Tačiau visos Lietuvos mastu šie pasijungimo rodikliai prasilenkia su dar 2008 metais viešai deklaruotais itin optimistiniais pasižadėjimais, esą iki 2015 metų 95 proc. savivaldybės gyventojų bus aprūpinami viešojo vandens tiekėjo tiekiamu vandeniu ir teikiamomis nuotekų tvarkymo paslaugomis.
Sujudimas Šilutėje ir Biržuose
Štai Šilutės rajone Degučiuose ir Gardame kelis kartus apsilankius aplinkosaugininkams suskubta jungtis prie trasų.
Gardame nutiesta 5,4 km nuotekų trasų. Prie jų bažnytkaimio gyventojai galėjo pradėti jungtis jau pernai rudenį, tačiau iš 125 būstų tai padarė tik 69. Visgi patikrinus 16 namų, per savaitę pusė jų prisijungė iš karto.
Kur kas didesniuose Degučiuose buvo paklota 7,2 km trasų, prie kurių prisijungė 103 būstai iš 161 planuoto. Apsilankius komisijai dar 9 būstų savininkai panoro tapti „Šilutės vandenų“ klientais.
Įdomu ir tai, kad gyventojai net skundė vieni kitus, esą, kiti teršia aplinką ir nuotekas nuleidžia į melioracijos griovius ar Tenenio upę.
Intensyvesnių prevencinių veiksmų imtasi ir Biržuose. Karantino metu nuotoliniu būdu taip pat buvo tikrinami nuotekų sutvarkymą patvirtinantys dokumentai – patikrintos 369 valdos.
Surašyti 28 tarnybiniai pranešimai, 3 administracinio nusižengimo protokolai. Nuo birželio mėnesio sudarytos 92 prisijungimo prie centralizuotų nuotekų tinklų sutartys.
Visų tikrintų namų savininkų buvo prašoma parodyti nuotekų išvežimą patvirtinančius dokumentus, su nuotekų vežėjais sudarytas sutartis ar nuotekų valymo įrenginių aptarnavimo dokumentus.
Pakankamai dažnai šių dokumentų tikrinti asmenys nepateikdavo. Po patikrinimų bendrovė „Biržų vandenys“ sulaukė 92 prašymų prisijungti prie vandentiekio ir nuotekų tinklų trasų.
Pajamų šaltinis – nuotekų patikra
Įdomu tai, kad nuotekų patikros naudą užčiuopė ir verslas.
Štai biržietis Tomas Bekeris, įmonės „Šiaurinis taškas“ steigėjas, įsigijo georadarą, kuriuo galima ištirti teritoriją ir atrasti tinklus po žeme neatkasant vamzdžių.
Pasak T.Bekerio, tokios paslaugos poreikis atsirado tuomet, kai senų gamyklų ar kitų teritorijų dokumentacija nebūna išlikusi, kaip antai topografiniuose planuose rodomos vamzdynų vietos. Tokius duomenis akturti labai sudėtinga.
Įsigijus naująjį georadarą viskas nustatoma paprasčiau, nes jo pagalba galima iš naujo atstatyti ar parengti naują dokumentaciją neakasant žemės ir neiškant vamzdžių.
„Neretai susiduriama su problema, kuomet atrandami nežinomi ir nedokumentuoti vamzdžiai, kurių šeimininkai nėra aiškūs.
Georadaru atrandami ir nelegalūs vamzdžiai bei matoma, iki kurių privačių teritorijų jie keliauja.
Žinoma, tuomet jau galima pranešti apie radinius institucijoms ir imtis teisinių priemonių patikrinti dokumentaciją ir vamzdžius privačiose valdose, ar viskas yra teisėta“, – sakė T.Bekeris.
Pasako jo, neretai įsigiję būstą iš buvusių savininkų, naujieji šeimininkai net nežino kaip sujungti vamzdžiai įsigytoje teritorijoje. Pavyzdžiui, buvo atvejų, kai pirkėjas nerado, kur dingsta nuotekos, kol paaiškėjo, kad buvę šeimininkai nelegaliais vamzdžiais jas leido į upę.
„Gyvenu užmiestyje prie upės ir pats matau problemą, kad kartais atiteka nešvarus vanduo iš Biržų pusės, tad norisi pačiam gyventi švariau.
Kaupiame žinias ir ateityje, galbūt, bendradarbiaujant su Biržų rajono savivaldybe ar „Biržų vandenimis“ bus galimybė ištirti Biržuose esančios upės krantus, identifikuoti ir inventorizuoti visus iki upės ateinančius vamzdžius, nustatyti, kas jais teka. Tokiu būdu atsirastų didesnė kontrolė“, sakė T. Bekeris.
Patikrinimų reiktų daugiau
Lietuvos vandens tiekėjų asociacijos (LVTA) prezidento Broniaus Miežutavičiaus teigimu, vandentiekiečiams pastaruosius 10-15 metų nepavykdavo prisišaukti aplinkosaugininkų, kad šie patikrintų, ar gyventojai neteršia aplinkos nuotekomis.
Aplinkosaugininkai nuo 2009 m. kasmet visoje Lietuvoje patikrindavo vos 1-1,6 tūkst. individualių biologinio nuotekų valymo įrenginių, nuotekų kaupimo rezervuarų, septikų. Šalies mastu tai „mizeris“. Tai reiškia, jog metų metus galima teršti aplinką nuotekomis ir nesulaukti aplinkosaugininkų.
B. Miežutavičiaus teigimu, Europos Komisijai pradėjus Nuotekų direktyvos pažeidimo procedūrą prieš Lietuvą, situacija pardėjo keistis. Tai suprantama, nes šaliai gresia baudos už pernelyg didelį individualaus nuotekų tvarkymo sistemų skaičių.
Pagal minėtą direktyvą aglomeracijose, didesnėse negu 2000 gyventojų, ne daugiau kaip 2 proc. gyventojų nuotekas gali tvarkyti individualiuose sistemose, kurios užtikrina tokį patį aplinkos apsaugos lygį kaip ir surenkant, valant nuotekas aglomeracijos nuotekų valymo įrenginiuose.
B. Miežutavičius pabrėžė, kad individualių nuotekų tvarkymo kontrolė bus efektyvesnė, kai pradės veikti Aplinkos ministerijos diegiama Topografijos ir inžinerinės infrastruktūros informacinė sistema, kurioje bus kaupiama informacija apie nuotekų valymo kaupimo įrenginius, jų aptarnavimo ir kontrolės rezultatus.
Taigi, aplinkosaugininkams bus lengvai prieinama informacija apie iš konkretaus nuotekų valymo ar kaupimo įrenginio pašalintas nuotekasį. Todėl minėtoje sistemoje neradus duomenų apie teisėtą individualių nuotekų sutvarkymą, asmenims grės atsakomybė už aplinkos teršimą nuotekomis. Minėta sistema turi pradėti veikti nuo 2021 m. gegužės 1 dieną.
