Pirmojo karantino metu didelių nuostolių patyrę smulkieji verslininkai, savo prekes siūlę turgavietėse, nėra optimistiškai nusiteikę ir dabar. Nors turgūs veikia, juose galima pardavinėti visų grupių prekes, pirkėjų jau nėra tiek, kiek prieš koronaviruso pandemiją.
Pardavėjai teigė, kad žmonės labiau taupo ir perka tik būtiniausius daiktus ar maistą.
Kiek geresnė situacija tik tose turgavietėse, kur galima įsigyti įdomesnių daiktų. Į tokias prekyvietes po atviru dangumi žmonės eina dėl to, kad pabodo sėdėti namuose, o kitų pramogų beveik nebėra.
Apsipirkti nori rečiau
Viena populiariausių turgaviečių Kaune yra Aleksote. Paprastai savaitgaliais čia būdavo labai daug žmonių. Kuo arčiau turgaus pasistatyti automobilį pasisekdavo tik laimingiesiems. Pačiame turguje parduodama viskas: nuo drabužių, automobilių detalių, dviračių iki baldų. Taip pat ir įvairių maisto produktų, ūkininkų išaugintų gėrybių. Čia galima įsigyti ir žiurkėną ar šuniuką.
Lapkričio 14-ąją, šeštadienį, turguje pirkėjų buvo kiek mažiau, automobilį pavyko palikti beveik prie pat turgavietės, tačiau prekyba virė.
„Atvažiavome nusipirkti bulvių, morkų, svogūnų. Patogu, kad ūkininkai daržoves parduoda maišais, įsimesiu į bagažinę ir nebereikės eiti apsipirkti į parduotuves“, – kalbėjo kaunietis Andrius Miliavičius.
Vyras pastebėjo, kad populiariausių daržovių kainos didesnės nei prekybos centruose, bulvių kilogramas kainuoja 50 centų ar daugiau, morkos ar svogūnai 0,50-1 eurą už kilogramą, bet pirkėjas sakė tikintis, jog ūkininkų atvežtos daržovės yra geresnės kokybės.
Parduoda likusias prekes
Maisto prekių ir vaisių bei daržovių pardavėjai pirkėjų trūkumu labai nesiskundė. Prie mėsos gaminių stovėjo visa eilė žmonių, bandančių laikytis bent šiokio tokio atstumo vienas nuo kito, kiti jo net nesilaikė.
Mažiau grūsčių buvo prie įvairių daiktų. Vyrai labiau domėjosi automobiliams skirtomis prekėmis. Pardavėjai sakė, kad, matyt, dar ne visi pasikeitė automobilio padangas, todėl jų ieško turguje. Drauge pirkėjai įsigyja ir skysčio langams valyti ar kitokių menkniekių.
Pirkėjos dairėsi į avalynę ar apatinį trikotažą.
„Į turgų atvažiavau dėl to, kad nusibodo sėdėti namuose. Bandau eiti prie tų pardavėjų, kur mažiau žmonių. Radau apatines kelnaites, kurios kainuoja 80 centų. Argi parduotuvėse gausi už tokią kainą? Nors tai smulkmena, malonu ką nors nusipirkti ir pasidairyti į prekes“, – atviravo iš Garliavos į Aleksotą atvykusi Raminta.
Apatinį trikotažą pardavinėjanti Odeta Žukauskienė prisiminė, kad pavasarį, pirmojo karantino metu, buvo draudžiama prekiauti ne maisto produktais.
„Tada liko daug prekių. Skubu jas parduoti dabar, nes kasdien baiminamės, ar vėl nebus sugrąžinti griežtesni reikalavimai dėl prekybos. Kainas teko labai sumažinti, pelno beveik negaunu“, – tvirtino turgaus prekeivė.
Žmonės išsigandę ir skuba
Kaip karantino laikotarpiu elgiasi pirkėjai ir ką patiria pardavėjai, gana tiksliai papasakojo kaunietis Arnoldas Ivanauskas. Vyras Aleksoto turgavietėje pardavinėjo įvairius gaminius iš šaltalankių. Tai sultys, aliejai, prieskonių mišiniai su šiomis uogomis.
A.Ivanauskas sakė, kad šaltalankius augina pats, pats rūpinasi ir gaminių iš jų pardavimu. Į savo prekes jis bando atkreipti praeivių dėmesį siūlydamas pasivaišinti mažu puodeliu arbatos.
„Pastebiu, kad dabar, kai siaučia koronavirusas, daugelis žmonių yra išsigandę ir įsitempę. Dažnai jie turi sąrašą pirkinių, skubiai apsiperka ir nebendrauja be reikalo, su pardavėjais nesidera. Taip pat dažniausiai perka tik būtiniausią maistą“, – pasakojo vyras.
A.Ivanauskas sakė, kad kol koronaviruso nebuvo, per kelias valandas arbata pavaišindavo apie 100 žmonių – išpilstydavo 2,5 litro šilto gėrimo.
„Dabar, kai einantiems pro šalį žmonėms pasiūlau pasivaišinti, daugelis net atšoka, bėga tolyn. Žmonės nesusimąsto, kad mano arbata galėtų pagerinti imuninę sistemą. Todėl dabar per tiek pat laiko, kaip anksčiau, arbata pasivaišina vos 20 žmonių.
Bendraudamas su kitais turguje dirbančiais žmonėmis girdžiu panašių įžvalgų – kad daugiau žmonių ateina tiksliai žinodami, ko nori, arba tik pas tuos pardavėjus, kuriuos pažįsta iš anksčiau. Žioplinėjančių mažiau arba jie užtrunka mažiau laiko“, – sakė vyras.
Pinigus taupo šventėms
Žaliakalnio turgavietėje po stogu esančiose patalpose, kur daugiausia galima įsigyti įvairios mėsos, pardavėjai dirba laikydamiesi atstumo, užimtas kas antras prekystalis. Turgaus halės durys atidarytos, žmonių viduje nebuvo daug.
Prekyba vyko ir prie pastato lauke. Čia buvo vaisių, uogų, paukštienos, kitų prekių.
Pardavėja Vida siūlė įvairių daržovių konservų ir paukštienos. Naminius paukščius ji pati augina savo ūkyje Kauno rajone. Už nemažas riebias antis prašė 37 ar net 40 eurų.
„Pirkėjų mažiau. Nežinau, ar dėl to, kad vėsu, ar dėl to, kad vis daugiau žmonių bijo eiti ten, kur būna susibūrimų. Tie, kurie ateina, sako, kad dabar nežino, ar uždirbs kiek anksčiau, todėl taupo.
Jei prieš pandemiją per dieną eiliniais savaitgaliais parduodavau 4–5 antis, tiek pat vištų, dabar antis perka labai retai. Daug žmonių klausia, ar paukščius pardavinėsiu prieš pat šventes, nes bent jau tada brangesnę mėsą ketina pirkti“, – pasakojo moteris.
Ateina ir pabendrauti
Įvairių prekių pardavėjai būriavosi ir Žaliakalnio turgaus prieigose. Čia įsikūręs gana nemažas vadinamasis blusų turgus. Pirkėjai dairėsi į senus indus, knygas, panaudotus namų apyvokos daiktus, dėvėtus ir naujus drabužius.
Įvairiausiais namų apyvokos daiktais prekiaujantis Vytautas Rimša tikino, kad turi leidimus dirbti turgavietės prieigose.
„Turgavietės atstovai mums nurodė laikytis atstumo, dėvėti kaukes. Tarp pardavėjų yra nemaži tarpai. Daugeliui mūsų prekyba senais daiktais yra labiau galimybė prisidurti vieną kitą eurą prie pensijos ar kitų pajamų ir savotiškas laisvalaikio leidimas.
Bet perka žmonės labai mažai, pavyksta parduoti vos vieną kitą daiktą“, – pasakojo vyras.
Kai kurie blusų turgaus prekiautojai laiką leido gana linksmai.
Neslėpė atidarytų stipresnių gėrimų butelių, įraudę diskutavo su smalsuoliais.
„Gyvenu netoli. Daugelį pardavėjų pažįstu, nes jie čia dirba ne vienus metus. Savaitgaliais ateiti čia, su jais pasikalbėti smagu, aptariame įvairias temas, nes girdėti vien apie virusą nusibodo. Čia mūsų Seimas“, – šmaikštavo su pardavėjais bendravęs Artūras Kigas.
Kelių senučių jau neužtinka
Dar vienoje populiarioje Kauno turgavietėje prie geležinkelio stoties pardavėjų ir pirkėjų buvo mažiausiai. Kiek daugiau žmonių ėjo į turgaus pastatą, kur parduodami maisto produktai. Ten pardavėjų buvo kone per pusę mažiau nei prieš karantiną, bet pirkėjai drąsiai stoviniavo prie prekystalių, rinkosi mėsą ar žuvį.
Lauke daržoves ir kitas prekes pardavinėjantys prekiautojai taip pat skundėsi, kad pirkėjų gerokai sumažėjo.
„Pirkėjų mažiau, o kainų didinti negalime, nes niekas nepirktų ir visai nieko neuždirbtume. Svarstau, ar nepadaryti pertraukos iki gruodžio.
Mes visi tikimės, kad prieš šventes pirkėjų padaugės, tada bent šiek tiek pavyks uždirbti, nes šie metai buvo labai liūdni“, – sakė vaisių ir daržovių pardavėja Virginija.
Prie šio turgaus rytais būna ir močiučių, kartais ir pagyvenęs vyras. Senjorai siūlo savo pagamintų sūrių, užauginto derliaus ar nebereikalingų daiktų.
Savaitgalį iš kelių prie turgaus šąlančių močiučių varškės sūrį, tarkuotus krienus ir česnakų galvas pirko kaunietis Laimutis Dainauskas. Vyras pasakojo, kad taip elgiasi jau kelerius metus.
„Paragavau vienos moters gaminamo sūrio, kitos – krienų, trečioji savo augintus česnakus čia parduoda jau ne vienus metus. Visų gaminių skonis patiko, tai ir ateinu savaitgaliais.
Man gaila tų senų moterų, norisi, kad jos bent kiek užsidirbtų. Bet dabar kelių nuolatinių pardavėjų nematau. Kažkas sakė, kad jos bijo sėdėti lauke, nusprendė saugotis“, – kalbėjo vyras.
Turguje jaučiasi saugiai
Norintys prasiblaškyti, įsigyti įdomesnių ar atsikratyti nebereikalingų daiktų vyksta į prekybos miestelyje „Urmas“ savaitgaliais vykstantį bagažinių turgų.
Nors oras praėjusį savaitgalį nelepino, Bagažinių turguje įvairiausias prekes siūlė apie 200 prekiautojų, įsikūrusių specialiai pastatytose palapinėse ir paviljonuose.
Pirmą kartą parduoti savo daiktų čia buvo atvykusi kaunietė Jolita Stankevičienė. Moteris pasakojo, kad keletą kartų Bagažinių turguje lankėsi kaip pirkėja, jai įdomu pasidairyti, kas ką parduoda, nes daiktai įvairesni nei parduotuvėse.
„Artėjant žiemos šventėms tvarkiau spintas. Pasirodė, kad daug mano šeimos narių drabužių jau nebedėvi ne vienus metus. Visus sutvarkiau, susidėjau į automobilį ir atvykau. Pabūti pardavėjos kailyje labai įdomu. Aplink savo daiktus parduodantys žmonės labai draugiški, pataria, ką daryti naujokui. Pirkėjai taip pat čia ateina gerai nusiteikę“, – džiaugėsi kaunietė.
Moteris sakė, kad dabar pramogų beveik nebėra, tad Bagažinių turgus yra nebloga vieta išeiti iš namų, nes prekyba vyksta lauke, todėl pavojaus sveikatai mažiau, o teigiamų emocijų patiriama nemažai.
Vilioja įdomesni daiktai
Bagažinių turguje jau dvejus metus įvairiais senais daiktais, knygomis, suvenyrais laisvalaikiu prekiauja ir Paulius Poliakovas. Vyras įsitikinęs, kad visuomenė per dažnai ir per daug perka naujų daiktų. Jis siekia, kad įvairūs daiktai tarnautų ne vienam jo savininkui. Todėl renka nereikalingus, brangesnių ir nuperka.
„Bendrauju su ekologišką gyvenimo būdą propaguojančiu žmogumi iš Švedijos. Jis atsiuntė daugybę naudotų kalėdinių puošmenų. Už jas ir savo parduotus daiktus remiame šunis, kurie konfiskuojami iš blogai juos prižiūrinčių šeimininkų.
Bendrauju ir su Lietuvos samariečių organizacija, skiriu jai pinigų, kuriuos pavyksta uždirbti Bagažinių turguje“, – pasakojo vyras.
P.Poliakovas sakė, kad pavasarį, paskelbus pirmąjį karantiną, bagažinių turgus kurį laiką nedirbo.
Kai draudimas prekiauti ne maisto produktais buvo panaikintas, pirmąjį savaitgalį suplūdo dvigubai daugiau nei įprastai pardavėjų ir pirkėjų.
Dabartinio karantino metu savaitgaliais susirenka po kelis šimtus pardavėjų.
„Ir jų, ir pirkėjų skaičius labai priklauso nuo oro sąlygų. Į įdomybių turgų po atviru dangumi žmonės eiti bijo mažiau nei į uždaras patalpas, tad šio turgaus gyvenimą virusas paveikė ne taip smarkiai“, – sakė P.Poliakovas.
Pinigus investicijoms pravalgė
Vytenis Butkevičius
Prekyviečių ir turgaviečių asociacijos vadovas
„Per pirmąjį karantiną, kai buvo draudžiama prekiauti ne maisto produktais, labai nukentėjo ne tik kitomis prekėmis prekiavę verslininkai, bet ir maistą turguose pardavinėję žmonės. Pirkėjų srautai buvo labai maži, todėl net ir maisto pardavinėti nebeapsimokėjo.
Tada turgų prekiautojai iš valstybės per mėnesį gavo po 257 eurus. Pragyventi iš tokių pinigų beveik neįmanoma, todėl daugelis savo pragyvenimui ir maistui išleido apyvartines lėšas, už kurias dabar galėtų pirkti prekių. Dalis smulkiųjų verslininkų bankrutavo, dalis nutraukė veiklą, nes yra vyresnio amžiaus ir bijo apsikrėsti koronavirusu.
Bet ir dabar įvairių prekių pirkimas sumažėjęs kone per pusę. Žmonės linkę taupyti, perka tik būtiniausias prekes. Taip pat dalis vengia be būtino reikalo eiti apsipirkti net ir į turgavietes, nors tikimybė jose užsikrėsti virusu kur kas mažesnė nei prekybos centruose.
Nors po pirmojo karantino turguose buvo šioks toks pakilimas, į lygį, koks buvo prieš pandemiją, nebegrįžome.
Manau, kad valstybė neturėtų mokėti išmokų turguose dirbantiems žmonės, išeitis būtų turgavietes paskelbti laisvosios ekonomikos zonomis, smulkiuosius verslininkus tam tikram laikui reikėtų atleisti nuo mokesčių. Tai būtų reali parama turgavietėse dirbantiems žmonėms, kurie nenori būti našta kitiems.“
