„Ignitis grupei“ priklausančiai įmonei VKJ („Vilniaus kogeneracinė elektrinė“) spalio 6 d. skubiai nutraukus sutartį su projekto generaline rangove „Rafako“ iš Lenkijos, vien memorandumą pasirašiusioms Lietuvos įmonėms iš viso liko nesumokėta beveik 11 mln. eurų. Skolos svyruoja nuo 500 tūkst. iki 5 mln. eurų. Negalutiniais duomenimis, visos „Rafako“ skolos Lietuvos statybininkams siekia apie 15 mln eurų.
„Norime tęsti darbus jėgainėje, tačiau nebeturime tokios galimybės, kol neatsiskaityta už mūsų darbą. Dalis rangovų jau šiandien nebeturi apyvartinių lėšų, kitoms kyla bankroto grėsmė. Kelis kartus kreipėmės į VKJ, tačiau kol kas tai nedavė jokių realių rezultatų. Neturime kito pasirinkimo – bendromis jėgomis ieškosime išeities iš susidariusios situacijos“, – sako įmonės „Tilsta“ vadovas Gediminas Gribulis, atstovaujantis susivienijusiems rangovams.
Rangovams žinoma apie kompanijos „Rafako“ raštą, adresuotą VKJ, kuriuo šiai bendrovei siūloma perimti įsipareigojimus ir sutartis su Lietuvos rangovais. Tokią galimybę numato „Rafako“ ir lietuviškų subrangovų sutartys, kaip ir teisinė praktika bei FIDIC. Tad tai vienas iš būdų kaip galima būtų apmokėti už Lietuvos įmonių atliktus darbus ir tęsti statybas.
Memorandumą pasirašiusios įmonės viliasi, kad pavyks taikiai susitarti su VKJ, mat atsiskaitymams su kogeneracinės jėgainės rangovais numatytų lėšų šios valstybinės įmonės sąskaitoje yra.
VKJ, nutraukusi sutartį su „Rafako“, iš Lenkijos kompanijos jau perėmė 15 mln. eurų dydžio sutarties įvykdymo garantinį fondą. Pati VKJ viešai skelbė, jog kompanijai „Rafako“ sumokėjo ženkliai mažiau nei yra atlikta darbų Vilniaus kogeneracinėje jėgainėje.
Nesulaukę atsiskaitymo, memorandumą pasirašę rangovai neturės kito kelio kaip pradėti savo interesų gynybą teisinėmis priemonėmis. Atvėrus teismų duris, ilgam būtų įšaldytos ne tik rangovų lėšos, bet ir pats jėgainės statybų procesas.
„Manome, kad nei tokia statybų eiga, nei Lietuvos rangovų bankrotai nepriimtini ir valstybinei „Ignitis grupei“, kuri yra listinguojama Vilniaus, Varšuvos ir Londono biržose. Todėl tikime, kad teismo slenksčio nereikės peržengti“, – sako G. Gribulis.
Memorandumą pasirašė 6 projektavimo, statybos, betonavimo, energijos gamybos įrenginių bendrovės“: „Tilsta“, „Montuotojas“, „Axis Tech“, „Kaefer“, „Ulava“ ir „Elektrėnų energetikos remontas“.
Komentuoja Lietuvos statybininkų asociacijos (LSA) prezidentas Dalius Gedvilas:
„Šiandien valstybinių projektų įgyvendinime matomi akivaizdūs signalai, liudijantys apie reikšmingas spragas viešųjų pirkimų procese: konkursus laimi statybos bendrovės, neturinčios pajėgumų įgyvendinti projektus. Tarp tokių projektų – Vilniaus kogeneracinės jėgainės ir Kauno stadiono statybos, Gedimino kalno rekonstrukcija.
Šie atvejai akivaizdžiai rodo, kad viešuosiuose pirkimuose siekiama tik momentinės naudos: perkančiosios organizacijos, užsakydamos pigiausią produktą, vis dar neįvertina, kokios pasekmės gali laukti rytoj. Tariami sutaupymai perkant už mažiausią kainą vėliau išleidžiami stabdant ir „konservuojant“ neužbaigtas statybas, prarandant darbų kokybės garantijas bei iš naujo atliekant viešųjų pirkimų procedūras.
Nerimą kelia ir tai, jog pirkimus vis dažniau laimi netvarios užsienio bendrovės, neturinčios nei statybos srities darbuotojų, nei pajėgumų įgyvendinti projektą, o greičiausiai tik siekiančios nesąžiningai pasipelnyti.
Siekiant išvengti tokių atvejų, turėtų būti vertinami viešųjų pirkimų konkursuose dalyvaujančių statybos įmonių techniniai ir finansiniai pajėgumai, mokamas darbo užmokesčio vidurkis, taip pat ar įmonė turi sutartis su reikalingu kiekiu statybos srities darbuotojų, galinčių atlikti numatytus darbus.
Kalbant apie užsienio genrangovų neatsiskaitymo su Lietuvos subrangovais problemą, valstybė turėtų prisiimti visų pirma moralinę, o po to ir finansinę atsakomybę. Jei valstybė pasirinko tokį genrangovą, kuris liko skolingas šalies įmonėms, tuomet turėtų solidariai prisiimti ir genrangovo paliktas skolas, o ne visą atsakomybę permesti ant mokesčius į valstybės biudžetą mokančio verslo pečių“.
„Ignitis grupė“: skolinga yra „Rafako“
Valstybės valdomas energetikos holdingas „Ignitis grupė“ teigia, kad situacija sudėtinga tiek teisine, tiek technine prasme.
„Lietuvos statybų įmonės turėjo subrangos sutartis su „Rafako“. Norime pabrėžti, kad Vilniaus kogeneracinė jėgainė su „Rafako“ yra visiškai atsiskaičiusi sutartyje numatytomis sąlygomis ir terminais, todėl Lietuvos statybų įmonėms skolinga yra būtent „Rafako““, – komentare BNS teigė grupė.
Pasak grupės, „Rafako“ dar nėra nutraukusi sutarčių su subrangovais. Jos žiniomis, „Rafako“ pagal restruktūrizavimo planą siūlo kreditoriams per kelerius metus sugrąžinti apie 60 proc. įsiskolinimų, taip pat 20 proc. skolų padengti „Rafako“ akcijomis.
„Tai reikštų, kad tik apie penktadalis skolos būtų tiesioginiai įmonių nuostoliai. „Rafako“ restruktūrizacijos procesas turėtų būti baigtas iki 2021 metų sausio 7 dienos, tada ir turėtų paaiškėti, kaip bus atsiskaityta su Lietuvos statybų įmonėmis“, – komentuoja grupė.
Biokuro įrenginių statyba, už kurią buvo atsakinga „Rafako“, nevyksta nuo spalio. Skaičiuojama, kad dėl to jie padės veikti ne 2021 metų ketvirtąjį ketvirtį, kaip buvo planuota, o maždaug metais vėliau.
„Ignitis grupė“ negalėjo pasakyti, kiek subrangovų turėjo „Rafako“, nes pagal sutartį ji esą privalėjo informuoti grupę tik apie didžiausius savo subrangovus, kurių buvo apie 30.
„Šiuo metu atliekame rinkos tyrimą siekiant įvertinti galimus rangovus atlikti tuos darbus, kuruos turėjo atlikti pati „Rafako“, – komentuoja bendrovė.
„Ignitis grupė“ teigia, kad nutraukus sutartį su „Rafako“, tai neturi įtakos atliekų deginimo įrenginių statybai – šios dalies derinimo darbai vyksta pagal planą.
Darbus atlikusios bendrovės: „Toks „Ignitis grupės“ komentaras yra šokiruojantis išsisukinėjimas"
Rangos darbus Vilniaus kogeneracinės jėgainės (VKJ) biokuro bloke atlikusios, bet atsiskaitymo nuo vasaros pradžios nesulaukiančios bendrovės tokį „Ignitis grupės“ komentarą vadina „šokiruojančiu išsisukinėjimu":
"Prieš keletą dienų „Ignitis grupės“ Šilumos ir elektros sprendimų departamento vadovas Nerijus Rasburskis Seime tvirtino, kad „Ignitis grupė“ Lenkijos įmonei yra sumokėjusi mažiau nei ji atliko darbų. „Rafako“, pasak jo, yra atlikusi apie 80 proc. numatytų darbų. „Mes esame žymiai mažiau sumokėję nei yra atlikta darbų“, – teigė N.Rasburskis.
VKJ manipuliuoja sąvokomis „atsiskaitę pagal sutartį“ ir „atsiskaitę už atliktus darbus“. Esmė ta, kad VKJ generalinės rangos sutartyje su „Rafako“ mokėjimai sekė darbus/aktus/sąskaitas su laiko atidėjimais.
Sutarties su „Rafako“ nutraukimo dieną už dalį de facto tai dienai atliktų darbų Vilniaus kogeneracinė jėgainė dar neturėjo mokėti. O dabar jau ir nemokės, nes sutartis nutraukta. Todėl ir paskubėjo ją nutraukti (nors pagal sutartį nutraukimo galimas periodas buvo mėnuo), neieškant sprendimo, kad pinigai už atliktus darbus pasiektų Lietuvos rangovus.
Labai liūdna, kad toks yra valstybinės, listinguojamos bendrovės elgesys su savo šalies bendrovėmis“.
