„Nulis tikimybių, net jei ir likusius mėnesius mažėtų kainos, tai metinė infliacija metų gale siektų maždaug 0,5 proc. Tai Lietuva šiek tiek išsiskiria ES kontekste šiemet, defliacijos tendencijų nėra. Kai kuriais mėnesiais kainos mažėjo, bet daugiausiai mažėjo dėl sezoninių veiksnių.
Pavyzdžiui, vasarą buvo pigesni maisto produktai, daržovės, vaisiai, kitos sezoninės prekės. Bet bendra tendencija šiemet stebima tai, kad kainų augimas sulėtėjo, bet jis išlieka“, – Eltai teigė N. Mačiulis.
„Tai neturėtų labai stebinti, nes krizė buvo labai trumpa Lietuvoje ir nuosmukis tęsėsi nepilnus du mėnesius. Jau gegužės mėnesį mažmeninė prekyba sugrįžo į prieškrizinį lygį, sparčiai augo užimtumas ir daugelio paslaugų paklausa“, – pridūrė ekonomistas.
Jo teigimu, Lietuvai pasisekė, kad buvo išvengta užsitęsusios krizės, kuri sudarytų sąlygas formuotis defliacijai.
„Kainos mažėja labai retai, ir tai turi būti labai gili, užsitęsusi krizė, kai labai išauga nedarbo lygis, yra perteklinis darbuotojų skaičius, atsiranda neigiamas spaudimas atlyginimams, tada tai pavirsta į pingančias prekes ir paslaugas.
Džiugu, kad Lietuvai pavyko tokio scenarijaus išvengti. Kai kuriose euro zonose yra daug blogiau dėl labai aukšto nedarbo lygio ir mažėjančio atlyginimo“, – sakė N. Mačiulis.
Vis dėlto ekonomistas prognozuoja, kad lapkritis ir gruodis Lietuvoje bus prastesni mėnesiai dėl blogėjančios epidemiologinės situacijos ir griežtėjančių karantino sąlygų.
„Panašios tendencijos yra visose ES valstybėse, bet vis tiek tai nėra toks didelis ekonominis šokas, kuris priverstų įmones masiškai atleisti darbuotojus ir mažinti atlyginimus, kas sukeltų defliaciją“, – teigė jis.
Europos Centriniam Bankui (ECB) ketvirtadienį renkantis į valdančiosios tarybos pinigų politikos posėdį, N. Mačiulis prognozuoja, kad per jį gali būti užsiminta apie naujas priemones, kovojant su defliacijos priežastimis.
„Greičiausiai bus užuominų apie tai, kad metų pabaigoje bus papildomos priemonės, nukreiptos į ekonomikos skatinimą, galbūt ilgalaikės refinansavimo paskolos komerciniams bankams, raginant juos sparčiau kredituoti, didinti verslo paskolų portfelį“, – sakė N. Mačiulis.
„Kartais galvojama, kad mažėjančios kainos yra gerai, bet tai paprastai yra labai didelių ekonominių problemų, didėjančio nedarbo ir mažėjančių atlyginimų pasekmė“, – pabrėžė ekonomistas.
Išankstinis metinės infliacijos įvertis spalį sudaro 0,5 proc., ketvirtadienį pranešė Statistikos departamentas.
„Eurostat“ duomenimis, rugpjūtį, lyginant su 2019 metų rugpjūčiu, prekių ir paslaugų kainos euro zonoje mažėjo 0,2 proc., o rugsėjį defliacija siekė 0,3 proc.
