Anot jos, valstybinis bankas užpildytų dabar esančias spragas, o konkrečiau – siūlytų kreditavimą įmonėms. „Kreditavimas Lietuvoje nepakankamas. Matome labai didelę įmonių kreditavimo nišą, kuri trukdo mūsų įmonėms augti“, – sakė patarėja.
Finansų ministrė Gintarė Skaistė pridūrė, kad konkuruoti su bankais neefektyvu ir netikslinga. „O smulkiam ir vidutiniam verslui finansų prieinamumas gana prastas – jis 50 proc. mažesnis nei Tarptautinės ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos valstybėse“, – sakė G.Skaistė.
Ji taip pat nurodė, kad toks fondas turėtų būti politiškai nepriklausomas.
Kaip teigė V.Česnulevičiūtė, dėl kreditavimo stygiaus verslas negali realizuoti savo potencialo, todėl lėčiau atsigauna po krizės. Be kita ko, atsiradus tokio pobūdžio finansavimo institucijai būtų galima plėsti skaitmeninę ekonomiką, prisidėti prie žaliojo kurso įgyvendinimo.
Valstybinio banko idėją daugiau kaip prieš metus iškėlė prezidentas G.Nausėda.
Praėjusios kadencijos Seimas nutarimu Vyriausybę buvo įpareigojęs pradėti konsultacijas su Europos Komisijos Europos struktūrinių reformų paramos direktoratu (DG REFORM) dėl techninės pagalbos Valstybinio plėtros banko steigimo klausimais ir svarstyti dėl galimybės valstybei dalyvauti kredito įstaigų kapitale.
Anot projekto rengėjų, Lietuvoje veikiančių bei garantijas teikiančių agentūrų pagrindu gali būti steigiamas Valstybinis plėtros bankas, kuris galėtų siekti bankinės licencijos ir būtų prižiūrimas Lietuvos banko.
Naujienų agentūra ELTA primena, kad darbo grupė yra pateikusi tris kryptis, kuriomis galėtų būti steigiamas Valstybinis plėtros bankas.
Viena jų – Lietuvoje veikiančių nacionalinių plėtros įstaigų konsolidavimas. Kita alternatyva – kontroliuojančiosios bendrovės tų pačių agentūrų pagrindu steigimas, trečioji – veikiančio banko įsigijimas arba naujo valstybinio banko sukūrimas.
Vasarą finansų analitikas Marius Dubnikovas, komentuodamas tuomečio ekonomikos ir inovacijų ministro Rimanto Sinkevičiaus idėją kuriant nacionalinį plėtros banką svarstyti galimybę įsigyti ir jau veikiantį Lietuvoje banką, tarp potencialių bankų, kuriuos būtų galima įsigyti, įvardijo Medicinos banką, kuris šiuo metu yra vienintelis parduodamas bankas.
Lietuvos bankas anksčiau yra išreiškęs poziciją, kad diskusijos dėl valstybinio banko turėtų prasidėtų nuo kaštų ir naudos analizės.
„Manome, kad diskusija dėl valstybės dalyvavimo kredito įstaigų kapitale visų pirma turėtų prasidėti nuo išsamios kaštų ir galimos naudos analizės, atsižvelgiant į planuojamų valstybės investicijų dydį ir į tai, kaip šios investicijos pakeistų kredito įstaigų akcininkų arba pajininkų struktūrą.
Steigiama nauja kredito įstaiga galėtų prisidėti prie didesnės konkurencijos sektoriuje, tačiau valstybinio banko išlaikymo išlaidos, tikėtina, būtų didelės, o susijusios rizikos, kaip rodo Lietuvos ir užsienio šalių patirtys, – reikšmingos“, – sakė Lietuvos bankas.
