Patiekalai – be įmantrybių, valgiaraštis – lietuvio skoniui, o svarbiausia – išmonė, dar šiek tiek leidžianti kvėpuoti.
Restoranai ir kavinės, pradėję gaminti maistą tik išsinešti, priversti prisiminti praėjusio pavasario suvaržymų pamokas. Akivaizdu, kad tam kai kurios užeigos ruošėsi jau nuo vasaros, apgalvojo, kokiais patiekalais gali privilioti vilniečius, kitos dar tik tyrinėja pasikeitusius valgytojų įpročius, o trečios tiesiog užvėrė duris laukdamos geresnių laikų.
Tiesa, čia prognozės nelinksmos: laukti gali tekti iki kitų metų pradžios ar net pavasario.
Valgiaraštis – iš anksto
Restorano „Stikliai“ bendraturtis Romas Zakarevičius pateikė nedžiuginantį skaičių: liko 10 procentų buvusių klientų. Taip yra dėl to, kad „Stikliai“ yra prie daugybės turistinių maršrutų: „Anksčiau čia buvo turistų meka, o dabar likę tik vilniečiai.“
Uždaryti ir Senamiestyje veikę biurai, todėl maisto išsinešti ateina tik vietos gyventojai, kurie neturi laiko gaminti namuose.
Nors apyvarta nedidelė, „Stikliai“ ruošiasi Kalėdoms.
Pasak R.Zakarevičiaus, klientus dar reikia pripratinti prie pasikeitusių sąlygų. Todėl restorano darbuotojai kantriai dirba ir tikisi, kad per didžiausią metų šventę pavyks prisivilioti daugiau valgytojų.
R.Zakarevičius įsitikinęs: norint, kad žmonės ateitų, restorano valgiaraštį reikia skelbti iš anksto. Jis keičiamas kasdien. Restorano kainos išliko neaukštos.
„Dabar gaminame tai, ką žmonės valgo: kotletus, cepelinus, žuvį, įvairius blynus, silkę su burokėliais. Tai, kas nebrangu, kad vietiniai žmonės galėtų pavalgyti“, – aiškino R.Zakarevičius.
Mintis kilo kone juokais
Restorano „Amandus“ klientai taip pat pamėgo lietuvio gomuriui įprastą kugelį. „Jo didenybė kugelis“, – taip dabar šis patiekalas vadinamas restorane, o praėjusį penktadienį net trečią kartą teko kurti krosnį, kad patenkintų visų klientų poreikius.
„Amandus“ vadovas Deivydas Praspaliauskas prisipažino, kad mintis kepti kugelį kilo kone juokais. Jis ypač populiarus tarp jaunimo. Tiesa, kotletų restoranas kepti neketina.
Anot D.Praspaliausko, nors Lietuvoje mėgstami ir cepelinai, jie neturi tokios dvasios kaip kugelis. Juk jis Lietuvoje – kaip lazanija Italijoje. Net šeimomis renkamasi kepti kugelio.
Tikimasi, kad būtent kugelis restoranui padės ištverti karantiną. Nors „Amandus“ bandė siūlyti išsinešti lašišos su keturių grūdų koše ir brokoliais, trupininio obuolių pyrago, klientai prašė kugelio.
Jo reikia užsisakyti iš anksto. Kartu su kombučia ir desertu kugelis restorane kainuoja 16 eurų.
Uždirba tik atlyginimams
Restorano „Da Antonio“ ir Užupio picerijos savininkas Antonio Meschino pripažino, kad suvaržymai viešojo maitinimo verslui yra labai skausmingi.
„Važiavau pro prekybos centro „Senukai“ stovėjimo aikštelę, kuri, galima pasakyti, sprogsta nuo automobilių. Sūnus nerado kur pasistatyti automobilio prekybos centro „Panorama“ aikštelėje, kurioje keli šimtai vietų. Visi jais atvažiavę žmonės sugužėjo į parduotuves. Ar jie tikrai bus saugūs?
Mes jau buvome išmokę, kaip apsaugoti svečius ir patys apsisaugoti, kaip dėvėti kaukes, mūvėti pirštines, naudoti dezinfekcines priemones, kaip laikytis saugaus atstumo.
Gal galėjo valdžia taip drastiškai neuždaryti maitinimo įstaigų, leisti palikti bent keturis stalus, reikalauti daugiau ploto kiekvienam lankytojui?“ – svarstė A.Meschino.
Taip, „Da Antonio“ ir Užupio picerija taip pat teikia maisto išsinešti paslaugas, bet iš to pajamų, A.Meschino žodžiais, užtenka tik darbuotojų atlyginimams.
Vis dėlto jis pasidžiaugė, kad komandos nariai šiomis sunkiomis sąlygomis stengiasi: kai vieniems įforminama prastova, kiti dirba, paskui pasikeičia vietomis.
Nereikia nė kojos iškelti
Senamiestyje įsikūręs restoranas „Drama Burger“ įgyvendino iš JAV nusižiūrėtą idėją – užsisakytą maistą prie automobilio atneša darbuotojas. Tiesa, tokia paslauga teikiama tik viename tinklo restoranų.
Pasak direktoriaus Eimanto Lumpicko, prie kitų restoranų durų automobiliams nėra vietos sustoti, todėl nešti maistą tektų gerokai ilgiau arba ieškoti klientų automobilio didelėje prekybos centro aikštelėje.
„Iš pirmojo karantino pavyzdžių pasimokėme ir stengiamės būti savo svečiui įdomūs ir neiškristi iš konteksto.
Siūlome svečiui galimybę atsiimti maistą automobilyje, paskambinus mums telefonu ir užsisakius. Mūsų padavėja su plačia šypsena atneša maistą tiesiai į automobilį – taip išvengiama kontakto, sąlyčio būtent per užsakymą“, – kalbėjo E.Lumpickas.
Restorano vadovas pripažino, kad ieškoti naujų idėjų skatina kritusi apyvarta: „Biurai šiuo metu tušti, žmonės dirba iš namų, tad apyvarta tikrai nukritusi 50 procentų ir daugiau“, – guodėsi „Drama Burger“ vadovas.
Nemažai restoranų ne tik siūlo maistą išsinešti, bet ir pristatyti. Pavyzdžiui, Gasparo Fernandeso restoranas „Gaspar’s“ patiekalus atveža vakuuminėse pakuotėse nuo antradienio iki šeštadienio. Kitomis dienomis restoranas nedirba.
Pristatymo kaina – 5 eurai dešimties kilometrų atstumu nuo restorano, ilgesniems atstumams taikomas 0,2 euro už kilometrą mokestis.
Jau pasitaikė ir piršlybų
Jau per pirmąjį karantiną pavasarį „Grand Hotel Kempinski“ pasiūlė jame veikiančio restorano „Telegrafas“ gaminamus patiekalus ne išsinešti, o keliauti į viešbutį.
„Atsitikus tokiai situacijai tiesiog sėdome prie stalo ir sprendėme, ką būtų galima padaryti. Tai buvo komandinis sprendimas, ir viena iš idėjų buvo tiekti maistą į kambarius: tiek pusryčius, tiek pietus, tiek vakarienę, tiek ir mūsų garsiąją popietės arbatėlę“, – pasakojo viešbučio „Grand Hotel Kempinski“ Maisto ir gėrimų skyriaus vadovė Laura Balčiūnienė.
Už kambarį papildomai mokėti nereikia, tik už maistą. Atvykėliai palydimi į aukštą, kuriame aptarnaujami viešbutyje neapsigyvenę svečiai. Iš šio aukšto kambarių išneštos lovos, vietoj jų pastatyti stalai, o vaizdas dažnai būna į Katedros aikštę.
Viešbučio kambariuose ne tik pusryčiaujama ar pietaujama, bet ir įvyko piršlybų, o svečiams už kambario nuomą 200–300 eurų mokėti neteko.
Vis dėlto laikantis taisyklių viename viešbučio kambaryje restoranas negali aptarnauti daugiau nei dviejų asmenų, nebent jie – šeimos nariai.
„Tie, kurie ateina, lieka patenkinti, nes tai yra kitokia patirtis. Žmonės gali visiškai privačiai pietauti ar vakarieniauti, ar tiesiog pusryčiauti ir mėgautis mūsų tiekiamais patiekalais“, – sakė L.Balčiūnienė.
Išlaidos – per didelės
Vis dėlto bandydami prisitaikyti prie suvaržymų, ne visi restoranai pasuko panašiu keliu. Senamiestyje įsikūrusi „Amatininkų užeiga“ duris užvėrusi jau nuo lapkričio 1-osios.
„Amatininkų užeigos“ savininkė Irena Marozienė pasakojo, kad prieš priimant skausmingą sprendimą du mėnesius skaičiavo ir paaiškėjo, jog teikti maisto išsinešimo paslaugos neapsimoka. „Mūsų restoranas yra didelis ir teikti tokią paslaugą reikštų dideles išlaidas“, – paaiškino I.Marozienė.
Kita priežastis – savivaldybės vasarą įvestas kilpinis eismas, dėl kurio „Amatininkų užeigos“ link kelias automobiliams smarkiai pasunkėjo.
I.Marozienė minėjo, kad „Amatininkų užeigos“ uždarymas atsiėjo krūvas pinigų, o nuostolius ji priversta dengti kitos įmonės lėšomis. Kitų restoranų ir kavinių savininkai skaičiuoja, kad uždarius ar apribojus veiklą jų verslas nežlugs tik iki Naujųjų metų.
Laukia sunkus laikotarpis
„Amatininkų užeigos“ savininkės prognozės nedžiuginančios. Ji įsitikinusi, kad karantinas bus pratęstas ir po Naujųjų metų, o jeigu per Kalėdas suvaržymai ir bus trumpam sušvelninti, jie neišgelbės.
„Tai būtų dar baisiau: jeigu nusiperki duonos ar lašinių gabalėlį, jį reikia suvalgyti, o ne išmesti“, – palygino I.Marozienė.
Geresnių žinių ji tikisi sulaukti tik pavasarį, o jeigu suvaržymai būtų atšaukti kitų metų sausį – jau visai neblogai.
Bet iki to dar laukia sunkus laikotarpis. „Mes pirmieji, kurie tai padarėme, bet manau, kad tokių bus ir daugiau“, – sprendimą užverti „Amatininkų užeigos“ duris paaiškino I.Marozienė.
Iš tiesų – paskelbus karantiną duris užvėrė restoranas „Džiaugsmas“, nekart pripažintas geriausiu Lietuvoje.
„Šiandien valgome paskutinę vakarienę. Susitiksime po karantino!“ – atsisveikino jo darbuotojai internete.
Nedirba ir kitas geriausio Lietuvos šefo Martyno Praškevičiaus restoranas „Stebuklai“.
„Mes tikime, kad greitai pasimatysime, o jums linkime nenustoti tikėti stebuklais!“ – į klientus kreipėsi jo darbuotojai.
