Bent kol kas yra kuo pasidžiaugti. Žinoma, gerais laikas bendrojo vidaus produkto (BVP), kuris per pirmuosius tris šių metų ketvirčius, palyginti su tuo pačiu 2019-ųjų laikotarpiu, smuko 1,4 procento, pokytis būtų prilygintas tragedijai. Tačiau dabartinėmis sąlygomis tai – nemenkas laimėjimas.
Liepos–rugsėjo mėnesiais šalies BVP siekė 13,1 mlrd. eurų – 1,7 procento mažiau nei prieš metus. Vis dėlto tai Lietuvai garantavo pirmąją vietą visoje Europos Sąjungoje, bent jau tarp tų valstybių, kurios paskelbė savo duomenis.
Antai Latvijos BVP trečiąjį ketvirtį buvo 3,1 proc. mažesnis negu prieš metus, žemyno ekonomikos galiūnės Vokietijos – 4,2 proc., Prancūzijos – 4,3 proc., Italijos – 4,7 proc., Čekijos bei Portugalijos – po 5,8 proc., o Ispanijos – net 8,7 procento.
Tiesa, trečiąjį ketvirtį, palyginti su antruoju, mūsų šalies ūkis stiebėsi silpniausiai ES – tik 3,7 proc., bet žvelgiant į bendrą rezultatą drastiško nuosmukio, apie kurį kalbėta anksčiau, išvengti pavyko.
Juk pavasarį Europos Komisija prognozavo, kad mūsų šalies ūkis per metus susitrauks net 7,9 proc. Panašų scenarijų brėžė ir Finansų ministerija, tiesa, blogiausiu atveju. Kai kurie komerciniai bankai įspėjo ir dėl 8 proc. viršysiančio nuosmukio.
Bet prognozes teko koreguoti jau po keleto mėnesių, kai pasibaigus pirmajam karantinui buvo akivaizdžiai juntamas atsigavimas, o vasaros metu anksčiau užsienyje keliaudavę piliečiai didžiąją dalį atostogoms skirtų pinigų leido savo valstybėje.
Todėl dabar Finansų ministerija jau užsimena apie 1,5 proc. metinį BVP mažėjimą, o kai kurie ekonomistai spėja, kad jis gali būti dar mažesnis – gal net tik apie procentą.
Kas lėmė tokį Lietuvos ekonomikos atsparumą pandemijos sukurtoms kliūtims?
Pasak ekonomisto A.Izgorodino, pagrindiniai varikliai buvo trečiąjį ketvirtį spurtavę apdirbamosios pramonės bei mažmeninės prekybos sektoriai.
Tarkime, prekybos įmonių apyvarta sausį–rugsėjį buvo 1,8 proc. didesnė nei prieš metus.
Nors akivaizdžiai – net 21,4 proc. – smigo maitinimo įstaigų pajamos, mažmeninės prekybos (neskaičiuojant degalų) sektoriuje, kurio lyginamasis svoris yra gerokai didesnis, jos augo 3,3 procento, o pardavimo paštu arba internetu – net 42,4 procento.
Kad ir kaip būtų keista, eksportuotojams buvo naudinga tai, kad visoje ES smuko pramonės produkcijos kainos. Per metus Lietuvos eksportuotų prekių kainos sumenko 3,7 proc., o importuotų – 5,4 procento.
Tačiau gamintojų pajamos tikrai tiek nesusitraukė, nes dėl didelės konkurencijos nemažai pirkėjų atsigręžė būtent į rytines žemyno valstybes, tarp jų –ir Lietuvą.
Pasibaigus pirmajam karantinui taip pat kas mėnesį gerėjo vartotojų lūkesčiai, o tai reiškia, kad žmonės buvo pasiryžę leisti daugiau pinigų.
Antai spalį atliktas Statistikos departamento tyrimas parodė, kad 25 proc. namų ūkių įsitikinę, jog jų finansinė padėtis per artimiausius metus pagerės, 11 proc. – kad pablogės.
Todėl vartotojų pasitikėjimo rodiklis buvo teigiamas – plius 1.
Žodžiu, įvyko milžiniška nuotaikų kaita, nes balandį pagerėjimo tikėjosi tik 13 proc., pablogėjimo – net 33 proc. namų ūkių, o pasitikėjimo indeksas siekė minus 16 ir buvo mažiausias nuo 2013 metų sausio.
Panašiai jaučiasi ir verslas. Pramonės ekonominių vertinimų rodiklis balandį buvo minus 26 proc., o tai reiškė, jog daugiau nei ketvirtadalis įmonių laukė paties blogiausio. Tačiau spalį rodiklio vertė jau buvo minus 2 proc.
Vis dėlto dabartinė realybė – jau kitokia. Smarkiai šoktelėjus susirgusiųjų koronavirusu skaičiui netrukus duris vėl užvers barai ir restoranai, sporto klubai ir baseinai, koncertų salės ir pramogų arenos.
Galima neabejoti, kad vartotojų lūkesčiai vėl taps prastesni, todėl jie neskubės leisti pinigų.
Beje, bent pinigų tikrai yra. Pavyzdžiui, namų ūkių indėliai trečiąjį ketvirtį, palyginti su tuo pačiu praėjusiųjų metų laikotarpiu, išaugo nuo 14,2 mlrd. iki 16,4 mlrd. eurų, arba net 15,3 procento. Tai – didžiausias augimas visoje euro zonoje. Tad gyventi lietuviams yra iš ko.
Žvelgiant į ateitį akivaizdu, kad vienintelė kliūtis atsigauti ekonomikai toliau lieka pandemija.
Juk, sakykime, paslaugų sektoriaus laukia sunkus visiško įšalo laikotarpis, kuris blogiausiu atveju gali tęstis ir visą žiemą, o gal ir dar ilgiau. Tiesa, jo indėlis į šalies BVP yra santykinai mažesnis nei daugelyje Europos valstybių, o didžiausias vaidmuo tenka pramonei, statyboms ir transportui.
Tačiau prekių bei paslaugų eksportuotojų likimas priklausys ir nuo to, kaip seksis antrąją pandemijos bangą įveikti didžiosioms ES valstybėms, kuriose darbuojasi pagrindiniai mūsų įmonių užsakovai. Neatmestina, kad dalis tų šalių, ypač įvedusios itin griežtą karantiną, ilgai kapanosis duobėje, o tuomet ir Lietuvos produkcijos paklausa bus menkesnė.
Todėl prognozuoti, koks realus nuosmukis laukia paskutinį ketvirtį ar juolab kitų metų pradžioje, būtų panašu į būrimą iš kavos tirščių, ypač jei užtruks išganingosios vakcinos kūrėjai arba Lietuva nesugebės jos laiku ir pakankamai įsigyti.
