Lavino ne tik darbui reikalingus, bet ir kompiuterinio raštingumo įgūdžius
Projekto koordinatorė Aurelija Kazlauskaitė sako, kad pagrindinis projekto tikslas buvo siekti, kad dalyviai gautų teorinę ir praktinę medžiagą, būtų ugdomi jų profesiniai įgūdžiai. Taip pat stengtasi kelti jų pasitikėjimą savimi, skatinti bendravimą tarp bendruomenės narių, o mokymuisi pasitelkti neformalūs švietimo būdai.
„Mūsų tikslinė grupė buvo bedarbiai – sąrašą jų gavome iš Užimtumo tarnybos. Projekte dalyvavo 15 bedarbių. Didžioji dalis – 10 žmonių – buvo vyresni, o likusieji iki 29 metų amžiaus. Norėjome, kad vyresnio amžiaus žmonės gautų kuo daugiau žinių, reikalingų norint gauti darbą. Projekte skatinome ir savanorišką veiklą – kartu su dalyviais dirbo ir keturi savanoriai“, – pasakoja ji.
Projektas susidėjo iš dviejų dalių: teorinių ir praktinių užsiėmimų. Pirmiausia teoriniuose kursuose dalyviai gavo žinių, kaip reikėtų rašyti CV.
„Kadangi dalyvavo ir vyresni žmonės, manėme, kad tokia informacija bus aktuali. Taip pat pasakojome, kaip valdyti stresą, organizuoti darbo laiką, dirbti komandoje, siekti numatytų tikslų. Jauni žmonėms galbūt yra labiau įpratę, kad informacijos visur yra apstu, ją lengvai susiranda, o vyresniems žmonėms tokios paskaitos išties buvo naudingos“, – priduria A. Kazlauskaitė.
Tačiau viskas buvo ne tik papasakojama, bet ir parodoma praktikoje.
„Užsiėmimai vyko mokykloje, turėjome ir kompiuterių klasę, kur dalyviai gavo praktinę pamoką. Jie prie kompiuterių mokėsi rašyti CV. Lektorius, kartu su projekto vykdytoju Danu Baronau suteikė visą pagalbą, papasakojo, kaip ten viską reikia daryti. Be to, kartu vyko ne tik CV rašymo, bet ir kompiuterinio raštingumo mokymai“, – tęsia projekto koordinatorė.
Jos teigimu, dalyviai į tokius užsiėmimus žiūrėjo itin pozityviai, o viskas jiems sekėsi puikiai: „Jie labai imlūs ir aktyviai dalyvavo: domėjosi, klausė. Visi buvo patenkinti, nes gavo naudingų žinių ne tik dėl gyvenimo aprašymo rašymo, bet ir streso valdymo mokymus.“
Pasirinko neįprastą veiklą
Dalyviams pasiūlyta ir smagi, tačiau kiek neįprasta praktinė veikla – užsiėmimai ekologiškoje bendruomenės aliejaus spaustuvėje. Paklausta, kodėl pasirinkta būtent tokia įdomi veikla, A. Kazlauskaitė šypsodamasi sako, jog atsakymas ir slypi žodyje „įdomi“.
„Anksčiau Kupiškyje veikė aliejaus spaustuvė, kurią pats projekto vykdytojas Danas Baronas norėjo atgaivinti. Tai nėra tokia veikla, apie kurią dažnai girdima. Tikrai sunku rasti, kur tai galima daryti. Pasirinkome šią veiklą, kad būtų įdomu ir kad žmonės norėtų ją išbandyti. Kartais sunku žmones „ištraukti“ iš namų, kad jie pradėtų kažkokią naują veiklą, tačiau mums pavyko ir labai džiaugiamės, kad pasirinkome būtent aliejaus spaudimą“, – kalba pašnekovė.
Pirmiausia dalyviai apie aliejaus spaudimą gavo teorinių žinių, o vėliau viską galėjo išbandyti praktikoje.
„Kupiškio miesto bendruomenė iš savivaldybės nuomojasi aliejaus spaustuvės patalpas pagal panaudos sutartį, kur ten yra anksčiau veikusi ir vis dar puikiai veikianti aliejaus spaustuvė. Norėjome parodyti, kad iš aliejus gali būti spaudžiamas įvairių produktų – iš sėmenų, kanapių, riešutų, moliūgų sėklų ir panašiai. Dalyviai jį spaudė, degustavo, mokėsi spaudimo aparatu naudotis, pilti į butelius“, – apie veiklą plačiau pasakoja A. Kazlauskaitė.
Pavyko susirasti darbus
Projektas truko daugiau nei pusmetį. Jų metu dalyviai gavo ne tik teorinių, praktinių žinių – prasiplėtė ir jų socialinis ratas.
„Tarp užsiėmimų būdavo kavos pertaukėlės. Jų metu visi dalyviai – ir jaunesni, ir vyresni, kartu su lektoriumi, projekto vykdytoju bendraudavo. Užsiėmimai buvo linksmi, o po jų visi pasidalindavo savo patirtimi, žiniomis. Be to, tai svarbu ir vyresniems žmonėms – jie pabendraudavo su jaunimu, o naujos žinios, išėjimas iš namų suteikė daug pozityvių dalykų, mažino socialinę jų atskirtį“, – priduria projekto koordinatorė.
Kai kuriems dalyviams dar projekto vykdymo laikotarpiu pavyko susirasti ir darbą.
„Nežinau, ar čia susiję su mūsų projektu, bet buvo žmonių, kurie jo metu įsidarbino. Tačiau manome, kad jie galėjo panaudoti teorinėse paskaitose įgytas žinias ir tai padėjo jiems susirasti darbą. Šie žmonės automatiškai nebegalėjo dalyvauti veiklose, tad mes pasiimdavome kitus bedarbius“, – kalba A. Kazlauskaitė.
