės direktoriaus Vytauto Praninsko, šįmet Kalėdų prekyba bus neįprasta. „Pernai dovanas iš afrikinio šamo gaminių pakavome įmonėms. Turime užsakymų ir šiemet, bet nereikia verstis per galvą, nes jų nedaug.

Nei Kalėdų vakarėlių, nei kitokių pasisėdėjimų įmonėse nėra. Taigi esame dėmesį sutelkę į prekybos tinklus.

Pagal jų užsakymus gruodį, palyginti su lapkričiu, šviežių žuvų pardavimas jau paaugo kokiais 15 proc. O kainos vos centu kitu didesnės, nei būta pernai“, – sakė V.Praninskas.

Be prekybos tinklų, įmonė turi ir kitą žuvies gaminių pardavimo būdą – mobiliąsias parduotuves, pasiekiančias Vilnių ir Kauną.

Į ūkininkų turgelius ir kitas prekyvietes su tokia „Žuvėjos“ parduotuve ratus sukantis Valdas anksčiau iš anksto galėdavo numanyti, kiek produktų ir kurioje prekybos vietoje parduos.

Tačiau COVID-19 pandemija ir ją lydintis karantinas viską sujaukė.

Valdas dukart per savaitę iš Baisogalos atvažiuoja į Vilnių.

Ketvirtadieniais jis prekiauja Tymo turgelyje, antradieniais – aikštelėje prie Žemės ūkio ministerijos.

„Dėl karantino dar pavasarį praradau kone trečdalį pirkėjų. Antradieniais nebebūna anksčiau apsipirkti užsukdavusių tarnautojų iš Žemės ūkio bei Aplinkos ministerijų. Jie dirba nuotoliniu būdu.

Tad žuvies ateina tik Vilniaus centre gyvenantys žmonės ir tie, kurie specialiai atvažiuoja jos nusipirkti“, – kalbėjo Valdas.

Jis anksčiau buvo perkandęs pirkėjų apsipirkimo įpročius, žinojo, net kokią įtaką prekybai padarys orai. Bet karantinas ir tai išderino.

Pasak Valdo, nei atvėsinto šamo, nei jo gaminių kainos per metus nepakilo. Pavyzdžiui, šamo filė su oda kilogramas kainuoja 14 eurų, be odos – 17 eurų. Karštai rūkyto, į vakuumą supakuoto kilograminio šamo kaina – apie 10 eurų.

Tuo metu Zarasų rajone esančiame Vasaknų žuvininkystės ūkyje šiuo metu – pats darbymetis. Pasak jo vadovo Algirdo Šiukščiaus, rūkytus eršketus Kalėdų dovanoms ypač noriai perka įmonės.

Kai kurios jų užsisakė 50 vienetų, kai kurios – 100, o kai kurios – ir 400. Vienos tokios dovanos, sveriančios du kilogramus, kaina siekia 22 eurus.

Vis dėlto ūkis pamažu pertvarko prekybą. Ir tam turi ne vieną svarbią priežastį.

„Ko gero, kitąmet atsisakysime prekybos žuvimis didžiuosiuose tinkluose. Būna, kad gauname tokių užsakymų, kai reikia per tris paras pagaminti 15 tonų žuvies. Tai išmuša iš vėžių.

Turime kelias dešimtis darbuotojų sukelti ant kojų, įranga genda, visi pyksta. Sąnaudos yra milžiniškos, o kainos, kurias gauname įvykdę užsakymą, mums nepalankios.

Manau, kad po Naujųjų apsiribosime prekyba savose parduotuvėse Utenoje bei Dusetose. Be to, turime penkias mobiliąsias parduotuves, kurios pasiekia Vilnių, Panevėžį, Rokiškį, kitus miestus“, – sakė A.Šiukščius.

Jo teigimu, geriau jau pagaminti mažiau, bet ypač geros kokybės, gal kiek brangesnių nei dabar žuvies produktų.

O kiek jie kainuoja dabar? Pavyzdžiui, vadinamosios palijos filė kilogramas ūkio įsteigtose parduotuvėse kainuoja apie 11 eurų, karpio filė be kaulų – apie 8 eurus, gyvo karpio kilogramas – apie 6 eurus.

Pasak A.Šiukščiaus, prekyba gyvais karpiais apskritai smarkiai susitraukė.

„Visiems žuvininkams buvo palanku prekiauti gyvomis žuvimis, tačiau organizacija „Tušti narvai“ padarė įtaką Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai, tad ji pasidavė.

Prekyba nėra draudžiama, bet didžiosios parduotuvės gyvų karpių mažai teužsako.

Kai visai užsakymų nebeliks, prekyba karpiais susitrauks maždaug 20–30 proc.

Vos keli žuvininkystės ūkiai turi perdirbimo cechus, pavyzdžiui, mes, „Kintai“, „Raseinių žuvininkystė“. Kitiems karpių augintojams teks juos nebent perpardavinėti“, – svarstė pašnekovas.

Pasak „Maximos“ Komunikacijos ir įvaizdžio departamento direktorės Ernestos Dapkienės, ruošdamiesi Kalėdoms žmonės perka tiek šviežias gėlavandenes, tiek jūrines žuvis.

„Populiariausios žuvys, kurių daugiausia nuperkama prieš Kalėdas, yra karpiai, upėtakiai ir lašišos.

Taip pat šventiniam stalui žmonės pastaraisiais metais vis dažniau renkasi ir įvairias jūrų gėrybes – krevetes, aštuonkojus, midijas. Paklausios yra auksaspalvės dorados bei šamai ir jų pjausniai“, – sakė E.Dapkienė.

Jos teigimu, neperdirbtos silkės kainos šįmet yra tokios pat kaip ir pernai, o jų pardavimas per šventes paprastai padvigubėja.

„Šiųmetį gruodį nupirkta dvigubai daugiau šviežių žuvų, palyginti su tuo pačiu laiku 2019-aisiais. Tai lėmė taikomos nuolaidos – šviežių žuvų kainos šiemet yra apie 25 proc. mažesnės.

Šįmet gerokai išplėstas ir šviežių žuvų asortimentas – jį papildė tokios žuvys kaip arktiniai šalviai, plekšnės, didžiagalvės ir ledjūrio menkės, skraidkalmariai.

Nuo kitos savaitės prekiausime ir Lietuvoje užaugintomis krevetėmis. Kalėdų laikotarpiui paruošėme daug žuvies pasiūlymų sumažintomis kainomis“, – sakė E.Dapkienė.

Anot „Iki“ atstovės Vaidos Budrienės, populiariausios žuvys šventiniu laikotarpiu yra lašišos, karpiai bei jų pusgaminiai.

„Tokiu laikotarpiu apie 30 proc. daugiau parduodama upėtakių, šamų, skumbrių. Taip pat daugiau nei 30 proc. auga jūrų gėrybių pardavimas – krevečių, midijų, kalmarų.

O štai fasuotos silkės pardavimas auga 35 proc., sveriamos – daugiau nei 45 proc.“, – sakė V.Budrienė.

„Norfos“ atstovo Dariaus Ryliškio teigimu, prekyba šviežiomis žuvimis dar nėra kaip reikiant įsibėgėjusi.

„Jos pardavimo kiekį bus galima suskaičiuoti tik šventėms atsitraukus. Vis dėlto žuvis nėra kasdienis produktas. Daugiausia tai nepigus, su šventine prekyba susijęs produktas. Per Kalėdas ar Naujuosius metus jo paklausa padidėja net ne dvigubai, bet keliais kartais“, – sakė D.Ryliškis.