Klaipėdos jūrų uosto pandemijos šuorai nesugniuždė – dirba ir laukia didelių MSC laivų

Pandemija sustabdė daugelio smulkaus ir vidutinio verslo įmonių veiklą, tačiau pekybos laivai, kaip ir anksčiau, jūromis plukdė įvairius krovinius, o uostai, laikydamiesi saugumo taisyklių, darbavosi įprastu ritmu.

Per devynis mėnesius Klaipėdos jūrų uoste bendroji krovinių apyvarta išaugo 2,8 proc. – iki 34,62 mln. tonų. Net 6,9 proc. daugiau krauta birių krovinių (15,19 mln. tonų), tarp kurių dominuoja chemijos produktų eksportas. Skystų krovinių padaugėjo iki 2,8 proc. – jų iš viso krauta (7,76 mln. tonų).

Generalinių krovinių srautas per tris ketvirčius, lyginant su tuo pačių praėjusiųjų metų laikotarpiu, Klaipėdoje sumenko 2,1 proc. (iki 11,66 mln. tonų), o konteinerių – 11,5 proc. (iki 478 tūkst, 778 TEU – sutartinių konteinerių).

Beje, konteinerių šiemet būta mažiau ne vien tik Klaipėdoje, bet ir visuose pagrindiniuose rytinės Baltijos pakrantės uostuose. Bendroji uostų krova vidutiniškai sumenko apie 7 proc.

„Pandemija supurtė visą transporto logistikos grandinę: didžiausias laivybos įmones ir uostus, geležinkelius, autotransportą. Jūrų verslui šis laikotarpis išties buvo nelengvas, dar labiau nukentėjo artimiausieji kaimynai – Latvijos ir Estijos uostai“, – kalbėjo KVJU direkcijos vadovas Algis Latakas.

Klaipėdos uosto veiklos rezultatus dar gali pagerinti neblogas šiųmetis javų derlius – eksportuojami žemės ūkio bendrovių produktai sparčiai kraunami į laivus įmonių „Klasco ir „Bega“ specializuotuose terminaluose.

Vilčių teikia atsigaunanti Kinijos ekonomika, kur gamyba jau grįžta į ankstesnes vėžes ir siekia 86 proc. pernykščių metų lygio. Tačiau koronavirusas nenuspėjamas – išplitęs gali sugriauti visus planus ir prognozes.

Jūrų prekybos tendencijas geriausiai atspindi konteinerių gabenimo rinka. Didžiausia pasaulyje Danijos laivybos kompanija „Maersk Line“ skelbia, jog jos veikla per antrąjį 2020 metų ketvirtį smuktelėjo 15-18 proc.

Naujas pandemijos proveržis uostams nieko gera nežada. Jūrų verslo analitikai prognozuoja, jog dėl ekonomiką ir laisvą prekių judėjimą varžančių priemonių, stringančios prekybos ryšių konteinerių srautai pasaulyje gali susitraukti apie 10 proc. – tada uostai netektų apie 80 mln. TEU.

Konteinerių ir kitų prekybos laivais plukdomų krovinių nuosmukis, pasak rinkos ekspertų, gali būti net didesnis nei per pasaulinę 2008-2009 metų recesiją. Tuomet krovos apyvarta buvo sumenkusi daugiau kaip 4 proc.

Kiti ekspertai piešia linksmesnius scenarijus: pasaulinė jūrų prekyba šiemet dėl viruso „Covid-19“ įtakos esą gali susitraukti tik 3 proc., o nuo kitų metų pradžios atsigaus ir vėl pradės augti – šoktelės net iki 5 proc.

KVJU direkcija dideles viltis sieja su pietinėje uosto dalyje veikiančios įmonės „Klaipėdos Smeltė“ tarptautiniu konteinerių skirstymo terminalu (HUB). Čia jau gali švartuoti patys didžiausi pasaulyje konteinervežiai.

„Klaipėdos Smeltė“ priklauso tarptautiniam jūrų verslo konglomeratui „Terminal Investment Limited“ (TIL), valdančiam 65 konteinerių terminalus pasaulio uostuose. Jo partnerė – galinga laivybos kompanija „Mediterranean Shiping Company“ (MSC).

KVJU direkcija investavo nemažai valstybės lėšų į „Klaipėdos Smeltės“ krantinių rekonstrukciją ir siekia susigrąžinti lėšas. TIL savininkai ne kartą žadėjo pagyvinti konteinerių srautą – nukreipti į Klaipėdą daugiau MSC laivų.

Su TIL ranka rankon dirbanti MSC – viena iš konteinerių laivybos lyderių pasaulyje. Šios kompanijos atstovybės veikia 155 valstybėse, ji valdo 560 okeaninių laivų, plukdančių konteinerius tarptautiniais maršrutais.

Tačiau „Klaipėdos Smeltės“ reikalai nejuda taip, kaip anksčiau žadėjo įmonės valdytojai ir tikėjosi investuotojai.

„Vėl bendravome su MSC vadovais – buvo svarbu išgirsti jų mintis dėl tolimesnės bendros veiklos ir verslo perspektyvų. Jie patvirtino, kad Klaipėda MSC planuose yra svarbi konteinerių pervežimo ir skirstymo vieta“, – sakė pokalbį nuotoliniu būdu inicijavusios KVJU direkcijos vadovas A.Latakas.

MSC vadovai atkreipė uostininkų dėmesį, kad konteinerių srautus smarkiai įtakoja pasaulio laivybos tendencijos, negatyvūs pokyčiai dėl COVID-19 pandemijos. Verslo partneriai patikino, jog neketina trauktis iš Lietuvos.

Tokius MSC ketinimus, pasak A.Latako, patvirtina ir „Klaipėdos Smeltės“ savininkų (TIL) sprendimas plėsti veiklą, įsigyti naujų konteinerių krovos kranų, nemažinti darbuotojų skaičiaus.

KVJU direkcija savo ruožtu žada partneriams užtikrinti sklandų bendradarbiavimą, pristatė pradėtus ir planuojamus uosto konkurencingumą stiprinančius planus, bangolaužių rekonstrukcijos projektą.

Klaipėdos jūrų uoste rugsėjį iš viso krauta 3,3 mln. tonų krovinių – 6,2 proc. arba 219 tūkst. tonų mažiau nei pernai tokiu pat laiku.

„Klaipėdos Smeltės“ terminale pernai rugsėjį krauta daugiau kaip 37 tūkst. konteinerių, o šiemet – tik 14 tūkst. 706 TEU. Generalinių arba įvairių krovinių apyvarta uoste sumažėjo net 21,9 proc.

Klaipėdos uosto įmonės rugsėjį 7,2 proc. mažiau nei pernai krovė birių produktų, daugiausiai cheminių trąšų. Tačiau net 32,9 proc. šoktelėjo skystų krovinių, daugiausiai naftos produktų, suskystintųjų gamtinių dujų krova.

Keltais per Baltiją gabenamų krovinių, kaip ir anksčiau, daugėjo vidutiniškai 4-5 proc. Klaipėdos uostas šiemet sulaukė daugiau keleivių – 5,3 proc. prieaugis. Rugsėjį jų buvo net 11,6 proc. daugiau nei pernai tokiu metu.

Rygos uoste krova šiemet sumenko 10,5 proc. – iki 23,9 mln. tonų per devynis mėnesius. Bendras praradimas – 2,21 mln. tonų, daugiausiai rusiškos naftos produktų, anglių, kurių čia sumažėjo beveik trečdaliu, sąskaita.

Anglių krova – pagrindinis Rygos uosto verslas. Iš viso čia krauta net 7,62 mln. tonų anglių, šiuo metu sudarančių apie trečdalį visų krovinių. Tiesa, net 25,3 proc. (iki 1,29 mln. tonų) augo grūdinių kultūrų krova.

Kitame Latvijos uoste Ventspilyje krova per devynis mėnesius išaugo 10 proc., daugiausiai iš Rygos perkeltų rusiškų anglių sąskaita. Iš viso krauta 16,6 mln. tonų. Ventspilyje dar kraunama nafta ir jos produktai.

Liepojos uoste krauta 5,31 mln. tonų - 5,3 proc. mažiau nei pernai. Čia beveik 14 proc. sumenko grūdų krova, sudaranti 36,7 proc. (1,95 mln. tonų) visos apyvartos. Praradimų neatlygino didesnė medienos drožlių, statybų medžiagų, chemijos produktų krova.

Dėl Latvijos uostuose sumažėjusios prekių krovos vietiniais geležinkeliais šiemet pergabenta 12 proc. mažiau krovinių (31,6 mln. tonų). Tranzitas per uostus siekė 22,8 mln. tonų – net 15,8 proc. mažesnis nei pernai.

Talino jungtiniame uoste jūrų keltais plaukiančių keleivių šiemet per devynis mėnesius būta nė kiek ne mažiau nei pernai (8,3 mln. žmonių). Bet prekių krova per tą laiką smuktelėjo 8,3 proc. – iki 14,3 mln. tonų.

Ypač prastas Talinui buvo trečiasis ketvirtis – krovinių sumenko 22,1 proc. (iki 4,3 mln. tonų). Nuosmukį lėmė mažėjantis naftos produktų srautas.

Visuose Rusijos uostuose per devynis šių metų mėnesius perkrauta 626,7 mln. tonų krovinių – 2,8 proc. daugiau nei pernai.

Daugiau krovinių sulaukė didžiausi Rusijos jūrų uostai Suomijos įlankoje: Ust Luga, Sankt Peterburgas, Primorskas, Vysockas (bendrasis prieaugis – 6 proc.).

Savo uostuose prie Baltijos Rusija šiemet krovė 193 mln. tonų – 30,8 proc. visų šios šalies jūrų krovinių. Menkesni buvo tik Kaliningrado uosto veiklos rezultatai.

Sausų krovinių augimo tempai Rusijos uostuose siekė 2,5 proc., o naftos ir kitų skystų krovinių – net 8,8 proc. Veikiausiai į juos grįžta dalis krovinių iš rytinės Baltijos pakrantės, pirmiausia iš Latvijos uostų.

Rusija taikosi atsignybti dalį iš Baltarusijos per Klaipėdą eksportuojamų naftos produktų ir trąšų, pasinaudojusi nestabilia šalies politine situacija. Apie tai užsiminė ir Baltarusijos diktatorius Aliaksandras Lukašenka.

Klaipėdoje kol kas jokių pokyčių reikšmingų nepastebėta. Baltarusijos naftos ir chemijos produktų transportavimo per Rusijos uostus Suomijos įlankoje kaštai – gerokai brangesni.