Stambiausios Rusijos energetikos kompanijos ir didžiausios mokesčių mokėtojos „Rosneft“ rinkos vertė šiuo metu siekia 49 mlrd. dolerių (42 mlrd. eurų).
2003-iaisiais ši bendrovė po Michailo Chodorkovskio teismo „prarijo“ jam priklausiusią „Jukos“, kuri tuomet buvo vertinama 28 mlrd. dolerių (24 mlrd. eurų).
Tačiau buvę pastarosios akcininkai – „Yukos Universal“, „Hulley Enterprises“ ir „Veteran Petroleum“ – iš Maskvos reikalauja net 57 milijardų dolerių (48,7 mlrd. eurų).
Suma milžiniška, ir Nyderlandų teisėjų žodis bus lemiamas.
Arbitrai palaikė ieškovus
Ši byla tęsiasi nuo 2014-ųjų, kai Tarptautinis arbitražas Hagoje priteisė „Jukos“ akcininkų naudai 50 mlrd. dolerių (42,7 mlrd. eurų).
Tąsyk buvo nuspręsta, kad Rusijos valdžios veiksmai prieš šią kompaniją pažeidė Susitarimą dėl energetikos chartijos, kurį Maskva buvo pasirašiusi.
Tada buvo pripažinta, kad kaltinimai „Jukos“ dėl nesumokėtų 23 mlrd. dolerių (beveik 20 mlrd. eurų) ir kitos pretenzijos yra neteisėtos.
Kaip liudytojas pakviestas buvęs Rusijos premjeras Michailas Kasjanovas arbitrams pripažino, kad M.Chodorkovskio įmonė veikė kaip ir kitos didžiausios naftos sektoriaus kompanijos, kurios irgi naudojosi įvairiomis atsiskaitymų schemomis ir pervedimais į lengvatinių mokesčių zonas.
Liudijo ir tuomečiai Energetikos ministerijos vadovas Viktoras Christenka, ir pirmasis valstybės turto ministro pavaduotojas Germanas Grefas.
Abu teigė nieko nežinantys apie „Jukos“ pavogtą naftą, nors Kremlius kaltino, kad jos buvo nugvelbta net 350 mln. tonų.
M.Kasjanovas netgi prasitarė iš Rusijos prezidento Vladimiro Putino asmeniškai girdėjęs, kad „Jukos“ be jo leidimo finansavo Komunistų partiją. Nieko nuostabaus, kad M.Chodorkovskis buvo įkištas už grotų daugiau negu 9 metams, nors atsėdėjo daugiau nei dešimtmetį, kol jam buvo suteikta malonė.
Pavadino metų afera
Naftos kompanijai buvo paskelbtas bankrotas, o turtas parduotas varžytynėse.
Įdomu, kad savininke tapo likus vos dviem savaitėms iki aukciono įsteigta įmonė „Baikalfinansgrup“, kurios biuras neva buvo Tverėje – pastato, kuriame veikė pora parduotuvių ir kavinė, antrame aukšte.
Visiems buvo suprantama, kad tai – tik priedanga.
Tačiau V.Putinas paskelbė, kad šios bendrovės savininkai yra fiziniai asmenys, kurie daugelį metų veikia energetikos sektoriuje.
Tad už 9,3 mlrd. dolerių (8 mlrd. eurų) „Baikalfinansgrup“ tapo „Jukos“ savininke.
Tiesa, labai trumpam. Praėjus 3 dienoms po šio sandorio „Baikalfinansgrup“ už varganus 10 tūkst. rublių (dabar – 107 eurus) perėjo į „Rosneft“ rankas.
Tuometis prezidento patarėjas Andrejus Ilarionovas šį perėmimą pavadino metų afera, tad greitai neteko savo vietos ir turėjo pasitraukti į opozicijos gretas.
O vėliau prasidėjo tarptautinės bylos.
Negalima sakyti, kad geriausius teisininkus pasisamdžiusiai Rusijai visiškai nesisekė.
Nors Hagos arbitražas priteisė „Jukos“ buvusių akcininkų naudai 50 mlrd. dolerių, apeliacinį skundą išnagrinėjęs to paties miesto apylinkės teismas stojo į Maskvos pusę – buvo nuspręsta, kad arbitrai tiesiog neturėjo įgaliojimų nagrinėti šią bylą.
Tačiau po kiek laiko Hagos apeliacinis teismas panaikino šį sprendimą ir įpareigojo Maskvą susimokėti.
Pagal jo nutartį, turėjo būti pradėtas lėšų išieškojimas. Vis dėlto Rusija pareikalavo jį atidėti ir kreipėsi į Nyderlandų aukščiausiąjį teismą.
Pinigų susimokėti turi
Šios bylos nagrinėjimas prasidėjo praėjusį penktadienį. Tikimasi, kad galutinis sprendimas bus priimtas šį mėnesį.
„Teisėjams teks įvertinti daugybę juridinių klaidų, kurių, Rusijos nuomone, padarė apeliacinė instancija, savaip interpretavusi tarptautinės teisės nuostatas“, – pareiškė Rusijos teisingumo viceministras Michailas Galperinas.
Jo nuomone, net ir nepalankaus sprendimo atveju teisiniai ginčai dėl 50 mlrd. dolerių ir kiekvieną dieną augančių delspinigių gali užtrukti dar keletą metų.
Tuo metu žinomas Rusijos ekonomistas (tiesa, ne itin vertinamas Kremliaus) Michailas Deliaginas įsitikinęs, kad sulaukusi nepalankios nutarties Rusija nedelsdama pradės derybas su buvusiais „Jukos“ akcininkais ir stengsis susitarti dėl mažesnės sumos, nei iš jos reikalaujama.
Tačiau kuriuo atveju tai būtų ne vienas, o gal net dešimtys milijardų dolerių arba eurų. Ar tai didžiulis smūgis Kremliui?
„Šiuo metu Rusija turi daug nepanaudotų lėšų – daugiau nei 400 mlrd. dolerių (342 mlrd. eurų). Iš jų 160 mlrd. dolerių (137 mlrd. eurų) yra federaliniame biudžete, o ši suma, išskyrus kai kurių socialinių programų finansavimą, beveik nejudinama.
Jeigu dalis jos ir atitektų buvusiems „Jukos“ akcininkams, paprasti žmonės vargu ar tai pajustų“, – spėliojo M.Deliaginas.
57
Tiek milijardų dolerių, arba 48,7 mlrd. eurų, iš Maskvos reikalauja buvę „Jukos“ akcininkai.
