Lietuvos prekybos įmonių asociacijos vadovė Rūta Vainienė sako, kad prekybininkai dabar patys sprendžia, ar apskritai viešinti ir kokią informaciją pateikti apie susirgusius darbuotojus. Asociacija iš savo narių nerenka tokios informacijos.
„Tai įmonės vidinis reikalas“, – BNS teigė ji.
Pasak R.Vainienės, Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) buvo prašyta pateikti duomenis, kiek darbuotojų prekybos tinkluose yra užsikrėtę, bet jų negauta.
Informaciją kasdien skelbia tik „Maxima“
Prekybos tinklas „Maxima“ kol kas vienintelis kasdien skelbia apie nustatytus COVID-19 atvejus. Iš viso nuo koronaviruso pandemijos pradžios susirgimai diagnozuoti 133 „Maximos“ darbuotojams, iš kurių 45 yra pasveikę. Pasak tinklo komunikacijos ir įvaizdžio departamento direktorės Ernestos Dapkienės, pirkėjams saugiau yra žinoti, kur buvo fiksuotas susirgimas ir kas padaryta.
„Mūsų parduotuvės yra plačiai išsibarsčiusios po visą Lietuvą, tad natūralu, kad didelėje – 14 tūkst. žmonių – komandoje iš dalies atspindime šalies epidemiologinį paveikslą. Nenorime, kad apie susirgimus ir galimas rizikas užsikrėsti parduotuvėje, kur dirbo susirgę darbuotojai, būtų kuriami mitai ir legendos“, – BNS teigė „Maximos“ atstovė.
„Informuodami savo pirkėjus, kad vienoje ar kitoje parduotuvėje dirbo žmogus, kuris susirgo, pasakome, kokie veiksmai po to sekė, ir kodėl pirkėjai gali būti ramūs ir saugiai toliau lankytis toje parduotuvėje“, – teigė ji.
„Norfos“ atstovas spaudai Darius Ryliškis nurodė, kad tinklas neskelbia informacijos apie užsikrėtusius darbuotojus, nes atvejų yra labai mažai. „Norfos mažmena“ prekybos tinkle, kur dirba 3,26 tūkst. žmonių, lapkričio 12-osios duomenimis, sirgo šeši darbuotojai, 10 buvo saviizoliacijoje. Nuo pandemijos pradžios koronavirusu užsikrėtė 11 darbuotojų.
„Iki“ Komunikacijos vadovė Vaida Budrienė nurodė, kad koronavirusas patvirtintas 35 darbuotojams visoje Lietuvoje, iš kurių tebeserga 20.
„Kaip mūsų sergančiųjų statistika rodo, darbuotojai apsikrečia ne darbe, o šeimose. Beveik absoliuti jų dauguma turėjo kontaktą būtent artimoje aplinkoje. Apsipirkdami parduotuvėje su kitais asmenimis neturime ilgo kontakto (ir iš pirkėjo, ir iš pardavėjo pusės), taip pat yra privalomos kaukės, kitos saugumo priemonės, kas sumažina užsikrėtimo riziką“, – tvirtino V.Budrienė.
„Mes tuo tarpu komunikuojame atvirai ir skaidriai viską, kas kuria vertę mūsų pirkėjams“, – pridūrė ji.
„Lidl Lietuvos“ atstovė ryšiams su visuomene Lina Skersytė pranešė, kad iš viso nuo pandemijos pradžios koronavirusas nustatytas 15 „Lidl“ darbuotojų: vienam kovą, o kitiems – pastaraisiais mėnesiais. „Informuodami apie teigiamus koronaviruso atvejus įmonėje, prioritetą teikiame vidinei komunikacijai“, – nurodė L.Skersytė.
„Rimi“ užsikrėtė 33 darbuotojai, daugiausia Vilniaus mieste ir rajone, iš jų vienas administracijoje. 16 jau pasveiko, o 17 dar gydosi namuose. „Rimi Lietuvos“ komunikacijos vadovės Renatos Keršienės teigimu, tinklas buvo pirmasis, viešai pranešęs apie pirmą užsikrėtusį darbuotoją. Taip pat „Rimi“ viešai skelbė apie visus atvejus iki antrosios bangos protrūkio.
„Šalyje kasdien fiksuojant šimtus, o dabar jau ir tūkstančius atvejų, pavienių nekomunikuojame. Operatyviai informuojame kolektyvą, nustatome artimus kontaktus, jei tokių buvo“, – sakė ji.
Pasak Lietuvos kooperatyvų sąjungos, vienijančios daugiau kaip 500 parduotuvių, vadovo Raimondo Koreivos, iki šiol buvo tik du ligos atvejai, tačiau dabar užsikrėtimų galimybė labai išaugusi.
Siūlo įmonėms spręsti savarankiškai
Ekspertų teigimu, dėl to, ar skelbti šią informaciją, apsispręsti turėtų kiekviena įmonė, įvertinusi galimus teigiamus ir neigiamus aspektus.
Viešųjų ryšių agentūros „Nova media“ vyresnysis partneris Arijus Katauskas mano, kad dalis įmonių skelbia informaciją apie sergančius virusu darbuotojus siekdamos suvaldyti gandus. Kita vertus, anot jo, tokios informacijos skelbimas daliai žmonių, ypač jautriems arba įtariems, gali sukelti papildomų nuogąstavimų.
„Jiems kyla įtarimas, dėl kokių priežasčių skelbiama ta informacija, gal kad kažkokios institucijos bando kažką nuslėpti“, – svarstė A.Katauskas.
Todėl pasak jo, įmonėms, prieš nutariant viešinti darbuotojų užsikrėtimus, svarbu įsivertinti, kad informacija „nesukeltų per didelės panikos ten, kur jos nereikia“.
A.Katauskas taip pat mano, kad duomenų apie užsikrėtusius darbuotojus skelbimas ilgalaikėje perspektyvoje neturės įmonei nei teigiamos, nei neigiamos įtakos. Pasak jo, įtaka būtų tik tada, jeigu paaiškėtų, kad įmonė nuslėpė užsikrėtimus, kad užkrato išplitimas buvo dėl jos kaltės, nes nesilaikė savisaugos taisyklių.
NVSC Vilniaus departamento vadovės Rolandos Lingienės nuomone, informacijos apie užsikrėtusius darbuotojus viešinimas yra įmonės komunikacijos strategijos reikalas.
„Tai ne maišo, o rodo, kad įmonė atvira. Matau kaip pliusą tą skelbimą. Manau, verslas pasveria tokio skelbimo naudą ir žalą“, – sakė R.Lingienė.
Tuo metu Vilniaus universiteto medicinos profesorius Vytautas Kasiulevičius mano, kad viešinti duomenis apie situaciją konkrečiose įmonėse turėtų viena institucija – NVSC, ir tuomet, kai mano, kad tai svarbu epidemiologinei kontrolei.
„Tas dalykas nebuvo išdiskutuotas specialistų. Turėtų susėsti komunikacijos specialistai, medikai, epidemiologai ir išdiskutuoti viešinimo politiką. Individualių įmonių skelbimai rodo, kad nėra vieningos politikos ir nežinoma, kaip elgtis. Vieniems atrodo taip, kitiems kitaip. Tai nėra labai gerai, nes žmonės gauna iškreiptą vaizdą“, – kalbėjo V.Kasiulevičius
Šeštadienio duomenimis, COVID-19 iš viso patvirtintas 33 tūkst. 387 asmenims, 25 tūkst. 322 iš jų tebeserga, 7697 pasveiko. Nuo COVID-19 nuo pandemijos pradžios iš viso mirė 266 asmenys, dar 102 mirė dėl kitų priežasčių.
