„Swedbank“ Finansų instituto vadovės Jūratės Cvilikienės teigimu, dalis įmonių šiuo metu išgyvena ne patį geriausią laikotarpį ir apie vakarėlius darbuotojams net negalvoja, tuo metu kiti, pandemijos mažiau paveikti lietuvių verslai, karantino metu sutaupė tuos biudžetus, kuriuos anksčiau skirdavo pavasario ar vasaros darbuotojų susibūrimams.
Todėl, anot J.Cvilikienės, šiemet Lietuvos verslus ir įmonių kalėdines šventes bus galima suskirstyti į dvi kategorijas.
„Vieni verslai, kurių pajamų nepaveikė pandemija, tikėtina, sugalvos įdomių formų atšvęsti ir apdovanoti darbuotojus, kurie pandemijos metu dirbo gal net sunkiau ir kurie prisidėjo prie tos įmonės sėkmės.
Tačiau tikrai nemaža dalis įmonių, susijusių su aptarnavimo sektoriumi, renginiais, grožio paslaugomis ir dabar įsitempę laukia, kaip viskas susidėlios, ir apie šventimą šiais metais negalvos“, – lrytas.lt sakė banko Finansų instituto vadovė.
Finansų analitikė pastebi, jog Lietuvos verslai pastaraisiais metais noriai investuodavo į įmonės vakarėlius: jie – būdas sėkmingiau konkuruoti dėl darbuotojų, kurti patrauklesnį įvaizdį.
„Pastaruosius penkerius matėme spartų ekonomikos augimą, augo ir atlyginimai, ir vartojimas, tad ypač didžiuosiuose miestuose įmonėms teko pakovoti dėl darbuotojų, kurių jie nori, susikurti gero darbdavio įvaizdį.
Įmonės siūlė įvairių paketų darbuotojams: nemokamą maitinimą, pramogas, sveikatos draudimą, be to – ir šventes, kurių metu užsakomos didžiulės arenos. Taip buvo anksčiau: tikėtina, kad šie metai bus lūžio metai, ir tikriausiai kitais metais pamatysime, kurios įmonės tęs šią tradiciją, o kurios dar bandys atsigauti“, – kalbėjo J.Cvilikienė.
Prisitaiko prie aplinkybių
IT paslaugų bendrovės „TeleSoftas“ žmogiškųjų resursų specialistė Justė Staniukaitė naujienų portalui lrytas.lt pasakojo apie kelis svarstomus įmonės kalėdinio vakarėlio variantus, tačiau pripažįsta – nors įmonės vakarėlių darbuotojai laukia visus metus, jei koronaviruso situacija ir toliau blogės, vakarėlio reikės atsisakyti.
„Pandemijos metu daugeliui žmonių užsidarius namuose labai trūksta socializacijos, bendravimo. Labai norėjome turėti vasaros šventę, nes po karantino tikrai buvome vieni kitų pasiilgę ir šventės daugelis darbuotojų ir jų šeimos narių labai laukė, tačiau Covid-19 atvejų skaičiui stipriai augant Lietuvoje, žiemos vakarėlio planai – kur kas nestabilesni“, – pasakojo J.Staniukaitė.
Į įmonės žiemos šventes atvykdavo darbuotojai iš Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos, atvykdavo ir užsienio klientai, tuo metu įmonės vasaros šventė – šeimų šventė.
„Šiemet ją perkėlėme į vasaros galą su mintimi, jog rugpjūtį pandemijos situacija bus geresnė. Stengėmės, jog viskas vyktų tik gryname ore, veiklos nereikalautų artimo kontakto – kaip plaukimas baidarėmis“, – pasidalijo žmogiškųjų resursų specialistė.
J.Staniukaitės teigimu, pandemija įmonės šventinio biudžeto nepaveikė. „Tokie susibūrimai mums lieka itin svarbūs: jie vienija komandą, kuria prisiminimus“.
Šiuo metu didžioji „TeleSofto“ darbuotojų dalis (apie 90 proc.) dirba iš namų, tačiau ir biurai liko neuždaryti, nes dalis įmonės darbuotojų neturi galimybės dirbti iš namų.
Koronavirusas pakoregavo ir „Eurovaistinės“ šventes – įmonės komunikacijos vadovės Lauros Bielskės teigimu, įprastų švenčių atsisakyta jau nuo pavasario.
„Tačiau atradome naujų būdų pradžiuginti ir suvienyti kolegas. Dabar daugiau bendraujame virtualiai, vasarą pavyko susitikti mažesnėmis grupelėmis gamtoje. Nesinori prarasti tradicijų, todėl ieškome būdų, kaip jas perkelti į virtualią erdvę.
Pavyzdžiui, per Boso dieną tradiciškai administracijos darbuotojai eidavo į kiną, šįkart visi kolegos pasirinktą filmą galėjo žiūrėti nuotoliniu būdu namuose. Suprantame, kad tai ne tas pats, bet bent jau taip pavyksta išlaikyti ilgametes tradicijas“, – lrytas.lt pasakojo L.Bielskė.
Anot jos, šventiniai vakarėliai įmonei visada būdavo svarbūs, nes tai – kartu ir būdas gyvai susitikti su kolegomis, dirbančiais visoje Lietuvoje.
„Mūsų šventės turėdavo temą, pavyzdžiui, pernai vakarėlio tema – šventinis kruizas. Šiais metais šventinis vakarėlis dėl saugumo nėra planuojamas, tačiau būtinai sugalvosime kitokį būdą“, – sakė vaistinių tinklo atstovė.
Originalus formatas
Įprastus renginius pakeičiantį įmonės vakarėlio formatą šiemet išbandė IT „iToGroup“ įmonių grupė. Kaip pasakoja bendrovės personalo vadovė Eglė Dudonienė, šventės idėja ir formatas nuo įmonės darbuotojų buvo slepiami iki paskutinės minutės. Jie žinojo tik dieną ir laiką, kada su šeimomis turi atvykti į „SPA Vilnius Druskininkai“ viešbutį.
„Suderinę su viešbučiu užsakėme visus kambarius, kurių balkonai buvo vienoje pusėje. Atvykę į viešbutį mūsų darbuotojai su šeimomis rado sutikimo lauknešėlius, taip pat atvirutes su asmeniškais palinkėjimais ir nurodytu laiku, kada išeiti į balkoną. Visiems buvo labai smalsu, kas vyks, nes tik 5 žmonės žinojo šventės programą“, – pasakoja E. Dudonienė.
Renginys prasidėjo vėliavų pakėlimu, kurį apie pusantro šimto įmonės darbuotojų su šeimomis stebėjo iš savo balkonų. Po to vyko ugnies šou ir grupės „G&G Sindikatas“ koncertas. Balkonuose vyko tikra fiesta su vėliavomis, šviečiančiomis lazdomis ir net šokiais.
Vertindama tokio renginio biudžetą E.Dudonienė teigia, kad jis kainavo panašiai tiek, kiek buvo numatyta skirti dėl pandemijos taip ir neįvykusiai vasaros stovyklai. Pasak personalo vadovės, toks renginys buvo eksperimentas, tačiau tikslas, per bendrą patirtį suvienyti 70 įmonės darbuotojų, buvo pasiektas.
Vyriausybė trečiadienį paskelbė karantiną dvylikoje savivaldybių. Karantinas bus įvestas nuo spalio 26 dienos vidurnakčio iki lapkričio 9 dienos 24 valandos. Lokalus karantinas skelbiamas Elektrėnų, Joniškio rajono, Jurbarko rajono, Kelmės rajono, Klaipėdos rajono, Kretingos rajono, Marijampolės, Pasvalio rajono, Plungės rajono, Skuodo rajono, Šiaulių rajono, Švenčionių rajono savivaldybių teritorijose.
Penktadienį sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga teigė, kad jau pirmadienį dauguma didžiųjų savivaldybių gali patekti į raudonosios zonos – labiausiai paveiktų savivaldybių – sąrašą. Į raudonąją zoną patekusiose savivaldybėse, pagal Vyriausybės sprendimą, gali būti skelbiamas karantinas.
„Kiek turiu duomenų, panašu, kad pirmadienį gali taip atsitikti – kad dauguma didžiųjų savivaldybių gali patekti į tą raudonų savivaldybių sąrašą“, – sakė A.Veryga.
Šiose savivaldybėse nustatyta riboti keleivių srautus viešajame transporte, taip pat taikomi draudimai būriuotis, reikalaujama laikytis dviejų metrų atstumo, išskyrus laidotuves, taip pat visose viešose uždarose erdvėse privaloma dėvėti kaukes visiems vyresniems nei šešerių asmenims, išskyrus išimtis neįgaliesiems, valgant kavinėse ir t.t.
Valstybių ir savivaldybių institucijose, įmonėse darbą nurodoma organizuoti visiškai ar iš dalies nuotoliniu būdu, riboti pirkėjų ar klientų paslaugų tiekimo vietose srautą prekybos vietose, vienam žmogui skiriant 10 kvadratinių metrų plotą, arba aptarnauti tik vieną asmenį.
