Vietoj gėlių – chloro kvapai
J.Donauskas teigė, kad, užėjus antrajai koronaviruso bangai, ypatingų naujovių nesą: „Vadovaudamiesi Vyriausybės nurodymais, ir vėl reikalaujame, kad velionio artimieji šarvojimo salėse dėvėtų kaukes, laikytųsi rankų higienos ir privalomo 1 m atstumo. Tad laidotuvių dalyvių, ateinančių atsisveikinti su velioniu, natūraliai sumažėjo.
Turime 3 šarvojimo sales, tačiau mažąją dėl reikalaujamų atstumų buvome priversti uždaryti. Pavasarį buvo griežtai reikalaujama uždaryti ir giminių kambarį, virtuvėlę, dabar kol kas to nereikalauja.“
Visgi saugumas, įsitikinęs laidojimo namų vadovas, priklauso nuo kiekvieno žmogaus sąmoningumo: giminės pasirašo, kad paisys reikalavimų, tačiau kiekvieno šermenyse apsilankiusio asmens sukontroliuoti neįmanoma.
„Per karantiną mums padidėja ne vien darbo, bet ir emociniai krūviai: prašome, kad į tualetą ar prie kavos aparato nevaikščiotų pašaliniai asmenys, užeinantys iš kapinių, nes po tokių apsilankymų kaskart tenka dezinfekuoti patalpas, paviršius.
Išnešus velionį, taip pat pirmiausia išvalome ir dezinfekuojame sales. Mes sakome, kad per karantiną laidojimo namai, anksčiau persunkti gėlių ir vaško kvapų, dabar atsiduoda chloru ir spiritu“, – papildė E.Donauskienė.
Tačiau ji neslėpė, kad kretingiškius labai sukrėtė kunigo pranciškono Arūno mirtis dėl koronaviruso. Po šio įvykio jie tapo atsargesni, sąmoningesni.
Kėdainių krematoriume – eilės
J.Donausko žodžiais, laimei, jiems ligi šiol teko laidoti tik vieną nuo šio viruso mirusią garbaus amžiaus kretingiškę. Paprašytas papasakoti, kokius iššūkius tuomet teko atlaikyti, neslėpė, kad jiems neįprasta, o artimiesiems skaudu buvę, kai aprengti velionę tekę dar ligoninėje. Po to, supakavus į specialų maišą, kūnas buvo paguldytas į karstą.
Beje, per visą karantiną laidojimo namų darbuotojams tenka dėvėti specialius rūbus. Taip vyksta ir paimti velionio iš namų. „Nes juk dažniausiai artimieji neturi pažymos, nuo ko mirė žmogus“, – sakė verslininkas.
Jo žodžiais, šarvojimo tradicijos pakito ne vien dėl koronaviruso: jeigu anksčiau su velioniu artimieji atsisveikindavo per tris paras, dabar šarvoja tik vieną parą, o kitą jau laidoja. „Dvi paras mirusįjį belaiko labai retai, artimieji prie karsto nebebudi naktį“, – sakė J.Donauskas. Skaičiuojama, kad vidutiniškai jų paslaugų per mėnesį prireikia 28–30 asmenų, kas šeštas yra kremuojamas.
Pastarosiomis dienomis, akcentavo J.Donauskas, susidarė eilės Kėdainių krematoriume, nes mirusiųjų išvežti kremuoti į Latviją ar į Lenkiją, dėl karantino užsidarius sienoms, nebeleidžiama: „Tenka laukti po 3 dienas: kūnai laikomi šaldytuvuose, po to artimieji šarvoja mirusįjį, atsisveikina ir vežame kremuoti.“
Urnose – ir kunigų palaikai
E.Donauskienės žodžiais, per pastarąjį dešimtmetį stipriai pasikeitė visuomenės požiūris į kremavimo paslaugą: „Yra grupė žmonių, kurie kategoriškai pasisako prieš kremavimą, tačiau jaunesnio amžiaus žmonės žvelgia lanksčiau. Jie būna iš anksto pasikalbėję su velioniu ir įtikinę, kad šis atguls šalia artimųjų, nereikės naujos kapavietės, o gyviesiems bus patogiau lankyti ir prižiūrėti kapus.“
Pašnekovė sakė mananti, kad per pastarąjį dešimtmetį žmonių požiūris į kremavimą pasikeitė dėl to, kad kunigai atvirai kalba apie tai, kad toks laidojimo būdas neprasilenkia su katalikų tikėjimu, nes Dievui nėra negalimų dalykų prikelti kūną Paskutinio teismo dieną. Ne vieno kunigo palaikai į žemę taip pat atgulė urnose. Iš užsienio mirusių artimųjų palaikus į Lietuvą taip pat parsiveža urnose.
„Tačiau būna ir kuriozų: pernai buvo labai lietingas metas ir laidoti į vandens pilną duobę didžiosiose kapinėse, prie vandens bokšto, buvo neįmanoma. Tačiau artimiesiems užsispyrus nekremuoti velionio, jį laidojo Petrikaičių kapinėse, po to kūną ekshumavo ir perlaidojo. Būna, artimieji atvirai pasisako, kad kremuoja prieš velionio valią“, – sakė E.Donauskienė.
Ji neslėpė, kad, prie uždarant karstą, artimieji prašo atlaisvinti velionio rankas ir kojas. Tai, kad rankos būna surištos, dažnas nė nepastebi.
„Nors vienuoliai sako, kad tai daryti nebūtina, tai tesąs tik prietaras, tačiau kažkodėl žmonėms atrodo, kad taip velionis bus laisvas prisikeliant Paskutinio teismo dieną“, – teigė E.Donauskienė.
Rengia akciją „Memoria“
Kaip ir kasmet, Kretingos laidojimo namai „Rimtis“ dalyvauja Lietuvos ritualinių paslaugų asociacijos rengiamoje Vėlinių akcijoje „Memoria“. Ši akcija skirta pagerbti tuos mirusiuosius, kurie nebeturi savo artimųjų ir yra užmiršti. Kretingiškiai raginami atsinešti po žvakelę ir prie laidojimo namų iš jų sudėlioti raidę M.
Akcija prasidės prie laidojimo namų spalio 29-ąją nuo 17 val. ir tęsis iki lapkričio 2 dienos.
