„Situacijos, kurioje esame, neapibrėžtumas ypatingas tuo, kad nemaža dalis visuomenės krizės nejaučia, bet tai nereiškia, kad jos nėra. Vieniems sektoriams, pavyzdžiui, turizmui, krizė labai aiški, o, tarkime, el. komercija, su ja susijusi logistika kaip tik patiria pagyvėjimą“, – portalui lrytas.lt kalbėjo ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto Ekonomikos ir duomenų analitikos programos vadovas prof. Tadas Šarapovas.
V formos kalneliai
Kaip nurodė pašnekovas, trumpuoju laikotarpiu pirmasis karantinas išryškino tam tikras tendencijas. Kai jis prasidėjo, visi tikėjosi pesimistinio scenarijaus, tačiau šis nepasitvirtino visa apimtimi: drastiškas smukimas buvo momentinis, bet ir atsigavimas įvyko gan greitai. Kitaip sakant, išryškėjo aiški V formos kreivė.
„Prasidėjus antrajai bangai esame tarsi išmokę tam tikras pamokas, bet nerandame kitų sprendimų – tik riboti socialinius kontaktus. O tai ir vėl lems smuktelėjimą. Klausimas, kaip greitai ekonomika atsigaus šįkart.
Kalėdiniu laikotarpiu prekyba tradiciškai juda, tad yra visos prielaidos, kad smuktelėjimas nebus gilus. Per šiuos du etapus ekonomikos svyravime matome dvigubos V formą. Todėl, žiūrint į kitus metus, V kalnelių ko gero bus ir daugiau, tik labai sudėtinga prognozuoti, kiek jie bus gilūs“, – spėjo T.Šarapovas.
Jo manymu, sudėtinga būtų tikėtis nuoseklaus augimo. Tačiau, turint omenyje, kad vos pasirodžius žinioms apie vakcinos atsiradimą akcijų indeksai šauna į viršų, galime spėti, jog tai signalizuoja tikėjimą gera perspektyva. Tai savo ruožtu leidžia spėti, kad ilgainiui V formos gylis vis mažės, o mes galime tikėtis augimo, kuriuo mėgavomės iki pandemijos.
Miestas nebe toks svarbus
Vis dėlto, pašnekovo teigimu, koronaviruso sukeltos aplinkybės išprovokavo tai, kad daugelis įmonių, nenorėdamos prarasti pajamų, stengiasi pasinaudoti technologiniais procesais, o tas sukuria impulsą inovacijų paieškai.
„Įsivaizduokime, kokį socialinį pokytį visa tai gali sukelti: jei nebūtų koronavirso, ir toliau stambėtų miestai, nes čia kuriamos pagrindinės darbo vietos.
Tuo metu dabar, atsiradus nemažai nuotolinio darbo vietų, verslas pasimokė, kad reikia kur kas mažesnių biurų – galima pigiau ar net nemokamai panaudoti privačias darbuotojų erdves. Tokiu atveju, darbuotojams nebelieka stimulo vykti į miestus ir konvencinė miestų ekosistema tampa labai pažeidžiama“, – atkreipė dėmesį T.Šarapovas.
Jei grįždamas po darbo įprastai užsukdavai į kepyklėlę, dabar renkiesi alternatyvą – el.prekybą. Todėl smulkusis verslas darosi labai trapus – jam nebelieka tiek prielaidų egzistuoti kaip iki šiol. Bet, pašnekovas mano, kad jį pakeis kitas pavidalas, kai investuotojas, turėdamas daugiau kapitalo, įkurs pramoninę bandelių kepyklą, internete sukurs platformą, kur gaminius iš didelio centralizuoto fabriko pirksime tarsi mažuose internetiniuose butikuose.
„Šiems sprendimams reikia didelio kapitalo, o mažieji ne visi sugebės taip persiorientuoti.
Visa tai gali paskatinti didesnę socialinę atskirtį, nes nemažai žmonių gali netekti darbo, o tiek galimybių susikurti darbo vietas, kaip turėjo iki šiol, nebebus – ne visi sugebės skubiai persikvalifikuoti ir įgusti puikiai valdyti technologijas“, – svarstė profesorius.
Krizę susikėlėme tyčia
„Turime unikalią situaciją: paprastai, ciklinių krizių metu, būna aišku, kad ekonomika krenta dėl nepagrįstų lūkesčių neišsipildymo – atskiros ekonominės veiklos auga labai optimistiškai vertindamos ateitį.
Tačiau šįkart krizė prasidėjo sveikatos fronte. Norėdami pergalių čia, buvome priversti savo noru susikelti ekonominę krizę priimdami karantinus, įstatymu užšaldydami atskiras ekonomines veiklas, neleisdami įmonėms gauti pajamų atimdami tiekėjus, pirkėjus ir sukeldami neatsiskaitymų bangą“, – komentavo turto valdymo bendrovės „ INVL Asset Management „ vyriausioji ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė.
Vis tik Lietuva Europos kontekste šį smūgį atlaiko gana neprastai, į karantiną ekonomika sureagavo lanksčiai. Viena priežasčių ta, kad Lietuva stipriai nepriklauso nuo pažeidžiamiausių sektorių – kaip sykis daug rimtesnį vaidmenį vaidina inertiškesnės veiklos, tokios kaip transportas, pramonė.
Užsižaidė rinkimus
„Vis dėlto yra nemažai nerimo dėl antrosios bangos. Atrodo, kad pirmas blynas, turėjęs būti prisvilęs, pavyko visai neblogai, bet mes tarsi užsiliūliavome pirmine sėkme ir antrai bangai nesame taip gerai pasiruošę, kaip galėjome“, – pažymėjo I.Genytė-Pikčienė.
Ji kalbėjo apie tai, kad dar pavasarį stebėta, kaip, paskelbus karantiną, vėlavo priemonės, kurios karantinuotas veiklas prijungtų prie gyvybę palaikančių mechanizmų.
Šiandien situacija analogiška: karantinas jau paskelbtas, o Vyriausybėje dar tik svarstomi pagalbos mechanizmai.
„Panašu, kad valdžia užsižaidusi rinkimus, kurie, matyt, sugadino ir sveikatos srities situaciją, o atitinkamai nepadėjo ir ekonomikai“, – komentavo ekonomistė.
Nepalengvina padėties ir tai, kad keičiantis valdžioms nebelieka atsakomybės: išeinantieji jau mano, kad čia nebe jų reikalas, o naujoji valdžia dar nespėjo įsibėgėti.
Itin stipraus smūgio turėtume išvengti
„Tiek namų ūkiai, tiek įmonės prikaupę daug indėlių, tačiau vidutiniai skaičiai negelbsti tų, kuriems iš tiesų dabar pinigų reikia ir kurie atsargų neturi.
Įstatymais šaudomos įmonės, kurios galėtų veikti, todėl joms reikia priemonių, kad galėtų išgyventi. Jei tikrai tik sausį bus parama, daliai įmonių ji gali būti per vėlai. Panašu, kad šią krizę pasaulis linkęs užlieti pinigais: jų yra – tereikia operatyviai likvidumo injekcijas nukreipti ten, kur labiausiai reikia.
Bet bendras paveikslas nėra toks niūrus, nes Lietuvos ekonominė struktūra šiai pandemijai yra gerokai atsparesnė nei pietų šalyse. Pas mus tiesiogiai nukentėjusių veiklų gerokai mažiau – tai labai svarbu, todėl itin didelio smūgio neturėtų būti“, – viltingai kalbėjo ekonomistė.
„Kalbant apie artimiausius metus, drastiškų pokyčių nereikėtų tikėtis, – prognozavo ir T.Šarapovas. – Mane neramintų tik tai, kad mes, stengdamiesi išspręsti šią situaciją, nežinome, kiek galime skolintis: viena vertus, pinigai atrodo labai pigūs, kita vertus, neaišku, kokias pasekmes dėl neriboto pinigų kiekio didinimo turėsime po trejų ar daugiau metų.
Mane labiau neramina 7-15 metų perspektyva, kur technologinė pažanga ir eksponentinis žinioms imlių profesijų augimas ir eksponentinis žemesnės kvalifikacijos profesijų paklausos mažėjimas gali sukelti gan dideles socialines atskirtis“.
Apgaulinga ramybė
Lietuvos banko valdybos pirmininko patarėjas Tomas Garbaravičius, kalbėdamas LB konferencijoje, spėjo, kad tikrojo pandemijos poveikio mes dar nepamatėme, nes bankrotai paprastai vėluoja, o įmonės, ypač kai kuriuose sektoriuose, jau nebeturi daug rezervo. Todėl, priklausomai nuo to, kaip antroji pandemijos banga klostysis toliau, kai kurioms įmonėms gali tekti nutraukti veiklą. Tad ir poveikis užimtumui bei gyventojų pajamoms gali būti žymiai reikšmingesnis.
Kad ramybė, kalbant apie bankrotus Lietuvoje, apgaulinga, mano ir kreditų biuro „Creditinfo Lietuva“ generalinis direktorius Aurimas Kačinskas.
„Prognozuojame, kad jau artimiausiais mėnesiais su uždelstu efektu nemokių įmonių skaičius pradės sparčiai augti – tikėtina, kad kiekviena verslo įmonė susidurs su nemokiais klientais ar verslo partneriais“, – sakė A.Kačinskas.
Pasak jo, valstybės skirti 342 mln. eurų paramos nuo pandemijos nukentėjusioms įmonėms, valstybės institucijų atlaidumas vertinant mokestinius vėlavimus, atleidimas nuo delspinigių ir išieškojimo procedūrų pristabdymas galėjo sukurti iliuziją, kad verslo įmonių ekonominė būklė yra gerėjanti.
Kredito biuro atlikta analizė rodo, kad yra priešingai.
„Creditinfo Lietuva“ duomenimis, šiemet sausį-rugsėjį bankrutavusių įmonių pasiskirstymas pagal sektorius atrodo taip: prekyba – 23,4 proc., statyba – 20,1 proc., paslaugos – 15,4 proc., apdirbamoji pramonė – 11,9 proc., transportas – 9,7 proc., viešbučiai ir restoranai – 9 proc. Kitą veiklą vykdančių įmonių, šiemet tapusių nemokiomis, buvo mažiau nei 3 proc.
Vertinant skirtingų sektorių kreditingumo pokyčius, pastebėta, kad didžiausia rizika pakibo virš viešojo maitinimo sektoriaus – jei pernai aukščiausiai ir aukštai rizikingumo klasei priklausė apie 30 proc. įmonių, šiemet tokių jau beveik pusė – 45 proc.
„Šioje analizėje net neįvardiname apgyvendinimo ar turizmo sektorių būklės – visi žino, jog jie patiria gilų nokdauną“, – komentavo A.Kačinskas.
