Tai nutiko pavasarį, kai dėl koronaviruso pandemijos Lenkijai uždarius sienas traukiniu iš Vokietijos evakavome savo piliečius.
Taip pat šiemet planuojama, kad Kaunas bus visavertiškai sujungtas su Vakarų Europos geležinkelių tinklu. Todėl šį miestą be sustojimo pasiekti galės ne tik keleiviniai, bet ir krovininiai traukiniai su europinio standarto riedmenimis.
Greitos kelionės į užsienį
Baltijos šalis su Europa per Lenkiją sujungsiantis geležinkelis „Rail Baltica“ – iki šiol didžiausias Baltijos šalių vykdomas geležinkelio infrastruktūros projektas.
„Iš tiesų „Rail Baltica“ yra ne tik Baltijos šalių, bet ir visos Europos projektas, atversiantis naują kokybišką ir ekologišką transporto koridorių tarp Baltijos valstybių ir Europos.
Juo jau dabar planuoja aktyviai naudotis ir kuriami bendri logistikos projektai su Skandinavijos šalimis, Vokietija, Prancūzija, Italija.
Naujomis galimybėmis domisi net tokios tolimos šalies kaip Kinija verslininkai – traukiniai iš šios šalies tranzitu vis dažniau vyksta per Lietuvą.
O prijungus prie Vakarų Europos geležinkelio sistemos Kauno intermodalinį terminalą jame bus labai patogu perkrauti iš Azijos į Europą vežamus krovinius“, – sakė bendrovės „LTG Infra“ generalinis direktorius Karolis Sankovskis.
Paskutinis traukinys europinio standarto bėgiais tarp Kauno ir Varšuvos vyko 1939-aisiais. Lietuvą okupavus Sovietų Sąjungai bėgiai nedelsiant buvo pakeisti į plačiosios vėžės standartą.
Tik nuo 2015 metų Lietuvą su Lenkija vėl sujungė europinio standarto geležinkelis.
Pirmasis reguliariuoju maršrutu kursuojantis traukinys tarp Lenkijos miesto Balstogės ir Kauno pradėjo kursuoti 2016-aisiais.
Planuojama, kad jau kitais metais vėl pradės kursuoti traukinys tarp Vilniaus ir Varšuvos.
Kol kas kelionė traukiniu tarp Lietuvos ir Lenkijos sostinių truktų apie 8 valandas. Tačiau iki 2026 metų pabaigos „Rail Baltica“ ruožą tarp Kauno ir Lenkijos bei tarp Vilniaus ir Kauno ketinama modernizuoti taip, kad keleivinių traukinių projektinis greitis siektų 249 km/h.
Numatoma, kad Varšuvą iš Kauno bus galima pasiekti mažiau nei per 3,5 val., o iš Vilniaus kelionė truks vos daugiau nei 4 val.
2026-aisiais greitaeigiais traukiniais pasieksime ir Rygą, Taliną, iš Varšuvos traukiniais bus galima pasiekti kone bet kurį didesnį Vakarų Europos miestą.
Skaičiuojama, kad iš Kauno Latvijos sostinė bus pasiekiama per pusantros valandos, iš Vilniaus iki Rygos vyksime kiek daugiau nei dvi valandas, iš Kauno iki Talino – 3,5 val.
Naujos galimybės verslui
Patogesnės kelionės traukiniais tarp valstybių – tik vienas iš daugelio „Rail Baltica“ privalumų.
Kauno intermodalinį terminalą (KIT) prijungus prie europinio standarto vėžės geležinkelio tinklo Kaunas taps toliausiai į Rytus nutolusiu tašku, kuriame bus greitai aptarnaujami iš Vakarų Europos atvykę krovininiai traukiniai, o kartu – ir itin svarbiu logistikos centru.
KIT, kaip „Rail Baltica“ dalis, įsikūręs šalia sėkmingai plėtojamos „Via Baltica“ magistralės ir netoli neužšąlančio Klaipėdos jūrų uosto, užtikrina itin plačias logistikos galimybes.
Dar vasarą „LTG Cargo“ su partneriais iš Vokietijos išbandė naują puspriekabių gabenimo traukiniais tarp Lietuvos ir Vokietijos maršrutą, o „LTG Cargo“, siekianti stiprinti bendradarbiavimą, Lenkijoje atidarė antrinę įmonę „LTG Cargo Polska“.
Planuojama, kad jau nuo kitų metų bus panaudojami visi KIT pajėgumai, nes šio logistikos centro paslaugomis intensyviai naudosis ne tik Lietuvos, bet ir Latvijos, Estijos, Baltarusijos verslas, gabenantis ar priimantis krovinius iš Vakarų Europos.
Kaune – projekto lūžis
Kauno geležinkelio mazgas – viena sudėtingiausių geležinkelio infrastruktūrų, per kurią važiuos didžioji dalis „Rail Baltica“ traukinių.
Kaune vykstantys darbai – vieni sudėtingiausių, dėl jų keliems mėnesiams teko sustabdyti traukinių eismą Kauno geležinkelio tuneliu.
Tačiau, pasinaudojus šia situacija, buvo rekonstruotas ne tik geležinkelio tunelis ir atkarpoje esantis geležinkelis, bet ir Kauno kelių bei kita miesto infrastruktūra, o dėl to iš esmės pagerėjo susisiekimas mieste.
Vietoj probleminės Amalių geležinkelio pervažos, kuri vairuotojus vargino kilometrinėmis spūstimis, įrengti net keturi požeminiai tuneliai automobiliams, dviratininkams ir pėstiesiems.
Atliekant „Rail Baltica“ darbus visi inžineriniai miesto tinklai, kurie kirto arba ėjo palei europinę geležinkelio liniją, buvo iškelti iš statybos zonos ir pakeisti naujais. Taip pat atnaujinti miesto vandentiekio ir nuotekų šalinimo, šilumos gamybos ir tiekimo, elektros, komunikacijų, gatvių apšvietimo ir troleibusų kontaktiniai tinklai.
Saugumo sumetimais Kauno ir Palemono geležinkelio stotys bus aptvertos segmentine tvora, o visas ruožas – metalinio tinklo tvora.
Laukia tolesnės statybos
„Rail Baltica“ įgyvendinimo darbai intensyviai verda ir kituose šio projekto ruožuose.
Atkarpoje nuo Kauno iki Lietuvos ir Latvijos valstybių sienos jau baigtos žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūros, baigiami projektavimo darbai.
Pagal preliminarų projektą, ruože nuo Kauno iki Lietuvos ir Latvijos sienos, kurio ilgis – 169 km, bus pastatytas 21 kelio viadukas, 31 geležinkelio viadukas, 7 žalieji tiltai ir 7 geležinkelio tiltai, įrengta nauja geležinkelio stotis prie Panevėžio.
„LTG Infra“ jau pradėjo beveik 475 mln. eurų vertės darbų, tarp kurių ir itin sudėtingas ilgiausias Baltijos šalyse geležinkelio tiltas, kuris bus pastatytas prie Jonavos virš Neries upės ir nusidrieks daugiau nei 1,7 km, pirkimo procesus. Taip pat šiuo metu rengiamas specialusis „Rail Baltica“ geležinkelio nuo Vilniaus iki Kauno planas.
Jame bus nustatyta optimali projekto „Rail Baltica“ geležinkelio linijos Kaunas–Vilnius trasa, numatytos susisiekimo komunikacijų inžinerinės infrastruktūros plėtrai reikalingos teritorijos ir sąlygos šios infrastruktūros darniai plėtrai.
Atkarpoje nuo Kauno iki Lietuvos ir Lenkijos valstybių sienos rengiamas infrastruktūros modernizavimo planas.
Dabar šiame ruože nutiestu „Rail Baltica“ geležinkeliu nėra galimybės organizuoti traukinių eismą, kad jų projektinis greitis galėtų siekti 249 km/h, tad rengiamas modernizavimo planas nustatys optimalią „Rail Baltica“ projekto parametrus atitinkančią trasą.
Ruošiantis „Rail Baltica“ projekto pabaigai jau pradėtos vietos parinkimo ir vertinimo analizės dviem geležinkelio depams, kurie prižiūrės pastatytą „Rail Baltica“ geležinkelio infrastruktūrą.
Didžiausias regiono infrastruktūros projektas
„Rail Baltica“ – tai didžiausias geležinkelio infrastruktūros projektas Baltijos šalių istorijoje, kurį įgyvendinant bus nutiesta elektrifikuota europinės vėžės geležinkelio linija, sujungsianti Varšuvą, Kauną, Vilnių, Panevėžį, Rygą, Taliną ir Pernu.
Bendras „Rail Baltica“ geležinkelio linijos ilgis Baltijos šalyse siekia 870 km: Lietuvoje – 392 km, Latvijoje – 265 km, Estijoje – 213 km.
Lietuvoje europinės vėžės geležinkelio linija eis nuo Lenkijos ir Lietuvos valstybių sienos iki Lietuvos ir Latvijos valstybių sienos. Kauno mieste keleiviniai traukiniai užsuks į Kauno keleivinę stotį, krovininiai pro Rokus vyks tiesiogiai per Palemoną link Rygos ir Talino.
„Rail Baltica“ projektas taip pat numato atskirą geležinkelio liniją Kaunas–Vilnius.
Projekto vertė, kuri siekia apie 5,8 mlrd. eurų, yra didžiausia investicija, skirta mobilumui ir kelionių galimybėms pagerinti, verslui, turizmui ir prekių mainams regione plėtoti.
