Pirmadienį paskelbtame Ingridos Šimonytės Vyriausybės programos projekte nurodoma, kad MTEP finansavimui 2024-aisiais bus skiriama 1,5 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP).
Projekte teigiama, kad Vyriausybė sieks, jog Lietuva taptų aukštą pridėtinę vertę kuriančia šalimi, ekonominio inovatyvumo parametrais šalis gebėtų konkuruoti su šioje srityje lyderiaujančiomis Europos valstybėmis, o Lietuvos verslo klimatas skatintų verslumą ir tiesiogines užsienio investicijas.
Projekte sėkmės rodikliais įvardijamas Lietuvos pakilimas pasauliniame inovacijų indekse „Global Innovation Index“ iš 40 į 35 vietą 2024 metais, taip pat – Lietuvos darbo našumo padidėjimas bent iki 85 proc. ES vidurkio (2017 metais siekė 75 proc. ES vidurkio).
Vyriausybės programos projekte akcentuojamas investicijų į MTEP, ypač privačių, augimas. Sėkmės rodikliu įvardijamas tikslo, kad valstybės ir privataus sektoriaus investicijos į MTEP 2030 metais sieks 2 proc. nuo BVP įgyvendinimas.
„Norėdami sukurti konkurencingą, aukštą pridėtinę vertę kuriančią ekonomiką, sieksime, kad tiek valstybė, tiek verslas į mokslinius tyrimus ir eksperimentinę plėtrą investuotų ambicingiau.
Sukursime realias paskatas verslui investuoti į mokslinius tyrimus, kad privataus sektoriaus investicijos pagaliau pasiektų bent ES vidurkį. Užtikrinsime, kad Europos Sąjungos, valstybės ir verslo investicijos būtų pasitelkiamos skaidriems ir tvariems projektams, pasitelkiant aiškius kriterijus“, – teigiama projekte.
Anot jo, inovacijos itin svarbios pereinant prie žiedinės ekonomikos, sprendžiant aplinkos ir klimato kaitos problemas.
Pernai Lietuva į MTEP vystymą investavo 0,88 proc. BVP – gerokai mažiau nei Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) vidurkis.
MTEP finansavimo didinimą kaip vieną esminių programos punktų įvardijo Laisvės partija. Tačiau rudenį pristatydama partijos programą jos lyderė, kandidatė į ekonomikos ministro postą Aušrinė Armonaitė kėlė gerokai ambicingesnį tikslą – MTEP finansavimą padidinti iki 3 proc. BVP.
Prezidentas Gitanas Nausėda spalio pabaigoje gėdinga vadino situaciją, kuomet Lietuva moksliniams tyrimams neskiria net 1 proc. BVP.
Rudenį ekonomikos transformacijos gaires skelbusi užsienio investicijų plėtros agentūra „Investuok Lietuvoje“ taip pat pabrėžė, kad inovacijų, pagal kurias Lietuva atsilieka nuo pažangiausių Vakarų Europos valstybių, potencialą riboja mažas mokslinis potencialas ir pabrėžė svarbą didinti MTEP finansavimą.
Per pastaruosius keletą metų MTEP skiriama BVP dalis netgi stabiliai mažėjo – dar 2015 metais Lietuva šiai sričiai skyrė daugiau nei 1 proc. BVP.
Remiantis projektu, ketinama siekti paprastesnio verslo administravimo, efektyvesnės verslo priežiūros sistemos, atsisakyti perteklinio reguliavimo ir besidubliuojančių valstybinių institucijų reikalavimų įmonėms.
„Konsoliduosime verslo priežiūros institucijas. Lengvinsime galimybes pradėti ir administruoti naują verslą – mažinsime įstatinio kapitalo ribą, taikysime mokestines priemones, stiprinsime mažųjų akcininkų teises ir įmonių restruktūrizavimo ir bankroto procedūras“, – teigiama projekte.
Remiantis Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) rekomendacijomis, žadama kelti valstybės ir savivaldybių valdomoms įmonėms aukščiausius valdymo kokybės ir skaidrumo reikalavimus.
„Užtikrinsime, kad valstybės ištekliai nebūtų švaistomi valstybei ir savivaldybėms tiesiogiai arba netiesiogiai (veikiant per savo kontroliuojamas įmones) investuojant į konkurencingas rinkas.
Peržiūrėsime juridinių asmenų teisinių formų, kuriomis veikia valstybė, rūšis ir atsisakysime tų formų, kurios sudaro sąlygas valstybei ir savivaldybėms konkuruoti su privačiu verslu tose ūkio šakose, kuriose valstybės dalyvavimas nebūtinas“, – rašoma projekte.
Taip pat žadama toliau depolitizuoti valstybės valdomas įmones.
