„Prie pandemijos padiktuotų pokyčių prisitaikanti NT ir statybos rinka demonstruoja, kad šio sektoriaus pamatai yra tvirti. Vis dėlto, jei pokyčiai, tokie kaip nuotolinio darbo įsigalėjimas ar išaugusi prekyba internetu, taptų naująja norma, daliai šio verslo tektų spręsti struktūrinius iššūkius“, – sako Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas.
V.Vasiliauskas komentavo, kad po pavasarinio karantino matėme sulėtėjusį būsto kainų augimą, pastebimai suprastėjo NT rinkos dalyvių lūkesčiai, o didžioji dalis komercinių bankų ėmė tikėtis NT kainų kritimo.
Vis dėlto rudeniop naujų butų pardavimai jau viršijo kelių ankstesnių metų vidurkį, o apie naujus būstų pradavimų sandorių rekordus užsimenama vis dažniau. Naujų butų parduodama rekordiškai daug, didžiausioje šalyje sostinės NT naujo būsto rinkoje mažėja neparduotų butų. Naujų butų Vilniuje pardavimai spalį daugiau negu 50 proc. viršijo pastarųjų dvejų metų vidurkį.
Nepaisant to, kad būsto rinkos aktyvumas pasiekė istorines aukštumas, Lietuvos banko ekonomistų vertinimu, būsto rinkos plėtra vis dar yra tvari. Anot V.Vasiliausko, toks vertinimas grindžiamas tuo, kad būstas tebėra įperkamas. Pavyzdžiui, vidutinio dydžio butui įsigyti Lietuvoje šiuo metu reikia trejų metų šeimos atlyginimo, nors dar prieš penkerius metus tokiam pačiam pirkiniui reikėjo beveik ketverių metų atlyginimo.
Savo daro ir demografiniai pokyčiai. Tarkime, sostinėje gyventojų skaičius didėja antrus metus iš eilės. Kadangi Vilniuje toliau vyksta sparti finansinių paslaugų, informacinių ir finansinių technologijų įmonių plėtra, daugėja palyginti dideles pajamas gaunančių pirkėjų ir nuomininkų.
Be to, atsakingojo skolinimo reikalavimai neleidžia pūstis būsto paskolų burbului – su paskola perkamų būstų dalis šiuo metu yra kur kas mažesnė nei prieš pasaulinę finansų krizę 2009 m.
„Jei susidarytų regioniniai būsto rinkos disbalansai, imsimės papildomų veiksmų. Pavyzdžiui, prireikus galime keisti Atsakingojo skolinimo nuostatus, įsigyjant nekilnojamąjį turtą, registruotą tam tikroje vietovėje“, – sako V.Vasiliauskas.
Vis dėlto V.Vasiliauskas atkreipė dėmesį į tai, kad pandemijai stipriai paveikus maitinimo ir apgyvendinimo paslaugomis ar kelionių organizavimo veikla užsiimančias įmones, kuriose dirba daug jaunų žmonių, tai gali atsiliepti ir būsto rinkai. Mat būtent ši gyventojų – 18-35 m. – dalis yra aktyviausi būsto pirkėjai ar nuomininkai.
Tiesa, niekur nedingo ir iki pandemijos susikaupusi rizika. Visų pirma demografinė padėtis: Lietuvos visuomenė, nepaisant teigiamo migracijos balanso, sensta. Europos Komisijos skaičiavimai rodo, kad 18–35 m. amžiaus gyventojų šalyje po dešimtmečio bus maždaug penktadaliu mažiau. Jei demografinės tendencijos nesikeis, tai neišvengiamai turės reikšmingų pasekmių tiek ir NT rinkai, tiek visai Lietuvos ekonomikai.
