Keistai atrodo, kai prezidentūra taip nuodugniai aptarinėja kandidatus į ministrus, bet nemato, jog patys trypčioja vietoje ir viskas galiausiai sprendžiama paskutinę dieną bei valandą, teigia nekilnojamojo turto vystymo bendrovės „Hanner“ valdybos pirmininkas Arvydas Avulis. „Jeigu keliame aukštus reikalavimus kitiems, reikėtų aukštus reikalavimus išsikelti ir sau“, – siūlo verslininkas.

Nors ekonominės prognozės skirtingos, A.Avulis mano, jog Lietuvos ekonomika antrojo karantino metu didelio nuosmukio patirti neturėtų.

– Arvydai, Vyriausybė sprendžia dėl naujų ribojimų, prezidentas ragina nedelsiant griežtinti karantino reikalavimus. Kokia jūsų nuomonė – reikia užsidaryti panašiai kaip pavasarį ar ne?

– Esanti situacija nėra labai maloni. Užsikrėtimų skaičius didėja gana grėsmingai ir pradeda daryti įtaka ne tik privačių asmenų gyvenimui, bet ir verslui, tad kažkokios griežtesnės sąlygos tikriausiai padėtų suvaldyti situaciją, kuri kartais atrodo nebevaldoma.

Ar reikėtų grįžti prie tokio visiško „atsijungimo“ nuo gyvenimo, kaip buvo pavasarį? Na, tai labai sunkus sprendimas. Matosi, jog ir Vyriausybė ilgai delsė, nes visiškas užsidarymas reiškia labai didelį ekonomikos smūgį.

Labai didelis krūvis tektų ir šalies skolinimuisi, nes tada valstybė turėtų žmonėms skirti daugiau išmokų, o tų išmokų nėra iš kur imti – pinigus tenka skolintis. Vadinasi, didėja valstybės skola, didėja našta. Tikriausiai geriausias sprendimas būtų laipsniškas tam tikrų veiklų apribojimas, o tuomet jau vėl reikėtų stebėti aplinką – pavyksta gauti kažkokį teigiamą rezultatą ar ne.

– Kai kalbama apie griežtesnį karantiną, galima išgirsti skirtingus dalykus. Viena vertus, žmonės informuojami, kad pasiruoštų, bet kita vertus – įsivaizduoju, kas gali dėtis prekybos centruose iki šeštadienio. Kaip jums atrodo, kodėl viruso kontrolė išslydo iš mūsų valdžios ir visuomenės rankų?

– Na, čia turbūt yra keletas priežasčių. Vienas dalykas, kad buvo pakankamai daug komunikuojama apie tai, jog virusas nepavojingas jaunesniems žmonėms ir turėtų kelti nerimą tik tiems, kurie turi šalutinių negalavimų, susirgimų ar priklauso vyresnio amžiaus grupei.

Ši neteisinga komunikacija leido žmonės į viską žiūrėti pro pirštus. Iš kitos pusės, šiuo metu mes išgyvename Vyriausybės pasikeitimą. Nueinanti Vyriausybė nenori ar negali daryti kažkokių radikalių žingsnių, o naujos Vyriausybė formavimas truko labai ilgai.

– Tai jūs nepateisinate tų gumos tempimo pratimų, kurie buvo matomi keletą savaičių?

– Žinote, keistai atrodo, kai prezidentūra taip nuodugniai aptarinėja kandidatus į ministrus, bet nemato, jog patys trypčioja vietoje ir viskas galiausiai sprendžiama paskutinę dieną bei valandą. Jeigu keliame aukštus reikalavimus kitiems, reikėtų aukštus reikalavimus išsikelti ir sau.

– Kalbant apie ekonomikos paveikslą, jūs esate didelis optimistas, kad ekonomika nesmigs į didelę duobę. Gamybiniai verslai prisitaikė, jie nestoja. Žinant, kad mūsų ekonomika labiau priklauso nuo gamybos nei nuo paslaugų, gal pavyks išvengti tos didesnės duobės? Žinoma, čia yra bandymas žiūrėti į ateitį pro rakto skylutę, tačiau ką manote jūs?

– Bet kokios prognozės yra vieno asmens nuomonė. Jei prisimenate, pavasarį buvo prognozuojama, kad procentinis ekonomikos smukimas bus dviženklis skaičius. Vasaros antroje pusėje pamatėme, kad viskas buvo kitaip.

Šiandien situacija kiek sudėtingesnė, nepaisant to, jog aplinka palankesnė. Juk pavasarį tokios valstybės kaip Italija, Ispanija buvo visiškai uždarytos. Ten gamyklos visiškai nedirbo, o žmonėms buvo leidžiama išeiti tik nusipirkti maisto. Ta situacija turėjo daug įtakos, nes mūsų verslai yra susiję su užsienio šalimis.

Šiandien nesimato tendencijų, kad Europoje kažkur būtų labai stipriai stabdomas verslas. Iš kitos pusės, mes turime sudėtingesnę situaciją dėl susirgimų skaičiaus, kuris pavasarį buvo labai menkas, palyginti su kitomis šalimis. Šiandien, susirgus vienam darbuotojui, turi karantinuotis visa komanda, o kai susirgimų Lietuvoje tiek daug, tai gali turėti nemažai įtakos verslui.

Labai svarbus dažnas ir greitas testavimas, kuris lemtų būtent mažus pokyčius versle ir ekonomikoje. Nors, kaip jūs ir minėjote, yra sektorių, kurie ypač sunkiai gyvena, tad vienareikšmio atsakymo tikrai nėra.

– Kokios nuotaikos statybų sektoriuje, kurį jūs geriausiai pažįstate?

– Statybų ir nekilnojamojo turto sektoriuje didelių pokyčių kol kas nėra. Jeigu pasižiūrėtume į statistiką, spalio mėnesį Vilniaus butų rinkoje būstų buvo parduota daugiau nei bet kurį šių metų mėnesį. Lapkričio mėnesis taip pat pakankamai geras. Žmonės nėra taip išsigandę, kaip buvo pavasarį ir tai yra labai didelis faktorius.

Šiuo metu kai kurių žmonių požiūris yra šiek tiek net ir per daug drąsus. Kalbant apie statybų sektorių, yra tam tikrų problemų – darbo jėgos trūkumas, kai kurie projektai yra sustabdyti. Vis dėlto, žinome, kad kitais metais valstybė žada daryti labai daug investicijų, tad jei ir kils kažkokių sunkumų, jie bus laikini ir neturės katastrofinių pasekmių mūsų verslui.

– Teko kalbėtis su „Swedbank“ vadove, kuri sakė tą patį: žmonės aktyviai perka naujus būstus, jokio ekonominio sąstingio nesimato, indėlių lygis per metus pakilo 26 proc., o ir prielaidų, kad šiuo metu krintame į ekonomikos duobę nesimato. Jūs sakėte, kad verslui bus skiriami pinigai, tam turėtų padėti ir Europos antikrizinis planas, kurį kol kas blokuoja Lenkija ir Vengrija. Galima sakyti, kad ekonomikai vis tiek reikės gelbėjimosi rato?

– Taip, tačiau tos pagalbos sulauks tie, kam jos labiausiai reikia – įmonės, kurios yra priverstos skelbti prastovas ar atleisti žmones. Mano manymu, nepaisydama Vengrijos ir Lenkijos pozicijos, ES vis tiek laikysis tos pačios politikos, nes kitose šalyse pagalbos reikia dar labiau, o be aukštesnių institucijų įsikišimo situacijos suvaldyti išvis nebūtų įmanoma.

– Bendrai vertinant, ar galite pasakyti, kad nematote didesnių ekonominės krizės ar stagnacijos požymių?

– Apskritai kalbant, Lietuvoje to nebus. Jei kalbant apie atskiras verslo šakas ar sektorius, tai taip – kai kurios veiklos bus labai sunkios būklės ir jų tikslas bus tik išgyventi. Kad išgyventi būtų įmanoma, manau, kad tiek Vyriausybė, tiek Europos Komisija aiškiai kalba apie paramą.

Taigi neturėtų būti kažkokio ženklaus arba labai sudėtingo scenarijaus, kuris keltų labai daug nerimo. Tiesiog, kai kurioms kompanijoms reikia galvoti, kaip išgyventi, o kitoms – kaip apsaugoti darbuotojus, kad jie nepradėtų sirgti masiškai ir būtų galima išlaikyti gamybos ir veiklos tęstinumą.

– Kaip jūs savo įmonėje kontroliuojate situaciją, kad būtų užtikrintas veiklos tęstinumas?

– Mes reaguojame labai žaibiškai. Svarbu paminėti, jog būtinas dažnesnis testavimas darbuotojams ir privačiai, ir pagal bendrą NVSC programą. Vis tik, jei norime pasiekti ženklesnių ir geresnių rezultatų, testai turėtų būti atliekami greičiau, o jų daroma daugiau, nes kiekviena diena, praleista su sergančiu žmogumi, reiškia, kad dar keli užsikrečia.

Kiekvienos įmonės vadovo dėmesys turėtų būti nukreiptas į tai, kad į sergamumą nebūtų žiūrima pro pirštus.

Mes taip pat savo įmonėje turime sergančių žmonių ir žinome, kaip reikia greitai reaguoti ir izoliuoti kitus žmones, kad virusas neplistų kosminiu greičiu.

Reikia stabdyti veiklą tam tikruose projektuose, o tai, aišku, kainuoja. Tačiau vienintelė išeitis – labai atsakingai ir kruopščiai auklėti žmones, nes kai kurių požiūris nėra atsakingas.