Jutlandijos pusiasalio šiaurėje esančio Giolio miestelio ūkyje jau užmigdytos visos 17 tūkstančių ten veistų audinių. Lietuvis Saulius dar turi darbo, nes privalo išvalyti fermą, kuri greičiausiai bus sulyginta su žeme.
Sausį bus penkeri metai, kai Saulius dirba Danijoje. Visus tuos metus jis įvairiuose šalies ūkiuose prižiūrėjo ir šėrė audines.
Vos prieš mėnesį lietuvis persirgo koronavirusu, kuriuo, neabejoja, užsikrėtė nuo audinių.
„Niekur kitur aš negalėjau užsikrėsti – tik fermoje“, – „Lietuvos rytui“ tvirtino Saulius.
Virusas buvo nustatytas ir tuomet vos trijų mėnesių Sauliaus dukteriai. Tačiau lietuvio žmona ir drauge gyvenantis dėdė šio užkrato nepasigavo.
„Jaučiausi lyg sirgdamas gripu: porą savaičių laužė kaulus, skaudėjo raumenis ir galvą. Vieną naktį buvo pakilusi temperatūra. O dukra išvis lengvai sirgo – tik vieną dieną mažiau valgė, o daugiau nebuvo jokių simptomų“, – teigė audinių fermoje dirbantis lietuvis.
Audinių perduotas koronavirusas buvo nustatytas ir lietuvio viršininkui – Saulius su šiuo danu yra vieninteliai nedidelės audinių fermos darbuotojai. Ūkio savininkas irgi sirgo nesunkiai, tik kelias dienas nejuto kvapo ir skonio.
Lengvai, anot Sauliaus, koronavirusu persirgo ir fermoje auginamos audinės – tik ėdė prasčiau. Vis dėlto žvėreliai jau užmigdyti, mat Danijos vyriausybė priėmė sprendimą naikinti visus šiuos brangiakailius žvėrelius, nors šalis yra didžiausia jų eksportuotoja pasaulyje.
Tokių griežtų priemonių Danijos politikai ėmėsi po to, kai buvo nustatyta, kad audinės platina mutavusį koronavirusą.
Tokie genetiniai viruso pokyčiai gali sumažinti jau kuriamų vakcinų veiksmingumą.
Užmigdo ir užšaldo
Lietuvis Laimonas Danijos audinių ūkiuose dirba devynerius metus. Jis – kailių išdirbėjas.
Laimono fermoje Fiuno saloje netoli Odensės miesto buvo auginama apie 100 tūkstančių audinių.
Trečdalis jų jau užmigdytos, bet visiškai nesunaikintos: kailiai, kiek spėjama, išdirbami, o kitos audinės dedamos į šaldiklius, tikintis, kad taip pavyks išsaugoti jų brangų kailį.
„Mūsų audinės – visiškai sveikos. Koronaviruso testai joms atliekami kas savaitę, bet infekcijos nėra. Mano viršininkas danas šiek tiek rizikuoja neskubėdamas naikinti visų audinių, bet situacija gal dar pasikeis.
Danijos įstatymai draudžia naikinti sveikus gyvūnus, bet šįkart buvo griežtas nurodymas migdyti visas audines, nors mes neprivalome jų visiškai sunaikinti. Jutlandijoje, girdėjau, audines liepta užkasti“, – pasakojo Laimonas.
Mokesčius moka Lietuvoje
Danijos audinių ūkiuose dirba daugybė lietuvių – į „Lietuvos ryto“ užklausą feisbuke vos per vieną vakarą jų atsiliepė keliolika. Tačiau dauguma bijo kalbėti apie situaciją net anonimiškai, nes vis dar tikisi išsaugoti darbą. Kai kurie jų fermose dirba nuolat, bet nemažai atvyksta tik sezonui.
Lietuviai su lenkais, ukrainiečiais ir rumunais yra pagrindiniai audinių fermų Danijoje darbuotojai.
Saulius Jutlandijos pusiasalio audinių fermoje turi nuolatinį darbą, bet greičiausiai bus priverstas ieškoti kitos veiklos.
Laimonas su žmona oficialiai dirba Lietuvos bendrovėje – ji juos komandiruoja į Daniją.
„Uždirbame šiek tiek mažiau, nei gautume oficialiai dirbdami Danijoje, bet mums užtenka. Per metus šioje šalyje praleidžiame apie 10 mėnesių, per abu uždirbame apie 50 tūkstančių eurų, mokesčius mokame Lietuvoje, pramogaujame ir viską perkame taip pat Lietuvoje.
Ir abu mano broliai čia dirba, ir mama atvažiuoja padirbėti sezonui. Nežinia, kaip gyvensime, jei liksime be šio darbo. Juolab kad neseniai Lietuvoje paėmėme paskolą ir nusipirkome namą“, – nerimavo Laimonas.
Įvedė griežtus ribojimus
Danijos audinių pramonė – didžiausia pasaulyje. Net 98 proc. Danijos aukcione parduodamų kailių yra eksportuojami.
Dar visai neseniai šioje šalyje buvo auginama 17 milijonų šių brangiakailių žvėrelių, nemažai jau sunaikinta.
Nors dar birželio mėnesį pastebėta, kad audinės perduoda žmonėms mutavusią COVID-19 infekciją, griežčiausių priemonių imtasi tik artėjant žiemai.
Siekiant užkirsti kelią mutavusiam virusui plisti, Šiaurės Jutlandijoje buvo įvesti griežti ribojimai – kai kur sustabdytas visas viešasis transportas, pradedant traukiniais ir autobusais, baigiant keltais, gyventojams primygtinai rekomenduojama neišvykti už teritorijos ribų, uždarytos visos maitinimo įstaigos, taip pat – sporto klubai.
„Nuo mūsų fermos per 50 km buvo trys ūkiai, nuo kurių, kaip kalbama, ir pradėjo plisti mutavusi infekcija. Kad audinės gali susirgti, žinojome jau senokai, bet savo fermoje tai pastebėjome gal prieš porą mėnesių – audinės pradėjo prasčiau ėsti.
Šie gyvūnai beveik viską pasako per maistą. Tačiau mūsų audinėms nebuvo nieko rimta – nė viena nenugaišo. O po savaitės jau buvo sveikos“, – pasakojo Saulius.
Šis lietuvis įsitikinęs, kad sprendimas naikinti visas audines Danijoje yra politinis, o ne paremtas realiais įrodymais, kad šie brangiakailiai žvėreliai kelia grėsmę žmonėms: „Danijos įstatymuose aiškiai parašyta, kad nesergančių gyvūnų negalima žudyti. Kaip sako mano viršininkas danas: „Danijoje gyvūnas svarbiau nei žmogus.“ Gyvūnų teisių gynėjai Danijoje seniai siekė uždaryti audinių fermas ir dabar atsirado gera proga tai padaryti.
Ūkiai žlugs, o naujų audinių lyg ir nebus įmanoma veisti, nes, kiek girdėjau, danai labai bijo, kad iš kitų šalių bus įvežtos plazmacitoze sergančios audinės“, – sakė Saulius.
Lietuviai uždraudė įvežti
Laimonas pasakojo, kad jo šeimininkas danas norėjo kelis tūkstančius sveikų audinių atgabenti į Lietuvą, kad bent taip pabandytų išsaugoti puikią veislę. Bet Lietuvoje veikianti Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba uždraudė tai padaryti.
„Lietuvoje fermos tuščios, mūsų žvėreliai sveiki, bet leidimo vis dėlto negavome. Negali audinių vežti bet kur, nes turi turėti kur jas laikyti. Mano viršininkas nori tą veislę išsaugoti, nes kalbama, kad po poros metų ūkiams būtų leidžiama atsikurti.
Mūsų audinės auginamos nuo 1966 metų, jų kailis gražus, auga didelės ir sveikos, patelės – geros motinos ir veda didelę vadą. Išvesti tokią veislę sudėtinga, o ir ją prižiūrėti reikia pastangų. Pavyzdžiui, atidžiai stebima, kad nebūtų kraujomaišos. Kinai pas mus perka geriausias audines veislei, bet patys nesugeba jos palaikyti“, – teigė Laimonas.
Ir Laimonas, ir Saulius nesąmone vadina kalbas, kad audinės Danijoje auginamos baisiomis sąlygomis. Anot jų, fermos šalyje nuolat tikrinamos, o reikalavimų nesilaikantys ūkiai uždaromi.
„Girdėjau, kad šiaurėje, kur buvo rastas mutavęs koronavirusas, jis jau išnaikintas ir daugiau jo nerandama. Pas mus audinės neserga, bet valdžia verčia jas žudyti.
Viršininkas norėtų gauti kompensaciją, bet tam turi sunaikinti visus gyvūnus ir išardyti fermas. Nuostoliai būtų milžiniški. Ne tik fermeriams – ir valstybei, kuri kasmet iš audinių augintojų surinkdavo didžiulius mokesčius“, – teigė Laimonas.
Danų planai keičiasi
Apie koronaviruso protrūkį audinių fermose pranešė ir Nyderlandai, Ispanija, Švedija, Italija, JAV. Tačiau Danijos parlamentarai, regis, atsisako planų naikinti absoliučiai visas audines šalyje.
Nors Danijos premjerė Mette Frederiksen buvo pareiškusi, kad visos audinės bus sunaikintos baiminantis mutavusios COVID-19 infekcijos, didžiausia opozicinė partija „Venstre“ prieštarauja šiam žingsniui.
„Kyla abejonių, ar šis audinių naikinimas yra moksliškai pagrįstas. Juolab kad Vyriausybė atima pragyvenimo šaltinį daugeliui žmonių neturėdama tam teisės“, – teigė šios partijos lyderis Jakobas Ellemannas-Jensenas.
Mutacija jau turi ir pavadinimą
Mokslininkai nustatė Danijoje rastą koronaviruso formą, kurios mutacija įvyko fermose auginamų audinių organizme.
Mutavęs virusas, kuris Danijoje iš gyvūnų peršoko į žmones, buvo aptiktas ir audinių fermoje Nyderlanduose. Audinės buvo sunaikintos ir mutavęs štamas tarp žmonių plačiau nepaplito.
Audinės yra jautrios SARS-CoV-2 virusui, sukeliančiam COVID-19. Virusas gali greitai plisti iš gyvūno į gyvūną tada, kai tūkstančiai gyvūnų laikomi arti vienas kito.
Pačios audinės koronavirusu užsikrėtė nuo fermos darbuotojų ir kartais vėl perduodavo virusą žmonėms taip padidindamos riziką, kad virusas įgis mutacijas. Danijos mokslininkai nerimauja, kad genetiniai viruso pokyčiai, užkrėtę keliolika žmonių, gali sumažinti būsimų vakcinų veiksmingumą.
Genetiniai pokyčiai pastebėti viruso smaigalio baltyme, kuris yra svarbus organizmo imuniniam atsakui ir yra pagrindinis vakcinų taikinys.
Normalu, kad virusai laikui bėgant keičiasi ir atsiranda mutacijos, bet ekspertams nerimą kelia gyvūnų žmonėms perduodami virusai.
Nemažai gyvūnų gali užsikrėsti virusu nuo žmonių, tačiau audinės ypač jautrios.
Danijos audinių mutavusio viruso protrūkis jau turi ir pavadinimą – „5 klasteris“.
Lietuva pasirengusi iškart reaguoti
Paulius Bušauskas
Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) Skubios veiklos skyriaus patarėjas
„Spalio 1 d. duomenimis, Lietuvoje 71 augintojas 100 ūkių laikė apie 2 mln. audinių. Šis skaičius nuolat kinta dėl prieauglio. Audinės daugiausia laikomos dėl kailio, kurio kokybė itin vertinama.
VMVT, reaguodama į pranešimus dėl Danijoje nustatomų COVID-19 ligos atvejų kailinių žvėrelių ūkiuose, stebi situaciją Lietuvoje, analizuoja informaciją ir imasi visų reikiamų priemonių, kad būtų užkirstas kelias ligai patekti į mūsų šalies audinių ūkius.
Dėl koronaviruso plitimo kailinių žvėrelių ūkiuose išaugusios grėsmės VMVT taiko įvairias prevencines priemones, kurios būtinos norint išvengti galimos ekstremaliosios situacijos. Pavyzdžiui, laikinai uždrausta į Lietuvą įvežti audines iš šalių, kurių kailinių žvėrelių ūkiuose nustatyti COVID-19 židiniai.
Šis sprendimas buvo būtinas po to, kai kailinių žvėrelių ūkiuose pasireiškusią COVID-19 viruso mutaciją patvirtino ne tik Danija, bet ir apie nustatomus atvejus pranešė Ispanija, Nyderlandai, Švedija.“
