Lenkija jau išdavė beveik 800 darbo vizų aukštos kvalifikacijos IT specialistams iš Baltarusijos. Negana to, lenkų agentūros derasi su dar daugiau nei pora dešimčių baltarusių įmonių.
Kaip portalui telix.pl pasakojo Lenkijos investicijų ir prekybos agentūros atstovė Monika Grzelak, šioje šalyje sukurta „Verslo uosto“ programa sulaukė daug dėmesio Baltarusijoje.
Juolab kad iniciatyvos privilioti investuotojus ėmėsi atskiros savivaldybės – Liublino, Lodzės.
Konsultacijų įmonės teikia kaimynams persikėlimo paslaugas, o pati valstybinė agentūra nuolat jiems irgi patarinėja.
„Dabar deramės su bendrovėmis, kurios kažkada investavo Baltarusijoje, tačiau dėl pastarojo meto įvykių nori persikelti.
Jos svarstė Ukrainos, Latvijos ir Lietuvos pasiūlymus, tačiau pavyko privilioti į Lenkiją“, – pasakojo M.Grzelak.
Lietuvos agentūros „Investuok Lietuvoje“ vadovas Mantas Katinas daugiau nei prieš mėnesį interviu LRT radijui pasakojo, kad galimybėmis įsikurti mūsų šalyje domisi apie 60 Baltarusijos IT kompanijų, o svarbiausias trūkumas yra teisinės kliūtys.
Nors „Investuok Lietuvoje“ pateikė Vyriausybei sąrašą, ką reikėtų pakeisti, kol kas valdžia, atrodo, užsiėmusi tik rinkimais.
– Atrodytų, mūsų šalis baltarusiams yra artimiausia, bet kovoje dėl IT srities kompanijų, kurios nutarė persikelti, kol kas pralaimime. Kokios to priežastys? – „Lietuvos rytas“ pasiteiravo asociacijos „Infobalt“ vadovo Mindaugo Ubarto.
– Biurokratinės. IT sektoriaus darbuotojai gerai apmokami, Baltarusijoje jie uždirba ne mažiau nei mūsiškiai. Kokybė irgi tikrai ne prastesnė.
Tačiau jeigu mūsų įmonė nori samdyti baltarusį, reikia ne tik mokėti pusantro karto daugiau nei šalies vidurkis, bet ir kreiptis į Migracijos departamentą, Užimtumo tarnybą, atlikti įvairias procedūras.
Tai dar pusė bėdos, nes IT sektoriaus specialybės patenka į sąrašą tų, kurių atstovų mums trūksta.
Bet kartu su specialistais nori atvykti ir įmonių ar komandų vadovai. O tuomet ir prasideda reikalavimai dėl diplomų, patirties ir panašiai.
– Tačiau juk tokie vadovai, pradėję dirbti Lietuvoje, taptų biudžeto donorais, nes jų atlyginimai irgi nemenki?
– Žinoma. Kad ir kaip būtų keista, saugodamiesi pigios darbo jėgos iš trečiųjų šalių mes į vieną gretą sustatome IT specialistus, kurių mums patiems stinga, ir, tarkime, statybininkus ar vilkikų vairuotojus.
Taip, pastarieji sutinka dirbti už mažesnę algą nei lietuviai, todėl jiems taikomi ribojimai lyg ir logiški. Bet tik ne tiems, kurie čia daug uždirbtų ir daug sumokėtų mokesčių.
Lenkai šiuo atveju sukasi sparčiai ir lanksčiau, todėl matyti ir rezultatai. Pas mus „Investuok Lietuvoje“ su kažkuo derasi, bet kai tokia teisinė bazė, apie kurios trūkumus kalbame jau ne pirmus metus, greičiausiai sėkmingai praleisime progą pritraukti protų ir talentų.
– Valstybės institucijos žadėjo pokyčių šioje srityje – ar jų jau yra?
– Pora – taip. Pagaliau prašymus gauti darbo vizą galima pateikti ir nuotoliniu būdu, nebebūtina atvykti į Migracijos departamentą.
Taip pat finansinių technologijų ir IT sektoriaus kompanijos gali atsidaryti sąskaitas elektroninių pinigų įstaigose, tai irgi nemenkas palengvinimas.
Vis dėlto didžiausios kliūtys išlieka, kad ir kaip būtų gaila.
