„Ekonomine prasme uostui turėtų labai neigiamos įtakos, nes ta dalis krovinio yra labai didelė, o „Belaruskalij“ krovinys per Klaipėdos uostą važiuoja ir didelėmis apimtimis. Ekonomine prasme tai iš tikrųjų būtų labai didelis nuostolis“, – naujienų agentūrai BNS sakė A.Latakas.
„Sankcijos turėtų būtų taikomos į tikslą, o ne būtų panaudotos konkurencinei kovai“, – pridūrė jis.
A.Latako teigimu, Klaipėdos uoste kasmet kraunama apie 12 mln. tonų baltarusiškų trąšų, iš kurių didžioji dalis yra „Belaruskalij“ kroviniai.
Uosto vadovo teigimu, praradus dalį krovinių, juos susigrąžinti būtų labai sudėtinga.
„Kroviniai į uostą ateina labai sunkiai. Ir jeigu atsitiktų taip, tai nėra sankcija, pritaikoma mėnesiui, pusmečiui ar metams. Jei krovinys išeitų iš uosto, jį susigrąžinti reikėtų labai daug laiko, jeigu tai įmanoma. Šitą reikėtų įvertinti“, – sakė A.Latakas.
Jis taip pat teigė, jog tokie klausimai turi būti sprendžiami politiniu, valstybiniu lygmeniu.
Baltarusiški kroviniai 2019 metais sudarė 30,5 proc. visos uosto krovos (14,1 mln. tonų iš 46,3 mln.).
„Belaruslkalij“ turi 30 proc. Birių krovinių terminalo akcijų, per šią Lietuvos verslininko Igorio Udovickio kontroliuojamą įmonę trąšos eksportuojamos į visą pasaulį.
Žada svarstyti galimybę įvesti sankcijas
Būsimoji ekonomikos ministrė, Laisvės partijos lyderė Aušrinė Armonaitė sako, kad naujoji Vyriausybė turėtų svarstyti Baltarusijos opozicijos prašymą įvesti sankcijas valstybės valdomai trąšų gamintojai „Belaruskalij“ dėl represijų prieš darbuotojus, kurie remia opoziciją.
Politikės teigimu, galimi trumpalaikiai ekonominiai nuostoliai neturėtų nusverti žmogaus teisių klausimų, o spaudimas gali prisidėti prie Aliaksandro Lukašenkos režimo žlugimo.
„Nuo pat pradžių, kai buvo suklastoti rinkimai Baltarusijoje ir prasidėjo represijos, sakiau, kad reikia nepaisant trumpalaikių savo ekonominių interesų padėti tiems žmonėms ir ekonominės sankcijos galėtų būti tas įrankis, kuris veikia“, – naujienų agentūrai BNS ketvirtadienį sakė A.Armonaitė.
„Yra žmogaus teisių klausimai, kurie yra vertybiniai ir amžini, ir yra ekonominiai interesai, kurie yra trumpalaikiai. Taip, taip galėtų turėti neigiamų pasekmių Lietuvos ekonomikai, bet tai galėtų turėti teigiamų pasekmių Baltarusijos režimo baigčiai“, – teigė A.Armonaitė.
Tuo metu paskirtasis užsienio reikalų ministras, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų pirmininkas Gabrielius Landsbergis tvirtina, kad Lietuva neturi galimybių įvesti vienašalių ekonominių sankcijų. Pasak jo, tai gali padaryti tik ES.
„Šiuo metu ES jau vyksta diskusija dėl trečiojo paketo sankcijų, kuriame numatomos galimos sankcijos režimo aplinką finansuojantiems verslininkams bei įmonėms“, – BNS komentavo politikas.
Baltarusijos opozicijos lyderė Sviatlana Cichanouskaja paragino Lietuvos vyriausybę svarstyti sankcijas trąšų gamintojai „Belaruskalij“, jei ši Baltarusijos valstybinė įmonė ir toliau persekios savo darbuotojus dėl protestų prieš A.Lukašenkos režimą.
S.Cichanouskaja interviu BNS patvirtino, kad Lietuvos valdžios atstovams pasiūlė peržiūrėti tranzito sąlygas, jei „Belaruskalij“ tęs represijas prieš darbuotojus dėl politinių priežasčių.
„Belaruskalij“ bendrovė naudojasi Lietuvos geležinkeliais ir Klaipėdos uostu eksportuoti savo produkciją. „Belaruskalij“ taip pat yra investavęs į infrastruktūrą pačiame Klaipėdos uoste.
