Pastarieji duomenys rodo, kad namų pardavimai viršijo visus istorinius rodiklius. Kaip kalbėdamas Lietuvos banko konferencijoje pastebėjo nekilnojamojo turto agentūros „Ober-haus“ Vertinimo ir rinkos tyrimų departamento vadovas Saulius Vagonis, daugeliu atveju ir sklypų pardavimai viršijo ikipandeminius skaičius.
Kalbant apie namų rinką Vilniuje, čia nauji rekordai fiksuojami kone kas mėnesį. Anksčiau namų dalis Vilniuje bendroje būsto statistikoje sudarė 10 proc., dabar ji pakilo iki 15 proc.
„Pandemija parodė, ką reiškia gyvenimas mažame būste“, – komentavo S.Vagonis.
„Ar tai tęsis ir toliau, sunku pasakyti. Tai jau būtų kokybinis lūžis: pandemija – būsto kokybinio lūžio pradžios momentas. Tačiau viskas priklauso nuo ekonominės situacijos: pirkti erdvesnį būstą žmogus gali ne tada, kai jis nori, o tada, kai gali“, – kalbėjo „Ober-haus“ atstovas.
Bendrai būsto pardavimai rugsėjo-spalio mėnesiais jau viršijo ikipandeminius rezultatus. „Įšalimo, koks buvo kovą-balandį, šių metų pabaigoje tikrai nebus“, – sakė S.Vagonis.
Notarų darbas nebestringa
Per pirmąją koronaviruso pandemijos bangą, pavasarį, laikinai buvo sustojęs notarų darbas – tai irgi prisidėjo prie to, kad vienu metu NT rinka visiškai nejudėjo. Tačiau neilgai trukus situacija pasikeitė ir nors notarų paslaugos teikiamos kiek kitaip, nei įprastai, visi, kuriems to reikia, jas gauna. Tą portalui lrytas.lt teigė Lietuvos notarų rūmų prezidentas, Klaipėdos notaras Marius Stračkaitis.
„Koronaviruso pandemija ir karantinas paveikė notarų darbo organizavimą, bet ne notarų paslaugų teikimą. Notarai visoje Lietuvoje, išskyrus tuos atvejus, kai darbas laikinai nevyksta dėl saviizoliacijos, ligos ar atostogų, aptarnauja klientus kaip ir įprasta, taikydami papildomas apsaugos priemones. Karantino metu notarai priima tik iš anksto užsirašiusius klientus.
Siekiant sutrumpinti klientų apsilankymo biure laiką, notariniams sandoriams maksimaliai pasiruošiama nuotoliniu būdu, konsultuojantis ir keičiantis dokumentais elektroninėmis priemonėmis. Klientų priėmimo grafikas numatomas taip, kad asmenys nelauktų biure, būtų laiko tarp klientų priėmimo išvėdinti ir dezinfekuoti patalpas“, – komentavo M.Stračkaitis.
Ieškančių būsto nemažėja
Kad per pirmas dvi antrojo karantino savaites žmonių aktyvumas ieškant ir perkant būstą nė kiek nemažėja, rodo ir nekilnojamojo turto vystymu užsiimančios kompanijos HOMA vykdomoji direktorė Jurgita Kveselaitė.
„Vienintelis pokytis, kurį matome, kai šalyje buvo įvestas antrasis karantinas, yra tai, kad žmonėms atsirado daugiau laisvo laiko, todėl gali aktyviau planuotis butų apžiūras gyvai ar konsultuotis su pardavėjais nuotoliniu būdu“, – sakė ji.
Pasak J.Kveselaitės, maždaug 4 iš 10 šiuo metu aktyviai ieškančių būsto – jaunos šeimos. Kiti – nesusituokę, vieniši, dažniausiai – be vaikų. Didesnei daliai tokių žmonių – tai pirmasis būstas, kita dalis – siekiantieji pasigerinti gyvenimo sąlygas, t.y. išsikeisti turėtą būstą į komfortiškesnį.
„Teoriškai pirmojo būsto pirkėjai turėtų būti jautriausi, nes sprendimas – itin reikšmingas, patirties – mažai. Tačiau šios grupės pirkėjai – jauni, smalsūs, dažnai – racionalūs. O jų sprendimą nulemia ne emocijos, bet faktai. Pirmojo karantino metu jie, kaip ir visi kiti rinkos dalyviai, sustojo, bet pamatę, kad ekonomika ir toliau sukasi, antrojo karantino metu kol kas jokių dvejonių nerodo“, – pastebėjo J.Kveselaitė.
Kita didelė ir aktyvi pirkėjų grupė – investuotojai. Tai asmenys, kurie perka ne pirmąjį savo būstą, o investiciją į NT laiko geriausiu būdu saugiai panaudoti turimas laisvas santaupas. „Mūsų įmonės pardavimuose šie asmenys šiuo metu sudaro apie 30 proc. visų pardavimų. Dauguma jų ieško 40-50 kv. m naujos statybos būsto, kuris būtų likvidus, turėtų išliekamąją vertę: būtų vystomas perspektyviame miesto rajone, būtų patrauklus nuomos rinkoje“, – teigė pašnekovė.
Norės didesnio ploto
Per aštuonis pandeminius mėnesius būsto kainos kilo aukštyn 1,2 proc., kai pastaruosius dvejus metus šis rodiklis buvo 3 – 4 proc. Kaune ir Klaipėdoje šiemet fiksuotas 0,8 proc., Šiauliuose ir Panevėžyje – 1,7 proc., Vilniuje – 1,5 proc. augimas.
S.Vagonis pastebi naują tendenciją: jei dar metų pradžioje, ypač tarp jaunimo formavosi nuomonė, kad būstas gal ir nėra toks būtinas dalykas, tai karantinas dalį žmonių privertė suprasti, kad būstas – ne tik darbo vieta, bet kai kam ir vaikų darželis, ir mokykla.
Tad, pasak „Ober-haus“ analitiko, iki šiol dominavusi kryptis, kai būsto plotas žymiai mažėjo, gali pasikeisti.
Panašiai galvoja ir „Luminor“ banko vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas.
„Statysime santykinai daugiau namų, mažiau gyvensime butuose. Ši tendencija stebima nuo 2009 metų krizės, kai metai po metų statoma daugiau namų nei butų“, – prognozavo Ž.Mauricas.
Tuo metu tie, kurie rinksis gyventi butuose, vietoj mažų ims dairytis vidutinio dydžio. Ekonomisto teigimu, ES vidutinis buto plotas – 90 kv. metrų, Skandinavijos šalyse jis dar didesnis. Pagal šį rodiklį Lietuva kol kas lenkia tik Rumuniją.
NT proejktų vystymo bendrovės „Realco“ generalinis direktorius Julius Dovidonis Lietuvos banko konferencijoje pristatė įmonės atliktą apklausą, kuri rodo, kad pirkėjai nori didesnio būsto, o nemaža dalis pageidautų, kad jis būtų ir naujos statybos.
26 proc. respondentų iš 1210 apklausoje dalyvavusių Vilniaus gyventojų nurodė, kad būtent dėl pandemijos pradėjo mąstyti apie būsto įsigijimą artimiausiu metu. Dalį priimti tokį sprendimą paskatino nuotolinis darbas, tačiau nemažai buvo ir tokių, kurie, girdėdami kalbas apie suaktyvėjusį pinigų spausdinimą, mano, kad tai gali paskatinti NT brangimą, todėl stengiasi jau dabar apsaugoti savo santaupas.
