Naujasis valstybės kritinio ryšio tinklas (VKRT) suteiks kur kas daugiau galimybių specialiosioms tarnyboms efektyviai užtikrinti visuomenės saugumą ir leis sutaupyti ne vieną milijoną biudžeto lėšų.
Šiuo metu valstybės tarnybos ir organizacijos eksploatuoja per 15 skirtingų mobiliojo ir radijo ryšio tinklų.
VRM, greitosios pagalbos, Generalinės miškų urėdijos, Kalėjimų departamento ir kitų specialiųjų tarnybų tinklai remiasi skirtingomis ir neretai jau atgyvenusiomis technologijomis, kurios buvo sukurtos prieš keliasdešimt metų.
Dėl šios priežasties jie negali susikalbėti tarpusavyje, realiu laiku keistis duomenimis ir valdyti kritines situacijas šiuolaikiniais metodais.
Kam reikalingas VKRT?
Didžiausias yra Vidaus reikalų ministerijos (policijos, ugniagesių gelbėtojų, pasienio policijos ir kitų tarnybų) eksploatuojamas TETRA tinklas. Į šį tarnybinį tinklą per daugelį metų jau investuota per 33 mln. eurų, o jis iki šiol veikia tik 2G ryšio technologijos pagrindu ir leidžia tik balso pokalbius!
Tai reiškia, kad apie 11 tūkstančių šalies pareigūnų vis dar dirba su XX amžiaus telekomunikacinėmis priemonėmis ir, deja, institucijos yra priverstos kompensuoti tarnybinio ryšio trūkumus pirkdamos komercinių operatorių šiuolaikinių tinklų paslaugas, kurios neužtikrina paslaugos saugumo bei patikimumo ir kritinių situacijų atveju tiesiog neveiktų.
Dar šį pavasarį Vyriausybė pritarė siūlymui konsoliduoti įvairių tarnybų (policijos, PGAD, GMP, VAD, VSAT, KAM, muitinės ir kt.) mobiliojo ir radijo ryšio tinklus į bendrą šiuolaikišką valstybės kritinio ryšio tinklą (VKRT), jungiantį visas institucijas, dalyvaujančias valdant krizines situacijas ir šalinant padarinius.
Toks konsoliduotas VKRT yra efektyvi komunikacijos priemonė, skirta mūsų specialiosioms tarnyboms ir padedanti operatyviai vykdyti joms keliamus uždavinius.
Iš Susisiekimo, Vidaus reikalų ir Krašto apsaugos ministerijų atstovų sudaryta tarpinstitucinė darbo grupė išnagrinėjo užsienio šalių patirtį, įvairius kritinio ryšio tinklų modelius ir pasirinko vadinamąjį hibridinį modelį, kuris yra naudojamas Švedijoje ir kitose valstybėse.
Jo esmė yra ta, kad VKRT fizinį pagrindą sudaro atskiras valstybės valdomas mobiliojo ryšio tinklas, kuris yra kombinuojamas su komercinių operatorių tinklais. Rugsėjį Vyriausybė pritarė pasirinktam VKRT modeliui ir nusprendė skirti jam reikiamus radijo dažnių resursus.
Garantuotas ryšys krizių metu
VKRT veiks 4G LTE (vėliau ir 5G) technologijų pagrindu ir specialiosioms tarnyboms suteiks garantuotą ryšį.
Akivaizdu, kad tarnybų ryšys turi patikimai veikti, ypač kai kyla masinio pobūdžio krizės dėl gamtinių (uraganai, potvyniai, gaisrai, pandemijos) ir technologinių-socialinių (didelės avarijos, teroro aktai, socialiniai neramumai) priežasčių.
Dažniausiai pastarąsias lydi komercinių tinklų „nulūžimai“, kuriuos lemia energijos tiekimo nutrūkimas ir ypač staigūs mobiliojo ryšio tinklų apkrovos pikai dėl dešimteriopai išaugusio skambučių skaičiaus ir informacinių srautų.
Prisiminkime pastarąjį atvejį – kovo 16 d., karantino pradžią, kai daug žmonių pradėjo dirbti iš namų.
Turbūt visi sutiktume, kad mieliau užleistume pirmenybę tinkle greitosios pagalbos pareigūnui, kuris siunčia į nelaimės vietą medicinos pagalbą ir šiuo metu ieško adreso, nei jūs tuo metu siųstumėte elektroninį laišką savo draugui.
Dalytis ribotais komercinių tinklų ištekliais su pareigūnais nereikės niekam, kai pradės veikti naujas specializuotas VKRT.
Iš esmės visų didžiųjų pastarojo meto krizių metu paaiškėjo ta pati taisyklė – komerciniai tinklai, suprojektuoti vidutinei apkrovai, nesusidoroja su kritine apkrova, nes, žiūrint verslo akimis, nėra racionalu investuoti į technologinio tinklo resursus, skirtus maksimaliai galimai apkrovai palaikyti.
Taip buvo po 2001 m. rugsėjo 11 d. teroro aktų Niujorke, po žemės drebėjimo 2007 m. San Fransiske, po 2011 metų cunamio Japonijoje, po įvykdytų teroro aktų Londone (2005 m.), Bostone (2013 m.), Briuselyje (2016 m.) ir kitur.
Viskas – realiu laiku
Naujas VKRT taip pat suteiks tarnyboms galimybę realiu laiku siųsti ir priimti didelį duomenų kiekį: vaizdus iš dronų, pareigūnų nešiojamųjų kamerų, gauti tiesioginį vaizdą arba vaizdo įrašus iš stacionarių stebėjimo kamerų, operatyviai keistis informacija tarp institucijų, kurti tarpžinybines operatyvinio reagavimo (ryšio) grupes, koordinuoti veiksmus incidentų vietose ir operacijų valdymo centruose.
Antai darbo grupė, tyrusi 2019 m. gaisro Alytaus „Ekologistikos“ padangų sandėliuose aplinkybes, nustatė, kad jeigu laiku „būtų buvusi paskelbta aukščiausia pajėgų pasitelkimo kategorija ir labiau į vadovavimą gaisrui gesinti įsitraukęs PAGD, tikėtina, kad būtų buvę sparčiau telkiami gaisrui gesinti būtini ištekliai ir pajėgos. Būtent to pritrūko per pirmąsias gaisro gesinimo dienas“.
Ekspertų teigimu, greičiau susiorientuoti situacijoje būtų padėjęs ir savalaikis vaizdinės informacijos iš gaisravietės perdavimas.
Gaisro Alytuje mastas būtų buvęs greičiau kvalifikuotai įvertintas ir jo koordinavimas perimtas į aukštesnį lygį, jeigu būtų buvę remiamasi ne žodine informacija, bet būtų buvusi galimybė pakelti droną ir jo vaizdus operatyviai ir objektyviai perduoti į PAGD operacijų centrą Vilniuje.
Saugesni duomenys
Naujas VKRT leis išspręsti daugybę saugos ir duomenų konfidencialumo klausimų, su kuriais institucijos susiduria, kai joms tenka pasitelkti komercinių operatorių paslaugas.
Kooperuojantis su institucijomis, atsakingomis už kibernetinį ir valstybės tinklų saugumą, VKRT statyti ir eksploatuoti numatoma pasitelkti maksimalų saugumą ir veiklos tęstinumą užtikrinančius sprendimus.
Jame nebus naudojamos nepatikimų gamintojų technologijos ir įranga, o ryšio srautų valdymas vyks Lietuvoje esančiose komutavimo (angl. „core“) stotyse.
Ir galingesnis, ir pigesnis
Planuojama, kad naujas VKRT bus statomas ir perduodamas eksploatuoti 2 etapais: I etapas būtų pabaigtas 2023 metais, II etapas – 2025 metais.
VKRT turės užtikrinti patikimas ne tik balso, bet ir duomenų perdavimo paslaugas iš bet kurios Lietuvos vietos 24/7 režimu, todėl, siekiant reikiamos tinklo aprėpties ir talpos, į jo statybą numatoma investuoti apie 40 mln. eurų.
Nepaisant, atrodytų, nemažos sumos, projektas atsipirktų gana greitai žinant, kad bendro visoms tarnyboms ir organizacijoms tinklo eksploatacija atsieitų tik pusę tos sumos, kurią dabar valstybė sumoka už 15 įvairių organizacijų mobiliojo ir radijo ryšio tinklų palaikymą ir plėtrą.
