Svarbi maisto kilmė
Istorijos herojė pirkdama maistą savo šeimos stalui teikia prioritetą ekologiškai bei vietinei produkcijai, todėl kurį laiką lankosi Kaune, Kaimynų g. 9, veikiančiuose vertingo maisto namuose „Rupūs miltai“. „Čia užsukame bent kartą per savaitę. Dažniausiai perkame vištieną, ožkų pieno produktus – nes netoleruoju laktozės, mėgstame kanapių arbatą ir kanapių aliejų“, – patirtimi dalinasi moteris ir priduria, kad šią prekybos vietą renkasi ne tik dėl kokybiškos, ekologiškos produkcijos, bet ir dėl to – kad gali sužinoti kiekvieno produkto kilmę. Kokiame ūkyje ir kaip maistas užaugo. O trumpųjų tiekimo grandinių pagalba maistas parduotuvę pasiekia tiesiai iš ūkių.
Kaip atskirti?
G.Veržbickienė tikina, jog nors į maisto sudėčiai skiria didelį dėmesį – tačiau į logotipus nelabai žiūri, o kartais ir netiki. Vis tik norintiems įsigyti tikrai kokybiško ir ekologiško maisto derėtų atkreipti dėmesį į ES ekologinės gamybos logotipu (žalios spalvos stačiakampis su lapu iš baltų žvaigždžių) ir Lietuvos nacionalinį ženklu (su užrašu „Ekologinis žemės ūkis“) žymimą produkciją, sertifikuotą pagal ekologinę gamybą reglamentuojančių teisės aktų – Ekologinio žemės ūkio taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2000 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 375, ES reglamentų – reikalavimus. Tai garantuoja – kad produkcija tikrai ekologiška.
Pirkdama sutaupo
„Rupūs miltai“ pirkėja įsitikinusi, ekologiškas maistas – palankesnis žmogaus sveikatai. Todėl nors ir yra brangesnis nei šio sertifikato neturintis – ji mano, kad vartodami pastarąjį sumokame sveikatos sąskaita: „Namie valgome tik naminį maistą, kuo natūralesnį, ekologiškesnį. Todėl net pati jaučiu, kad suvalgius nesveiko maisto – iškart pradeda pūsti pilvą, sutrinka virškinimas.“
Be to, G. Veržbickienė mano, kad žmonės, kurie nesirūpina mityba ir jo kokybe kur kas daugiau pinigų išleidžia svaigalams, rūkalams, greito paruošimo maistui ar viešojo maitinimo įstaigoms. Todėl jų šeima pirkdama kad ir brangesnę ekologiška produkciją – sutaupo. „Svarbu paminėti ir porcijų dydžius. Mums nereikia maisto, kiek kartais galvojame. Visai nedaug telpa į tą gydytojų rekomenduojamą saujelę. Tad sutaupysime pirkdami mažiau kokybiško maisto nei daug nesveiko. Čia padėkos ne tik mūsų piniginė, bet ir sveikata“, – pokalbį baigia pašnekovė.
Trumpųjų tiekimo grandinių nauda
Žemės ūkio kooperatinės bendrovė „BIO LEUA“ prieš kelis metus įkūrė trumpųjų tiekimo grandinių projektą-parduotuvę „Rupūs miltai“, paskatinti augančio žmonių susidomėjimo šviežia bei ekologiška produkcija. Jos direktorius Nikolajus Dubnikovas tikina, kad trumposios tiekimo grandinės esmė – jei vakar maistas dar buvo ūkyje – šiandien jis jau gali didžiuotis ant pirkėjo pietų stalo.
Tokiu būdu yra išvengiama tarpininkų, kurie didina maisto produktų kainą. Be to, pirkėjai aiškiai žino, kur produkcija buvo užauginta, kaip ji atkeliavo. Tuo pačiu naudą jaučia ne tik vartotojas – bet ir visa valstybė. Trumposios tiekimo grandinės skatina ūkių konkurencingumą, didina ekonomikos gyvybingumą ir ekologinių ūkių plėtrą, kurie prisideda prie gamtos saugojimo.
Saugi vieta
Be paminėtų privalumų pašnekovas prideda ir dar vieną svarų argumentą būtent šiuo metu lankytis „Rupūs miltai“ parduotuvėje ar kitose panašiose prekybos vietose: „Siaučiant pasaulinei pandemijai, sukeltai koronaviruso, tokioje parduotuvėse kur kas mažiau žmonių, nėra spūsčių. Be to, net ir tiekimo grandinės metu nedaug žmonių prisiliečia prie jo. Todėl ne tik pati prekybos vieta yra saugesnė, bet ir maistas ar jo pakuotės.“
