Kauniečiai negalėjo patikėti išgirdę, kad rekonstruojant S.Dariaus ir S.Girėno stadioną nebus nugriautos senosios tribūnų atramos, stovinčios daugiau kaip keturis dešimtmečius.
Tiek tuo metu darbus vykdę Turkijos įmonės „Kayi Insaat Sanayi ve Ticaret“ specialistai, tiek miesto valdžios atstovai vienu balsu tikino, neva toks sprendimas yra teisingas.
Situacija staiga pasikeitė, kai pasitraukus turkams darbus perėmė bendrovė „Autokausta“.
Atlikus atramų tyrimus paaiškėjo, kodėl senosios stadiono tribūnos susirinkus didesniam žmonių skaičiui imdavo siūbuoti.
Didelė tikimybė, kad ši jų savybė nebūtų išnykusi ir po rekonstrukcijos. Tuomet maždaug 40 mln. eurų būtų išmesta lyg į balą.
Atrodo, tokios gėdos pavyks išvengti.
Darbai sustojo ir be karo
„Stadiono rekonstrukciją gali sustabdyti tik karas“, – prieš dvejus metus pareiškė Kauno meras Visvaldas Matijošaitis, komentuodamas stadione vykstančius darbus.
Tuomet šis itin svarbus objektas buvo patikėtas Turkijos bendrovei „Kayi Insaat Sanayi ve Ticaret“, nors konkursas vyko labai sunkiai, tęsėsi teisme, o Kauno savivaldybei už padarytus pažeidimus buvo skirta 25 tūkst. eurų bauda.
Vis dėlto konkurso nugalėtoja buvo paskelbta Turkijos įmonė ir ji kibo į darbus, kuriuos sutiko atlikti už 34,95 mln. eurų.
Tąkart V.Matijošaitis nurodė net tikslią datą, kada ant naujosios S.Dariaus ir S.Girėno stadiono vejos turėtų išbėgti futbolo žvaigždės, – tai turėjo įvykti 2020-ųjų gegužę.
Nors karas neprasidėjo, darbai pradėjo strigti jau 2019-ųjų rudenį, o prieš pat Naujuosius metus atlyginimų negaunantys darbuotojai atsisakė dirbti ir paskelbė streiką.
Su rimtais finansiniais sunkumais susidūrusi Turkijos įmonė sugebėjo atlikti tik apie ketvirtadalį darbų, už juos savivaldybė sumokėjo 8,5 mln. eurų.
Rangovas nustojo vykdyti darbus ir liko skolingas ne tiktai maždaug 70 darbininkų iš Turkijos, bet ir Lietuvos įmonėms.
Prisiteisė solidžią baudą
Kauno savivaldybei teko skubiai skelbti naują konkursą, kurį laimėjo bendrovė „Autokausta“. Su ja šiemet rugpjūtį buvo pasirašyta 32 mln. eurų vertės sutartis.
„Autokausta“ buvo minima tarp realiausių konkurso laimėtojų, tačiau ir jai iškilo vienas rimtas trukdys – daugybę didelių užsakymų Kaune gavusiai įmonei pradėjo trūkti darbuotojų.
Vis dėlto šią problemą pavyko išspręsti.
Nors galutinė stadiono statybos sąmata padidėjo, Kauno savivaldybei iš Turkijos įmonės pavyko prisiteisti 2 mln. eurų garantą už esminių sutarties sąlygų nesilaikymą, todėl bendra išlaidų suma pernelyg neišaugo.
„Autokaustos“ specialistams perėmus darbus stadione paaiškėjo anksčiau neminėta aplinkybė – tribūnų atramų neverta remontuoti ir jas reikės griauti.
Kaip tai gali paveikti darbų eigą, kainą ir miesto valdžios planus šiuolaikiško stadiono vartus atverti 2022-ųjų pavasarį?
„Autokaustos“ direktorius Juozas Kriaučiūnas atskleidė, kad pradėjus darbus stadione jau buvo nugriautos 6 prasčiausios būklės atramos, kurias planuota griauti ir pirminiame plane.
Įminė vibracijos paslaptį
„Tyrinėdami atramas stebėjomės, kad jų viduje esanti armatūra sutrupa nuo visai menko smūgio“, – pasakojo J.Kriaučiūnas.
„Autokaustos“ vadovai paprašė Vilniaus Gedimino technikos universiteto mokslininkų ištirti atramose naudotą metalą ir netrukus gavo atsakymą – jame yra labai didelis anglies kiekis.
J.Kriaučiūnas mano, kad išvados pagaliau paaiškino, kodėl anksčiau stadiono tribūnos lengvai siūbuodavo, o vibraciją jausdavo net jose susėdę žiūrovai.
„Galime tik spėlioti, kas galėjo nutikti, jeigu nebūtume lietę atramų. Galbūt jos galėjo net nugriūti“, – svarstė „Autokaustos“ vadovas.
Pasak jo, gelžbetonio konstrukcijas buvo galima rekonstruoti, tačiau pasitarus su miesto valdžia nuspręsta nerizikuoti.
„Darbo bus daugiau, tačiau finansine išraiška darbų sąmata neturėtų padidėti“, – mano J.Kriaučiūnas.
Griauti, neverta remontuoti
Kauno savivaldybės Statybos valdymo skyriaus vedėjas Vigimantas Abramavičius patvirtino, kad sprendimą dėl atramų daugiausia lėmė ekspertų išvados. Jose užfiksuota ne tik betono, bet ir armatūros pažeidimų.
Nors stadiono tribūnų būklė saugumo sumetimais ne kartą buvo tiriama ir anksčiau, šįkart situacija visai kitokia – vyksta kapitalinė rekonstrukcija.
„Gal tos atramos galėjo dar stovėti daugelį metų, tačiau vykdant tokio masto projektą svarbios net smulkmenos, todėl negalima rizikuoti“, – svarstė V.Abramavičius.
Pasak jo, atnaujinti atramas buvo būtina, tačiau niekas nežinojo, kaip atrodo jų vidus. Rekonstrukcija galėjo kainuoti brangiau ir užtrukti ilgiau negu naujų konstrukcijų statyba.
„Autokaustos“ specialistai, pasitarę su miesto valdžios atstovais, nusprendė senąsias atramas nugriauti.
Iškilo ir daugiau kliūčių
V.Abramavičius pridūrė, kad norą griauti sovietiniais metais pastatytas atramas sustiprino kita darbams trukdanti aplinkybė.
„Atramų ašys nutolusios skirtingu atstumu, todėl būtų tekę šalinti ir šį trūkumą“, – tikino savivaldybės atstovas.
Pasak jo, reikėjo trumpinti tribūnas siekiant padidinti matymo kampą. Futbolo aistruoliai jau seniai pastebėjo, kad aukštai išspyrus kamuolį jis buvo matomas ne iš visų žiūrovams skirtų vietų.
Nepašalinus šio trūkumo statybininkai negalėtų kokybiškai atlikti numatytų stadiono statybos darbų ir net kiltų grėsmė gauti žemesnės kategorijos įvertinimą iš UEFA ekspertų.
V.Abramavičius pasidžiaugė, kad šiuo metu jau statoma dalis stadiono tribūnų, taip pat klojami vandentiekio ir lietaus nuotekų tinklai.
„Numatoma stadiono atidarymo data nesikeičia – tai turėtų įvykti 2022-ųjų pavasarį“, – patikino savivaldybės atstovas.
Įprastai tokia proga rengiamos draugiškos futbolo rungtynės, kuriose kviečiamos dalyvauti garsios futbolo komandos
Pagyrė už racionalų sprendimą
Jurgis Ražaitis
Statybų ekspertas
„Nesu susipažinęs su oficialiais tyrimų rezultatais, tačiau tikrai aišku, kad senosios tribūnų atramos buvo sumontuotos labai netiksliai.
Norint tribūnų statybai naudoti šiuolaikiškas, tiksliai pagamintas konstrukcijas, atramas būtų tekę taisyti, o tai – papildomos sąnaudos ir galutinis rezultatas net galėjo nebūti labai geras.
Tikrai būtų sunkiau pritaikyti gamykloje išlietas konstrukcijas konkrečiai tribūnų vietai.
Sprendimas griauti senąsias atramas – racionalus, o šių darbų kaina bendroje projekto sąmatoje nebus itin reikšminga.
Betono patvarumui laikas neturi daug įtakos.
Priešingai – jis gali net sutvirtėti, o armatūros būklė vertinama tyrimų metu.“
Bus šventė visos šalies futbolo bendruomenei
Po rekonstrukcijos Kauno S.Dariaus ir S.Girėno stadiono techninės charakteristikos atitiks UEFA 4-osios kategorijos sertifikato reikalavimus.
Joks kitas šalies miestas kelerius artimiausius metus negalės pasigirti panašaus lygio stadionu, mat nacionalinio stadiono statyba Vilniuje net neprasidėjo.
Vienas svarbiausių reikalavimų – aikštės matmenys: 100 metrų ilgio, 60 metrų pločio su privalomais užribiais, šildoma aikštės danga.
Vietų skaičius stadione padidės iki 15 tūkstančių, tribūnos bus uždengtos stogu, todėl stadione galės vykti ir koncertai.
Pastarąjį kartą stadionas po dešimtmetį trukusios rekonstrukcijos buvo atidarytas 1979 metais.
Šiuo metu Kaune nėra nė vieno tarptautinius reikalavimus atitinkančio stadiono, todėl miesto futbolo komandos tarptautines rungtynes žaidžia Vilniuje arba Marijampolėje.
