Vis tik aiškėja, kad palikti įjungtus fontanus gali apsimokėti juos prižiūrinčiai įmonei, mat vien tam per metus Vilnius skiria 290 tūkst. eurų, kai praktiškai tokį patį kiekį fontanų prižiūrintis Kaunas tam išleidžia net 20 kartų mažiau.
Nori būti išskirtiniai
Per karantiną šalies didmiesčiai gerokai ištuštėjo – Vilniuje gatvės tapo pustuštės, po aikštes vaikšto vos vienas kitas praeivis, ypač – kai orai tapo tokie žvarbūs.
Sostinės savivaldybės klerkai suokia, kad fontantai taip džiugina miestiečius ir miesto svečius, nors kiekvienas sutiktų, jog per pandemiją turistų čia nė su žiburiu nerastum, užsidarė ir ne viena kavinė ir baras, kuri visuotinio karantino metu dėl klientų trūkumo visomis išgalėmis stengiasi nebankrutuoti.
Vilniaus miesto savivaldybės atstovė Neringa Kolkaitė teigė, kad norint pabrėžti Vilniaus miesto išskirtinumą ir suteikti kuo daugiau teigiamų emocijų, tiek miestiečiams, tiek ir miesto svečiams, pasitarus su fontanus eksploatuojančia įmone, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos buvo nutarta fontanų veikimą pratęsti iki tol, kol bus palankios klimato sąlygos.
„Nuolat stebime orų pasikeitimus, esant neigiamai oro temperatūrai, fontanus planuojame išjungti. Kaip kasmet, visi fontanai Lietuvoje žiemos sezonui išjungiami iki lapkričio 1 d. Tačiau esant palankioms klimato sąlygoms, jie ir toliau gali džiuginti vilniečius ir miesto svečius, kaip kad Lukiškių, Operos baleto teatro fontanai. Pernai fontanai buvo išjungti lapkričio mėn. pabaigoje.
Atsižvelgiant į miestiečių srautus, nutarta palikti įjungtus fontanus esančius judriausiose miesto vietose“ – komentavo N.Kolkaitė.
Iš viso sostinės savivaldybei priklauso 18 fontanų, tačiau kyla klausimų, kodėl, pavyzdžiui, Vokiečių g. ir Rotušės aikštėje esantys fontanai yra išjungti, o štai Vašingtono aikštėje, kur žmonių praktiškai net nėra, veikia. Nors Nacionalinis operos ir baleto teatras taip pat uždarytas, ir čia čiurlena fontanas.
Kaunas ir Klaipėda išjungė jau seniai
Absoliučiai kitokios nuomonės laikosi Kauno ir Klaipėdos valdininkai, kurie priėmė sprendimą išjungti miesto fontanus dar prieš gerą mėnesį, o jie esą žmones turi džiuginti šiltuoju metų laiku.
Kauno miesto savivaldybės miesto tvarkymo skyriaus vedėjas Aloyzas Pakalniškis „Lietuvos rytui“ kalbėjo, jog tradiciškai fontanų sezonas Kaune prasideda gegužės pradžioje ir baigiasi spalį.
Šiemet „Kauno vandenys“ fontanus pradėjo išjungti spalio 12 d., o paskutinis žiemos sezonui išjungtas, spalio 16 d. 11 val., vienas iš centrinių miesto dalies simbolių vadinamas muzikinis Laisvės alėjos fontanas.
Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos ir mero sekretoriato vyr. specialistė Aušra Lukauskienė teigė, kad Klaipėdos mieste fontanai įprastai įjungiami Motinos dienai (iki gegužės mėn. pirmojo sekmadienio) ir išjungiami spalio 1 d.
„Šiek tiek ilgiau šiais metais klaipėdiečiai galėjo pasidžiaugti nauju fontanu atnaujinto Jono kalnelio prieigose – jis miestiečius džiugino dviem savaitėmis ilgiau. Šiuo metu veikiančių fontanų Klaipėdoje nėra“, – patikino A.Lukauskienė.
Brangi priežiūra
Sostinės fontanus įrengė skirtingos įmonės, pavyzdžiui, Bernardinų sodo fontaną – UAB „Litcon“, Lukiškių aikštės – UAB „Poolservice.lt“. Pastaroji įmonė, kuri sostinės fontanus prižiūri jau nuo 2016-ųjų, atnaujino fontaną ir Vašingtono aikštėje bei rekonstravo Nacionalinio operos ir baleto teatro fontaną, šiemet įrengė fontaną Prezidentūroje.
Kiekvienais metais lauko fontanų priežiūrai Vilnius skiria apie 290 tūkst. eurų. Tuo metu dvi dešimtis fontanų turintis Kaunas per metus jų priežiūrai ir eksploatacijai skiria apie 14 tūkst. eurų, o per pastaruosius šešerius metus iš viso skyrė apie 0,5 mln. eurų. Klaipėda 2020-iesiems ir sekantiems 2 metams fontanų priežiūrai skyrė po 22 tūkst. 400 eurų.
„Lietuvos rytui“ Vilniaus valdininkų perklausus, kodėl per metus fontanų priežiūrai skiriama tokia didelė suma ir kodėl ji taip skiriasi nuo kitų didmiesčių, gautas atsakymas, jog tai esą priklauso nuo užsakomųjų darbų pobūdžio ir darbų kiekio.
Nepaisant puikios priežiūros, vasaros pabaigoje Lukiškių fontano vandenyje buvo rasta fekalinių mikroorganizmų, todėl kurį laiką jis buvo išjungtas.
Vilniaus savivaldybės atstovai kalbėjo, jog nuo 2016-ųjų fontanus prižiūrinti įmonė UAB „Poolservice.lt“ buvo atrinkta paskelbus atvirą konkursą. „Lietuvos ryto“ kalbinti konkurentai – kitos fontanus įrengiančios ir prižiūrinčios įmonės – kol kas nenorėjo komentuoti šios situacijos.
Siūlo pirmiau išsikuopti šiukšlynus
Ekonomistas Žygimantas Mauricas komentavo, kad dauguma sostinėje įrengtų fontanų net nereikalingi, nes ne visi vilniečiai apie juos žino, o esami turi būti gausiai lankomi: „Lukiškių bei Bernardinų fontanas dar kažkiek žinomi, tačiau kiti... Nemačiau, kad kažkas iš jaunimo būriuotųsi prie tų fontanų“. Fontanai esą patrauklesni turistams, tačiau jų dabar Vilniuje nėra nė kvapo.
„Kuo labiau į rytus, tuo labiau jie puošia ne daugiabučių kiemus, o transporto žiedus. Transporto žieduose gėlynai, fontanai, o kur gyvena žmogus – šiukšlynas. Tai Vilnius, deja, labiau į šią, o ne kitą pusę“, – mano ekonomistas.
Ž.Mauricas įsitikinęs, jog didesnę dalį fontanų reikėtų panaikinti ir tobulinti miesto infrastruktūrą, kuri naudinga žmogui.
Jis atkreipia dėmesį, kad fontanai pastatyti net ten, kur būna judri ar neasfaltuota gatvė, todėl žmonėms nemalonu prie jo sėdėti. Fontaną pašnekovas palygino su fejerverku – esą vieną kartą iššauni ir daugiau nėra jokios naudos. Be to, ekonomistas abejoja, ar kažkas lapkričio mėnesį žvarbiu oru sėdi prie fontano ir džiaugiasi vandens čiurlenimu.
„Dainuojantis fontanas iš viso tragedija, tai – pats didžiausias blogis. Leidžia baisios kokybės muziką, tai yra blogiausia, kas gali būti... Čia tas pats, kai nuvažiuoji ramiai pabūti prie ežero ir kažkas užleidžia „bumčiką“, – sakė ekonomistas.
Pasak Ž.Maurico, sostinės prioritetas turėtų būti į poilsio reakreacijos, parkavimo rajonuose problemas, kurios šiuo metu neišspręstos, o ne fontanų įrengimą ir tokią brangią priežiūrą.
„Vilnius yra pasistūmėjęs žaidimo aikštelių statyme, tačiau tik vaikams iki 5–6 metų, o vėliau prasideda iššūkiai. Sporto aikštynų nėra daug bei jie yra neprieinami. Tėvai į būrelius vaikus turi vežti per visą miestą, nes nėra išvystyta infrastruktūra.
Mes – krepšinio šalis, bet pažvelgus į krepšinio aikštelių kiekį Vilniuje ir kituose miestuose, to nepasakysi. Jų mažai arba pastatyti keistose vietose, pavyzdžiui, prie žmonių langų. Taip pat nėra pritaikytos lauko sąlygos – medžiaginis tinklelis suyra po kelių mėnesių. Padaryta asfalto danga, kai turėtų būti guma, kad sukeltų kuo mažiau triukšmo“, – aiškino Ž.Mauricas.
„Žiūrėsime, kuris miestas bus patrauklesnis gyventi po kelerių metų. Kaunas labai iškėlė kartelę, nes daug investuoja į infrastruktūrą. Vilnius irgi neatsilieka, bet Kaunas sporto ar kultūros prasme, manau, aplenks Vilnių bei taps kokybine prasme patogesnis gyventi. Vilnius labiau susikoncentravęs, kaip visos sostinės, į reprezentacinę pusę, pavyzdžiui, fontanus“, – kalbėjo Ž.Mauricas.
Skaičiuojama, kad Lietuvoje yra daugiau kaip pusė tūkstančio fontanų.
