„Kaip ir numatėme, III ketvirtį ekonominė padėtis, lyginant su II ketvirčiu, pastebimai gerėjo – ekonomika augo 3,7 proc.
Metinis III ketvirčio rezultatas taip pat atitinka 2020 m. ekonominės raidos scenarijų – prognozuojamą nuosaikų ekonomikos susitraukimą.
Stebint šiuo metu prastėjančią epidemiologinę situaciją Lietuvoje ir kitose ES valstybėse, tikėtina, kad ekonomikos aktyvumo didėjimas paskutinį šių metų ketvirtį išblės.
Todėl šiuo metu labai svarbu kuo efektyviau įgyvendinti ekonomikos skatinimo priemones bei neprisiimti papildomų ilgalaikių finansinių įsipareigojimų“, – sakė finansų ministras Vilius Šapoka.
Naujausi duomenys rodo, kad po pavasarį patirto šoko ekonomikos aktyvumas birželį–rugsėjį nuosekliai augo.
Gerėjo pramonės, eksporto rezultatai, augo mažmeninės prekybos apyvarta, nuosekliai gerėjo tiek gyventojų, tiek verslo lūkesčiai dėl ateities, infliacija buvo nedidelė, tačiau grėsmė darbo vietoms, ypač paslaugų sektoriuje, išliko padidėjusi.
Rugsėjį ekonomikos aktyvumui toliau augant, spalį jau matome nerimą keliančių ženklų, kurie iš esmės kyla dėl suaktyvėjusių COVID-19 protrūkių Lietuvoje ir ES.
Ypač sparčiai pradėjęs augti per dieną fiksuojamų susirgimų COVID-19 liga skaičius Lietuvoje ir kitose Europos valstybėse ir pradėtos taikyti griežtesnės viruso plitimo suvaldymo priemonės indikuoja, kad ekonomikos aktyvumas ketvirtąjį šių metų ketvirtį mažės.
Spalio mėnesį gyventojų lūkesčiai dėl ketinamos išleisti pinigų sumos didesniems pirkiniams buvo blogesni nei rugsėjį ir tai rodo, kad gyventojų vartojimo išlaidos artimiausiu metu, tikėtina, bus mažesnės.
Todėl nors mažmeninės prekybos apyvarta rugsėjį augo ketvirtą mėnesį iš eilės ir tai buvo sparčiausias augimo tempas nuo pandemijos plėtros pradžios Lietuvoje kovą, sparčiai išaugus susirgimų skaičiui šalyje ir įvedus griežtesnes pandemijos valdymo priemones prekybos apimtys 2020 m. pabaigoje gali prislopti.
Taip pat apie šiais galimas tendencijas indikuoja ir asmenų judėjimo aktyvumo pokyčiai. Didėjant viruso atvejų skaičiui rugsėjo–spalio mėn. laikotarpiu gyventojų judėjimo aktyvumas ėmė nuosaikiai mažėti.
