Santaros klinikų direktoriaus valdymui pavaduotoja farmacijai ir visuomenės sveikatai Edita Kazėnaitė teigė, kad pandemijos pradžioje dėl staiga nutrūkusių medicinos pagalbos priemonių tiekimo grandinių buvo juntamas kai kurių apsaugos priemonių stygius: „Tuomet buvo pradėtos naudoti ligoninės rezerve sukauptos ir verslo iniciatyva paramos būdu gautos ne tik apsaugos priemonės, bet ir medicinos įranga, skirta COVID-19 ligai gydyti.“
Anot jos, verslo parama tuo metu buvo labai reikšminga: „Šiuo metu ligoninė yra sukaupusi tiek apsaugos priemonių, tiek vaistų rezervą ir nuolat stebi situaciją rinkoje. Iki šiol gauname paramos pasiūlymų iš stambiųjų verslo atstovų, kurie buvo labai aktyvūs pandemijos pradžioje. Esame dėkingi visiems – tiek verslui, tiek visiems piliečiams, padedantiems kovoti su koronaviruso infekcijos iššūkiais“, – teigė ji.
E.Kazėnaitė atkreipė dėmesį, kad medikams itin svarbi ne tik materialinė, bet ir moralinė parama. „Pandemijos metu situacija yra labai kintanti ir kartais sunkiai prognozuojama, todėl sunku spėti, ar ko nors artimiausiu metu galime pritrūkti. Džiugu, kad verslininkų ir paprastų piliečių socialinė atsakomybė šiuo sudėtingu laikotarpių itin smarkiai išaugo, tad manome, kad kilusius naujus iššūkius galėsime įveikti bendromis jėgomis“, – įsitikinusi pašnekovė.
Pavasarį sunkioje situacijoje atsidūrusiems medikams padėjo ne tik įvairios organizacijos, piliečių iniciatyvos, bet ir verslo įmonės.
Viena jų – prekybos tinklas „Norfa“, kuris rėmė Lietuvos medicinos įstaigas ypač reikalingomis apsaugos priemonėmis bei medicinos įranga.
Paramos iš šio prekybos tinklo sulaukė daugiau nei dešimt šalies gydymo įstaigų, joms buvo padovanota vienkartinių veido kaukių, respiratorių, rankų dezinfekanto, antbačių, medicininių kombinezonų, kurių vertė daugiau nei 400 tūkst. eurų, o šių metų spalio mėnesį prekybos tinklas „Norfa“ Vilniaus universiteto ligoninei Santaros klinikoms perdavė 18 tūkst. vienetų specialių apsauginių akinių, kurių vertė – maždaug 56 tūkst. eurų.
Be šalies ligoninėms perduotų apsauginių priemonių, įmonė Santaros klinikoms yra padovanojusi ne tik dirbtinės plaučių ventiliacijos aparatą „Bellavista 1000“, bet ir naujos kartos ekstrakorporinės membraninės oksigenacijos (EKMO) aparatą, kuris veikia kaip dirbtinis plautis arba širdis. Beveik 200 tūkst. eurų kainuojantis medicinos prietaisas yra pirmas tokio lygio aparatas Lietuvoje.
Žmogui, sergančiam sunkia COVID-19 forma, dažnai nepadeda nei dirbtinė ventiliacija, nei papildomas deguonis, nes plaučiai dėl uždegimo negali iki galo atlikti savo funkcijos – oras nepatenka į jų alveoles.
Tokiu atveju EKMO sistema suteikia galimybę išgelbėti žmogui gyvybę. Ji veikia taip: į tuščiąsias žmogaus venas įstumiamos storos kaniulės, iš veninės sistemos paimamas kraujas ir aparate prisotinamas deguonies, pašalinamas anglies dvideginis ir toks kraujas grąžinamas į veninę kraujotakos sistemą.
Taip plaučiams nebereikia nieko daryti, o kraujyje esantis deguonis ir toliau padeda organizmui palaikyti gyvybines funkcijas.
Svarbu ir tai, kad tokie aparatai labai reikalingi ir ne pandemijos metu. Šios sistemos plačiai naudojamos kardiochirurgijoje ir kardiologijoje pacientams, patyrusiems kardiogeninį šoką, gydyti.
Prekybos tinklo „Norfa“ valdybos pirmininkas Dainius Dundulis, paklaustas, kaip nusprendė, kokioms gydymo įstaigoms teikti paramą, sakė: „Kadangi per pirmąjį karantiną medikams labai trūko įvairių apsauginių priemonių, mes stengėmės padėti toms gydymo įstaigoms, kurios turėjo daugiausia koronavirusu užsikrėtusių pacientų. Vėliau apsaugos priemonių rinkoje įsigyti tapo paprasčiau, tad nusprendėme, kad būtų tikslinga padėti visų penkių didžiųjų šalies miestų ligoninėms.“
Anot jo, kai Lietuvoje buvo paskelbtas pirmasis karantinas, „Norfos“ atstovai kreipėsi į Santaros klinikas ir iš jų sužinojo, kokios būtent įrangos labiausiai reikėtų, ir suskubta jos ieškoti.
„Kai pirmasis išgąstis dėl pandemijos praėjo, pavyko surinkti informacijos, kur ir kaip galima nupirkti reikiamos įrangos ir užmegzti kontaktus, tuomet nusprendėme, kad reikia padėti ir kitoms šalies ligoninėms, tiesa, ne įranga, o apsaugos priemonėmis“, – kalbėjo jis ir pridūrė, kad labai svarbu, jog tokioje situacijoje siūloma parama būtų tokia, kokios iš tiesų reikia.
„Pirmą kartą pandemija mus užklupo nepasirengusius. Nors gydytojai iš karto kalbėjo apie rudenį užgriūsiančią antrąją koronaviruso bangą, pats vyliausi, kad gal jos išvengsime. Deja, šiandien ji jau čia. Valstybė turėjo išgirsti ekspertus ir ruoštis tokiam scenarijui, tačiau jei situacija labai komplikuosis, tikrai neliksime nuošalyje“, – sakė jis.
Tekstas parengtas bendradarbiaujant su „Norfa“.
