Savo ruožtu Ekonomikos ir inovacijų ministerijos atstovai pasakoja apie ketinimus nuo koronaviruso nukentėjusiems verslams padėti kitomis priemonėmis.
Kebli situacija
Vilniaus naktinį klubą „Materialiste“, barus „Sanatoriją“, „Bardakas“ ir „Dirigentai“ atstovaujantis Matas Puodžiūnas naujienų portalui lrytas.lt pasakoja, kad naktinių pasilinksiminimo vietų savininkai pateko į spąstus, o valstybė apie galimus sprendimus kalbėtis nesiruošia.
„Dėl darbo laiko ribojimų nuo trečiadienio laikinai uždarėme visus savo barus, nes tiesiog nebegalime vykdyti veiklos. Nuo rugpjūčio, prasidėjus valstybės ribojimams, jau dirbome nuostolingai, tačiau dar laikėmės, tikėjomės, kad situacija pasikeis.
Pagrindinė mūsų įstaigų veikla yra po vidurnakčio, todėl dabar, apribojus darbo laiką iki 24 valandos, mes nebeturime jokių galimybių veikti ir surinkti bent kokią apyvartą“, – pripažįsta M.Puodžiūnas.
Jis pažymi, jog šių keturių barų nuoma per mėnesį viršija 40 tūkst. eurų: „Nežinome, iš kur, nedirbant, tokias lėšas reikėtų paimti.“
Tik uždaręs minėtas įstaigas, M.Puodžiūnas iš karto pradėjo derybas su patalpų savininkais: Vilniaus miesto savivaldybe, iš kurios nuomojasi patalpas trims barams, ir su vienu privačiu nuomininku.
Tačiau nei savivaldybė, nei privatūs asmenys į jokias kalbas nesileidžia ir teigia laukiantys kokio nors Vyriausybės sprendimo.
„Sprendimai riboti mūsų veiklą buvo priimti labai greitai, tačiau dėl galimos pagalbos nesulaukiame jokio žodžio. Girdime tik kalbas, kad nuoma nebebus kompensuojama.
Esame paradoksalioje situacijoje: negalime vykdyti veiklos, tačiau privalome mokėti visus finansinius įsipareigojimus 100 proc. Tai finansiškai yra tiesiog neįmanoma. Visus, daugiau nei 100 darbuotojų, išleidome į prastovas, tačiau nežinome, ar tas prastovas kompensuos – kol kas dengiame jas savo lėšomis“, – kalbėjo M.Puodžiūnas.
Bandė prisitaikyti
Barų atstovas pasakoja dažnai sulaukiantis pasiūlymų prisitaikyti prie ribojimų paankstinant barų darbo laiką.
„Įsivaizduokite, jei viešbučiams būtų viskas leidžiama, nebūtų jokių ribojimų, išskyrus vieną – kad lankytojai viešbučio teritorijoje negalėtų nakvoti. Bandėme dirbti nuo ryto, daryti nuolaidas patiekalams, parduoti juos už pusę kainos… Tačiau barai – tos vietos, kur žmonės renkasi vėliau, į barą ateina pasilinksminti“, – pasakojo barų atstovas.
„Norime, kad žmonės mus suprastų. Mus demonizuoja, nors mes palaikome visus Vyriausybės sprendimus – tik norime, kad šalia visų šių ribojimų eitų ir valstybės dialogas.
Pirmojo karantino metu suteikta pagalba esame tikrai patenkinti, sulaukėme kompensacijų ir už prastovas, ir už nuomą. Tačiau nuo rugpjūčio ši kompensacija yra nutrūkusi ir skaičiuojami didžiuliai nuostoliai“, – kalbėjo M.Puodžiūnas.
Nuomos kompensacijos – nenumatytos
Ekonomikos ir inovacijų ministro patarėja Evelina Butkutė-Lazdauskienė naujienų portalui lrytas.lt teigė, jog dalinio nuomos mokesčio kompensacijos priemonės pratęsti kol kas nesiūloma.
Anot jos, dėl pandemijos sunkumų patiriančiam verslui ministerija sieks padėti dviem priemonėms: ketinama atnaujinti lengvatinių paskolų nuo COVID-19 nukentėjusiems verslams teikimą ir praplėsti subsidijas galinčių gauti įmonių ratą.
„Subsidijoms planuojama skirti iki 80 mln. eurų, paskoloms – iki 30 mln. eurų. Antrosios bangos metu parama bus skiriama tikslingiau: tik nuo koronaviruso nukentėjusiems verslams.
Siūloma, kad paramą gautų įmonės, kurių veikla būtų apribota, jų apyvarta sumažėtų daugiau nei 30 proc., o tokį kritimą patirtų 40 proc. viso sektoriaus bendrovių“, – lrytas.lt aiškino E. Butkutė-Lazdauskienė.
Pasak jos, ministerija sieks, kad būtų galimybė įmonėms taikyti ir individualius kriterijus.
„Planuojama, kad į subsidijas galės pretenduoti visos įmonės, nepriklausomai nuo jų dydžio. Kaip ir pirmosios bangos metu, subsidijos dydis būtų siejamas su sumokėto Gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dydžiu.
Kadangi sunkumų patiriančiam verslui planuojamos subsidijos, dalinio nuomos mokesčio kompensacijos priemonės pratęsti kol kas nesiūloma.
Paraiškas pagal šią priemonę galima teikti iki gruodžio 1 d., už kompensavimo laikotarpį nuo 2020 m. kovo 16 d. iki 2020 m. rugpjūčio 31 d.
Šiuo metu ir iki pat sausio 1 d. visoms įmonėms galioja ta pati tvarka dėl prastovų ir subsidijų už jas.
Prastovos tęsiamos ta pačia schema: 90 proc. mokama subsidija atlyginimams iki MMA, arba 70 proc. iki 1,5 MMA. Ta pati tvarka galioja ir mažųjų bendrijų nariams. Verslas taip pat turės galimybę atidėti mokesčių mokėjimą iki kovo mėnesio“, – įvardijo ministro patarėja.
Kitos pagalbos verslui priemonės – iki šiol galiojantys kvietimai verslui kompensuoti dalį palūkanų už paskolas ir lizingą, skolinimo verslui per alternatyvius finansuotojus piemonė „Alternatyva“, Pagalbos veslui fondas, Portfelinės garantijos paskoloms 2.
Taip pat galioja priemonės, kurios galiojo ir iki COVID-19 – tai: sutelktinės paskolos „Avietė“, Eksporto kredito garantijos, Individualios garantijos, Pasidalytos rizikos paskolos, „Atviras kreditų fondas 2“, Portfelinės garantijos paskoloms, Portfelinės garantijos lizingo sandoriams, Portfelinės garantijos faktoringo sandoriams, taip pat veikia Rizikos kapitalo priemonės.
