Kiti atrėžia, kad turi tokią šildymo sistemą ir ja naudojasi, nes tai – įstatymais užtikrinta žmogaus teisė. Net namus kūrenant briketais ar sausomis malkomis, kivirčų išvengti sunku. Ar įmanoma išspręsti šį ginčą?
Kvėpuoja dūmais
Kraštietis Rimas kelia klausimą – centrinė valdžia svarsto siūlymus uždrausti rūkyti balkonuose, tačiau ką daryti, kai visą šaltąjį sezoną tenka kvėpuoti iš nuosavų namų kaminų virstančiais dūmais?
„Kaip apsisaugoti nuo dūmų, jei kaimynystėje yra privatūs kietuoju kuru kūrenami namai?
Prasidėjo šildymo sezonas, užkūrė krosnis, dūmai rūksta, jau nekalbant apie tai, kad negalima atidaryti langų, bet ir pro uždarus langus kambariuose tvyro dūmų tvaikas.
Gerbiamieji, kas gali padėti spręsti šią problemą? Gyvename Kėdainiuose, J. Basanavičiaus gatvėje, o kaimynai Josvainių gatvės – privačių namų gyventojai. Ar yra civilizuota teisinė galimybė spręsti šią problemą?“ – teiraujasi kėdainietis.
Taisyklės yra
Aplinkos ministerijos Taršos prevencijos politikos grupės specialistas Paulius Žvirblis „Rinkos aikštei“ sakė, kad taisyklės, kaip turi būti įrengiami kaminai, bei kuo galima kūrenti namus – be abejonės, yra. Jos reikalauja, kad, tarkime, įrengtas dūmtraukis šalinamą orą turi išmesti į aplinką taip, kad nekeltų pavojaus žmonių sveikatai.
„Išmetamų dujų dūmtraukio (kamino) matmenys ir vieta turi būti nustatomi konkrečiu atveju projektuojant ir statant naujus statinius, rekonstruojant statinių dalis ar keičiant jų naudojimo paskirtį pagal Šildymo sistemų, naudojančių kietąjį kurą, gaisrinės saugos taisykles.
Įrengiant ar rekonstruojant pastatų šildymo sistemas turi būti atsižvelgiama į statybos techninio reglamento reikalavimus, pvz., šalinamas oras turi būti išmetamas į aplinką taip, kad nekeltų pavojaus žmonių sveikatai, gamtai ir statiniams, taip pat, kad gretimos įmonei teritorijos riboje oro užterštumas, įvertinus foninio užterštumo lygį, neviršytų leistino.
Yra reikalavimas, kad iš dūmtraukių, dūmtakių ir krosnių kiekvienais metais prieš eksploatavimo pradžią privaloma išvalyti suodžius ir eksploatavimo metu juos valyti ne rečiau kaip kartą per tris mėnesius.
Kietąjį kurą deginančio įrenginio ir dūmtakių (įskaitant kaminus) priežiūra turi reikšmingą poveikį tokio įrenginio išmetamam teršalų kiekiui. Pavyzdžiui, reguliariai nevalomi dūmtakiai ar įrenginio pakuros sienelės blogina degimo sąlygas, didina kuro sąnaudas, dėl ko į aplinką išmetama daugiau ir labiau pavojingų oro teršalų (tarpinių degimo produktų)“, – komentavo P. Žvirblis.
Kenkia
Visi specialistai vieningai sutaria – šaltuoju sezonu pastebimas ženkliai išaugęs oro užterštumas kietosiomis dalelėmis, o pastarosios ilgalaikėje perspektyvoje daro išties nemažą žalą žmogaus organizmui.
Kaip sakė Aplinkos apsaugos agentūros oro kokybės vertinimo skyriaus vedėja Vilma Bimbaitė, deginant kietąjį kurą į aplinkos orą išmetami dideli kietųjų dalelių, policiklinių aromatinių angliavandenilių, anglies monoksido, lakiųjų organinių junginių, sunkiųjų metalų, sieros ir azoto dioksidų bei kitų teršalų kiekiai.
„Kenksmingų išlakų dydis labiausiai priklauso nuo kelių faktorių – kietojo kuro kokybės, šildymo sistemos, dūmtraukių tinkamos priežiūros, šildomo pastato sandarumo, jo energinės klasės (sandariam pastatui apšildyti reikia mažiau kuro, taigi mažiau teršiama ir aplinka).
Analizuojant oro kokybės tyrimų duomenis, pastaruosius 5 metus Lietuvoje išlieka tendencija, kad didžiausios daugelio teršalų koncentracijos aplinkos ore fiksuojamos šildymo sezono metu.
Taigi, žiemą gyvenvietėse, miestuose kvėpuojame žymiai labiau užterštu oru“, – teigia V. Bimbaitė.
Tuo tarpu Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro Aplinkos sveikatos skyriaus visuomenės sveikatos specialistė Aira Jasalinytė-Rakauskienė „Rinkos aikštei“ vardijo, kokie sveikatos sutrikimai gali atsirasti dėl teršalų, esančių aplinkos ore, poveikio.
„Į gyvenamąsias patalpas prasiskverbia 10–40 proc. aplinkos ore esančių kuro deginimo teršalų. Aplinkos ore padidėjus kietųjų dalelių koncentracijai, pastebima daugiau ūmių sveikatos sutrikimų: dirginami viršutiniai kvėpavimo takai – peršti nosį, gerklę, atsiranda kosulys bei pasunkėja kvėpavimas.
Pastebimi lėtinių kvėpavimo ar kraujotakos sistemos ligų paūmėjimai – ypač bronchinės astmos, obstrukcinio bronchito priepuoliai, širdies veiklos sutrikimai.
Be to, kietosios dalelės absorbuoja toksines medžiagas bei mikroorganizmus ir perneša juos į gilesnius kvėpavimo takus, kas gali lemti lėtinį apsinuodijimą, alergines organizmo reakcijas.
Epidemiologinių mokslinių tyrimų duomenimis, kietųjų dalelių poveikis siejamas su vidutinio būsimo gyvenimo trukmės sumažėjimu, daugiausia dėl mirtingumo nuo kvėpavimo ir kraujotakos sistemos ligų bei plaučių vėžio.
Kietosios dalelės neturi koncentracijos slenksčio, todėl neigiamas jų poveikis sveikatai gali būti juntamas ir dalelių koncentracijai nepasiekus nustatytos ribinės vertės“, – teigė specialistė.
Siūlo alternatyvas
Kaip sakė Paulius Žvirblis, pagal Šilumos ūkio įstatymą savivaldybės nustato teritorijas, kuriose nurodomi galimi ir alternatyvūs šildymo būdai (savivaldybių šilumos ūkio specialiuosiuose planuose).
Nustatant šias teritorijas, turi būti siekiama tenkinti vartotojų šilumos poreikius neviršijant leidžiamo neigiamo poveikio aplinkai. Dėl galimybės peržiūrėti leistinus šildymo būdus tam tikrose vietovėse, rekomenduotina kreiptis į vietos savivaldos instituciją.
„Siekiant namų ūkiuose didinti šilumos gamybos energetinį efektyvumą ir mažinti taršą, gyventojams pagal Aplinkos projektų valdymo agentūros administruojamą priemonę „Katilų keitimas namų ūkiuose“ teikiama parama keičiant neefektyvius katilus į šilumos siurblius ar mažai taršius, ekologinio projektavimo reikalavimus atitinkančius kietojo biokuro katilus (išskyrus namų ūkiams, esantiems miestų padidintos taršos zonose).
Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2019 m. balandžio 17 d. nutarimu Nr. 371 patvirtiną Nacionalinį oro taršos mažinimo planą, paramą numatyti teikti iki 2029 m.“, – priminė specialistas.
Uždrausti negali
Vis dėlto minėtas įstatymas yra tam, kad būtų numatytas alternatyvus šildymas, bet priversti gyventojus rinktis kitokį šildymo būdą – negalima. Vieninteliai ribojimai gali būti įvedami tiems, kas kūrenasi anglimis.
„Šilumos įstatymas rekomenduoja numatyti ir alternatyvų kurą šildymui. Svarbu užtikrinti, kad nebūtų viršijama norminė CO2 koncentracija toje teritorijoje.
Savivaldybė negali uždrausti kūrenti malkomis, bet gali riboti kūrenimą anglimis. Visuomenės sveikatos centras turi nustatyti pažeidimą ir įspėti katilinės savininką.
Valstybė skatina plačiau naudoti biokurą ir atsinaujinančius energijos šaltinius (vienas iš Įstatymo tikslų). Biokuras yra kietasis kuras. Tai mediena, šiaudai, durpės ir kt.“, – kalbėjo Kėdainių rajono savivaldybės administracijos Architektūros ir urbanistikos skyriaus architektas Vytautas Kundrotas.
Taigi jei žmogus šildosi namą degindamas sausas malkas, o jo kūrenimo katilas ir dūmtraukis tvarkingi – jokių sankcijų tokiam žmogui pritaikyti negalima, nes jis naudojasi savo teise šildytis būstą sau tinkamu būdu.
Tuo tarpu Žemės ūkio ir aplinkosaugos skyriaus vedėja Ieva Matyžiūtė akcentavo, kad atliekant Kėdainių aplinkos monitoringą, aplinkos oro teršalų koncentracijų viršijimai nebuvo nustatyti, mat individualaus namo šildymo metu tarša yra momentinė, kuriai nustatyti reikėtų atlikti atskirus tyrimus.
Vis dėlto esant įtarimams, kad namas kūrenamas neleistinu kuru, galima prašyti abejones patvirtinti arba išsklaidyti.
„Gyventojai gali kreiptis į Aplinkos apsaugos departamentą, prašydami patikrinti, kokiu kuru minimi gyventojai kūrena savo krosnis ir kodėl yra toks intensyvus dūmų sklidimas“, – sakė skyriaus vedėja.
