„Vakar Prezidentūroje buvo diskusija, kurioje dalyvavo keletas ministrų, Prancūzijos plėtros banko ar fondo vadovas, prezidentas, ir tikrai atlikome keletą svarbių dalykų per šį posėdį.
Visų pirma suvienodinome savo žodyną: pasidarė aišku, kad Vyriausybės programoje įrašytas nacionalinio plėtros fondo projektas visiškai atitinka prezidento anksčiau keltą plėtros banko idėją, kadangi sutampa turinys ir funkcijos, kuriomis ši institucija turėtų užsiimti“, – „Žinių radijui“ antradienį teigė jis.
Anot S.Krėpštos, pagrindinė Nacionalinis plėtros banko funkcija būtų užtikrinti pagalbą smulkiam ir vidutiniam verslui vystytis.
„Pagrindinis šios institucijos tikslas būtų užtikrinti finansavimą ir kreditavimą smulkiam ir vidutiniam, inovatyviam, savo veiklą pradedančiam verslui, kuris yra orientuotas į aukštą pridėtinę vertė, inovacijas ir investicijas į tam tikrus naujus įrengimus, eksperimentinę plėtrą. Būtent tokios naujos, mažos įmonės susiduria su sunkumais gauti finansavimą iš tradicinių bankų“, – sakė jis.
Viena iš priežasčių, dėl kurių ši institucija yra reikalinga, anot prezidento patarėjo, yra Lietuvoje stebimas paskolų verslui portfelio traukimasis.
„Matome, kad kreditavimas šiuo metu traukiasi. Bendras paskolų portfelis verslui šiuo metu mažėja 10 proc. Jis traukiasi vienu sparčiausių greičiu visoje ES.
Mūsų bankinis sektorius yra pakankamai mažas, pakankamai koncentruotas. Dominuoja vieno regiono bankai, vyrauja pakankamai mažas rizikos apetitas. Tad šiai rinkos nišai užpildyti reikalingas Nacionalinio plėtros banko ar fondo veikla“, – kalbėjo jis.
S.Krėpšta taip pat pabrėžė, kad pagrindinė Nacionalinio plėtros banko funkcija būtų smulkaus ir vidutinio verslo kreditavimas.
„Šiuo atveju kalbame apie verslo kreditavimą, nekalbame apie mažmeninį banką, tokį, kuris aptarnautų fizinius klientus. Tokio sudėtingumo situacijos fizinių klientų segmente tikrai nematome. Didžioji problema yra smulkaus verslo kreditavimas, ir matome, kad net ir tokiose išsivysčiusiose šalyse kaip Prancūzija tai puikiai išsprendžia tokios įstaigos kaip nacionaliniai plėtros fondai ar bankai“, – tikino S.Krėpšta.
„Būtent tokios institucijos, nacionaliniai plėtros fondai, daugelyje šalių užtikrina anticiklinę funkciją, ir kaip tik padidina savo aktyvumą ir kreditavimo apimtis tuo metu, kai ekonomika susiduria su nuosmukiu ir taip sugeba jį sušvelninti“, – pridūrė jis.
Kalbėdamas apie Nacionalinio plėtros banko institucijos aktualumą Lietuvoje, S.Krėpšta priminė pavasario karantino metu stebėtą vėluojančią pagalbą verslui.
„Konkretus pavyzdys – pavasarį matėme kaip lengvatinės paslaugos iš „Invegos“ stringa patekdamos į verslo segmentą, matėme, kad jų išdavimo tempai buvo labai lėti.
Tai atsitiko dėl to, kad šiuo metu Lietuvoje turime penkias finansinės plėtros institucijas, kurios yra tam tikros šio nacionalinio plėtros fondo užuomazgos. Tačiau jos yra mažos, neturi pakankamai kompetencijų nei finansinių resursų ir dėl to tas procesas labai strigo“, – sakė jis.
