Tuometis Baltarusijos lyderis Aliaksandras Lukašenka po pastarųjų prezidento rinkimų Rusijos vadovui Vladimirui Putinui skambino tris sykius per keturias dienas, o kalbėdamas viešai vis pabrėždavo, kad Maskva pasiruošusi suteikti Minskui paramą „išorės agresijos“ atveju.
Be to, A.Lukašenka apkaltino baltarusiškąją opoziciją siekiu nutraukti ryšius su Rusija – pasitraukti iš Sąjungos valstybės, Eurazijos ekonominės sąjungos ir „kitų integracinių subjektų, kuriuose vyrauja Rusija“.
A.Lukašenka opoziciją kaltino ir tuo, kad ši neva ketina uždrausti rusų kalbą.
Jo priešininkams prisiėjo atsakyti. Baltarusijos opozicijos koordinuojančios tarybos narys Pavelas Latuško, buvęs šalies kultūros ministras, pareiškė, kad Rusija Baltarusijai – pagrindinė eksporto rinka, o taip pat – ir energijos resursų šaltinis.
„Mus stipriai sieja mąstymo būdas“, – pridūrė jis patikslinęs, kad šalis ir su ES turi vystyti santykius.
Priežastis, kodėl „rusiškajam klausimui“ politinėje polemikoje skiriama svarbi vieta, slypi glaudžiuose ekonominiuose dviejų šalių santykiuose. Neretai galima išgirsti, kad resursų iš Rusijos tiekimas metų metais leido valdžiai palaikyti šalyje pragyvenimo lygį, o tuo pačiu – ir savo reitingus, rašo forbes.ru.
Brangi draugystė
„Vienintelis sąjungininkas, kuris liko Rusijai – tai Baltarusija. Dažnai Putinui apie tai kalbu: suprantu tave, tu negali prarasti Baltarusijos“, – kiek daugiau nei mėnesiui likus iki pastarųjų prezidento rinkimų kalbėjo A.Lukašenka.
Jis pabrėžė, kad netekus Minsko kaip sąjungininko Rusijos vidaus politikai būtų suduotas stiprus smūgis.
Tiesa, Maskvai tokia bičiulystė nepigiai kainuoja. Rusija – stambiausia Baltarusijos kreditorė. Šių metų pabaigoje Maskvos Minskui suteiktų paskolų suma siekė beveik 8 mlrd. JAV dolerių, kai iš Kinijos – 3,3 mlrd. JAV dolerių.
Tiesioginių Rusijos investicijų apimtys nuo 2001-ųjų iki 2018 m. sudarė 11,9 mlrd. JAV dolerių. Kone pusė šios sumos priklauso dujų milžinei „Gazprom“, kuri įsigijo dujotiekių operatorę „Beltransgaz“.
Žymiausia rusiškosios paramos dalis sąjungininkei – energetinės subsidijos. 2012-2019 m. jos siekė 45 mlrd. JAV dolerių. 2012-aisiais, kai žaliavų kainos buvo aukštos, subsidijos sudarė 17 proc. Baltarusijos bendrojo vidaus produkto.
Baltarusijai tiekiamas subsidijas galima suskirstyti į tris rūšis. Pirma, tai lengvatinės gamtinių dujų kainos. 2012-2019 m. Baltarusija taip gavo 17,4 mlrd. JAV dolerių. Kai kuriais metais dujų kainos Baltarusijai ir kitoms šalims skyrėsi daugiau nei dukart. Pavyzdžiui, 2012-aisiais Baltarusija už tūkstantį kubinių metrų dujų mokėjo 168,4 JAV dolerio, kai kitos valstybės – 368,8 JAV dolerio.
Kita subsidijų dalis – nuliniai eksporto muitai naftai. Tokio sandorio efektas minėtų periodu vertinamas 24,9 mlrd. JAV dolerių.
Trečia – bemuitis naftos produktų iš Rusijos importas. Iš jo Baltarusija gavo 2,7 mlrd. JAV dolerių naudos.
Rusiškoji nafta labai svarbi Baltarusijai, kuri pati neturi didelių juodojo aukso telkinių – ji eksploatuoja tik vieną telkinį, kuriame pastaraisiais metais išgaunama ne daugiau nei 1,7 mln. tonų naftos. Ji visa, kaip teigia Sergejus Kondratjevas iš Energetikos ir finansų instituto, eksportuojama.
Už tai rusiškoji nafta Baltarusijos naftos perdirbimo gamykloms – pagrindinė žaliava, iš kurios pagamintus produktus šalis parduoda į užsienį.
Pernai metų duomenimis, pagal šalis, į kurias Rusija eksportuoja daugiausia naftos, Baltarusija buvo ketvirtoji (18 mln. tonų arba 6,7 proc. viso eksporto) po Kinijos (70,6 mln. t), Nyderlandų (46,2 mln. t) ir Vokietijos (18,9 mln. t). Didžiųjų naftos tiekėjų Baltarusijai trejetukas: „Rosneft“, „Lukoil“ ir „Surgutneftegaz“.
Prie viso to reikia paminėti, kad Baltarusija – antroji po Vokietijos rusiškų dujų vartotoja. Bent jau taip birželio gale kalbėjo A.Lukašenka. Rusijos federalinės muitinės tarnybos skaičiavimais, 2019 m. Baltarusijai rusiškų dujų parduota už 2,7 mlrd. JAV dolerių – ją lenkė tik Austrija (3,2 mlrd. JAV dolerių) ir Vokietija (10,6 mlrd. JAV dolerių). Dujas tiekia „Gazprom“, kuriam Baltarusija – viena stambiausių klienčių.
Kibirkščiuojantys ginčai
Nepaisant solidžių subsidijų, naftos ir dujų klausimai pastaraisiais metais reguliariai tampa įtampos tarp Maskvos ir Minsko šaltiniu.
„Norėčiau, kad mūsų mokslininkai išrastų naują energijos šaltinį, kad ant kelių nešliaužiotume net ir prieš savo brolius, melsdami jų tonos naftos ar kubinio metro dujų“, – 2017 m. kovą kalbėjo A.Lukašenka.
Vienas garsiausiai nuskambėjusių skandalų kilo 2011 m. Tąsyk Baltarusija gavo rusiškos naftos be muitų mokesčių, tačiau šalis turėjo sumokėti į Rusijos biudžetą, jei perdirbtus naftos produktus pardavinės už Muitų sąjungos ribų.
Tais pačiais metais Baltarusija staiga ėmė stipriai didinti tirpiklių ir dažų skiediklių eksportą. 2011 m. duomenimis, jis viršijo 1,9 mlrd. JAV dolerių, nors dar prieš metus tesudarė 160 mln. JAV dolerių. Galiausiai paaiškėjo, kad „tirpikliai ir skiedikliai“ – tai eksportuojami naftos produktai iš rusiškosios naftos.
Pasinaudojusi tokia schema Baltarusija išvengė sutartų mokesčių į Rusijos biudžetą. Vis dėlto 2012 m. Rusija pareikalavo 1,5 mlrd. JAV dolerių kompensacijos. Šalys ginčą išsprendė, o kitąmet skiediklių ir tirpiklių eksportas iš Baltarusijos susitraukė tūkstančius kartų.
Dar vieno susikirtimo priežastimi tapo į šalį tiekiamos gamtinės dujos. 2016 m., smunkant žaliavos kainoms, skirtumas tarp kainos, už kurią gamtines dujas pirko Baltarusija ir kainos, kurią mokėjo kitos Europos šalys – iki 19 JAV dolerių vietoj 2015 m. buvusių 116 JAV dolerių už tūkstantį kubinių metrų.
Minskas ėmė kalbėti apie tai, kad moka pernelyg aukštą kainą. Rusijai šis klausimas buvo principinis: jei „Gazprom“ kainą sumažintų bent 10 JAV dolerių, tai reikštų, kad monopolininkės pajamos smuktų 200 mln. JAV dolerių.
Galų gale Baltarusija vienašališkai nutarė nebemokėti sutartos 132 JAV dolerių už tūkstantį kubinių metrų dujų kainos – rusams temokėjo po 73 JAV dolerius. Kai 2017 m. vasarį Baltarusijos skola, Rusijos energetikos ministro Aleksandros Novako teigimu, pasiekė 550 mln. JAV dolerių, šalims pavyko rasti kompromisą. Jo esmė tokia: per metus buvo suplanuota Baltarusijai tiekti 24 mln. tonas naftos, tačiau faktiniai skaičiai buvo 18 mln. tonų. Likusios 6 mln. tonų keliavo tranzitu. Už šį kiekį Baltarusija per metus gaudavo 500-800 mln. JAV dolerių muitų. Rusija tokios schemos atsisakė tik šiemet, 2020-aisiais.
Nuostolingas manevras
Paskutinysis rimtas nesutarimas Sąjungos valstybėje kilo, kai Rusija ėmėsi veiksmų, pagal kuriuos, palaipsniui mažinant, 2024 m. naftos eksporto muitai sumenktų iki nulio. Tuo pat metu numatytas mokesčių už vertingų iškasenų gavybą didinimas.
Tokiu atveju, rusiškosios naftą išgaunančios kompanijos mokėtų ne už juodojo aukso eksportą, o už gavybą. Baltarusijai, kuri kasmet importuoja 24 mln. tonas neapmuitintos rusiškos naftos, toks manevras reiškia naftos kainų didėjimą. Nuostolius, kuriuos patirtų per šešerius metus, Baltarusija įvertino 10 mlrd. JAV dolerių.
Šalis pareikalavo kompensacijų. Savo ruožtu Maskva nepraleido progos Minskui priminti „visų tų tirpiklių“. Tą padarė Finansų ministerijos vadovas Antonas Siluanovas.
Įprastai viešumoje susitvardantis tarnautojas pareiškė, kad kaimynė prarado pasitikėjimą. Be tirpiklių, Rusijai ramybės nedavė produktų, kurie buvo draudžiami įvežti į Rusiją, reeksportas per Baltarusiją, bei akcizinės prekės, tokios kaip žemos kokybės cigaretės, į Rusiją patenkančios per kaimynės sieną.
2019 m. Baltarusija paskelbė, kad dėl Rusijos veiksmų ji patyrė 300 mln. JAV dolerių nuostolį, 2020 m. suma sieks 420-430 mln. JAV dolerių. Pernai šalys ėmė tartis, kaip Baltarusijai išvengti žalos.
Derybas sunkino incidentas, kai Rusija per naftotiekį „Družba“ naftos perdirbimo gamykloms Baltarusijoje tiekė užterštą žaliavą. Dėl to Baltarusija, jos pačios vertinimu, prarado 2 mlrd. JAV dolerių. Vis dėlto sąjungininkės sutarė, kad tonai pritaikys 15,7 JAV dolerio nuolaidą. Turint omenyje, kad kasmet Baltarusija perka 18 mln. tonų, minėta nuolaida sieks 283 mln. JAV dolerių.
Pirmąjį šių metų pusmetį Baltarusija iš Rusijos ėmė pirkti mažiau naftos – vietoj buvusių 1,2-1,5 mln. tonos per mėnesį įsigijo tik 0,4 mln. tonos.
Kaip aiškino S.Kondratjevas, tuo pat metu Minskas juodąjį auksą ėmė gabenti iš JAV, Norvegijos, Saudo Arabijos, Nepriklausomos sandraugos valstybių. Nepaisant to, iš Rusijos vis dar importuojama 80 proc. viso naftos poreikio, o naftos kaina iš alternatyvių šaltinių yra pastebimai – 5-20 JAV dolerių už barelį– didesnė.
Vienpusė nauda
Maskvos Carnegie centro ekspertas Maksimas Samorukovas mano, kad esminė priežastis, dėl ko A.Lukašenkai pavyksta iš Rusijos išpešti nuolaidų, yra tai, jog jis sudaro sąjungas su skirtingomis Rusijos valstybės aparato dalimis arba stambiu verslu.
Vienais metais tai buvo svarbu „Gazprom“, kuris per Baltarusiją tiesė „Jamal-Europa“ dujotiekį, kitais – „Rosatom“, kartu su Baltarusija statančiam atominę elektrinę.
Dabar Baltarusijoje visi – ir valdžia, ir opozicija – kalba apie planus diversifikuoti ekonomiką, tačiau nei IT sektorius, nei agropramoninis kompleksas negali pakeisti rusiškų subsidijų, nes sumoka gerokai mažiau mokesčių.
Vis dėlto, kaip svarsto Nacionalinio energetinio saugumo fondo generalinis direktorius Konstantinas Simonovas, Rusija ilgus metus subsidijas mainė į politines Baltarusijos nuolaidas, tačiau jų taip ir nesulaukė.
Politikoje Rusijai būtų svarbu parodyti iš draugystės su Baltarusija gaunamą naudą kitiems posovietinių šalių lyderiams, tačiau šiandien ši idėja, K.Simonovo nuomone, nebeaktuali.
