– Prasidėjus pandemijai buvo sudarytas sąrašas įmonių, kurios galėjo laikinai būti atleistos nuo mokesčių. Ar daug įmonių norėjo tuo pasinaudoti?
– Įmonių, kurios galėjo tuo pasinaudoti – buvo įtrauktos į pirminį sąrašą, o paskui dalis, kurios nepateko pagal savo veiklas prie nukentėjusių įmonių ir rašė prašymus ir buvo įtrauktos į sąrašą – yra virš 62 tūkst. Tačiau faktiškai šiomis priemonėmis naudojosi tik maždaug kas trečia įmonė – apie 23 tūkst.
– Ar dabar šios įmonės pradėjo grąžinti skolas ir mokėti mokesčius? Ar vis dar sulaukiate prašymų pratęsti terminus?
– Dar yra šiek tiek prašymų, tačiau jų nėra daug. Kam labiausiai reikėjo paramos, jau anksčiau ja pasinaudojo. Tačiau nesumokėtų mokesčių, įšaldytų mastas yra gana didelis – apie 700 mln. Padarėme gana detalią analizę pagal įvairius sektorius, vertinome įvairius įmonių rodiklius ir pamatėme, kad visgi nemaža įmonių dalis atsigauna ir jau gali mokėti mokesčius.
Beje, jei pažiūrėsime į tą visą mokesčių mokėtojų aibę, kurie naudojosi šita galimybe nemokėti mokesčių, pamatysime, kad virš pusė mokėtojų skolingi tik iki 1 tūkst. eurų – tai labai nedidelės skolos. Ir tik 1 proc. mokesčių mokėtojų skolingi pusę visos likusios sumos, t. y., sudaro tą didžiąją dalį.
Šiuo metu administratorius pradėjo kalbėtis su mokesčių mokėtojais apie galimybes sumokėti tas skolas. Kai kurie didieji mokėtojai po pokalbio su administratoriumi tiesiog sumokėjo tą nepriemoką nieko nelaukdami.
– O koks sektorius labiausiai naudojasi galimybe atidėti mokesčius?
– Kadangi mažmeninė ir didmeninė prekyba yra mūsų didžiausias sektorius, natūralu, kad šiame sektoriuje ir yra daugiausia tokių įmonių. Bet labiausiai paveiktas turizmo, viešojo maitinimo kai kuriuose regionuose sektorius. Tačiau to poveikio labai daug, tad pasakyti, kad nukentėjo tik tam tikri sektoriai, gana sudėtinga.
– Ar dėl pandemijos įmonės neatsipalaidavo ir nepradėjo vengti mokesčių?
– Mokesčių vengimas visais laikais įmonėms išlieka gana patrauklus. Matome tas pačias tendencijas, kurios nelabai keičiasi. Tačiau aš išskirčiau kitą tendenciją, kurią pastebėjome per pandemiją – kai atnaujinome veiksmus, mūsų auditoriai kaip įmanoma labiau stengėsi prisitaikyti prie įmonių režimo.
Jei jos buvo izoliacijoje, prastovose ir negalėjo pateikti dokumentų, mes jų nespaudėme ir nieko nereikalavome, atidėjome viską vėlesniam laikotarpiui. Tačiau, nepaisant to, susidūrėme su mokesčių mokėtojų nebendradarbiavimu patikrinimų metu.
Pasižiūrėjau surašytų protokolų dėl nebendradarbiavimo su mokesčių administratoriumi skaičių praėjusiais metais ir už šių metų tą patį laikotarpį, ir pamačiau, kad protokolų skaičius šįmet išaugo dvigubai.
– Ar tai reiškia, kad įmonės bus labiau baudžiamos? Kokia atsakomybė gresia už tai?
– Nebendradarbiavimas visais atvejais bet kur – tiek su mokesčių administratoriumi, tiek šeimoje – prie gero nepriveda. Kai mokesčių mokėtojas nebendradarbiauja, mes ne visais atvejais iškart galime teisingai nustatyti prievoles.
Tada renkame informaciją iš kitų šaltinių ir veiksmai užtrunka gerokai ilgiau, atsiranda klausimas, kad galbūt reikėtų įsijungti ir teisėsaugos institucijoms. Taip kad ta našta pasidaro sunkesnė ne tik administratoriui, bet ir mokesčių mokėtojui.
Jei savo elgsena pastarasis rodo, kad nesutiks ir nebendradarbiaus su mokesčių administratoriumi, tokiais atvejais taikomos ir maksimalios baudos.
– Iki pandemijos VMI politika buvo tokia, kad pirmiausia inspektorius yra pagalbininkas, o ne baudėjas. Matydami tendenciją, kad verslai nebenori bendradarbiauti, galbūt keisite ir savo bendravimo taktiką?
– Šis klausimas dvilypis. Mokesčių administratorius turi būti konsultantas; tas, kuris padės sumokėti mokesčius – juk tik per savanorišką mokesčių mokėjimą ir užtikrinamas teisingas mokesčių surinkimas ir įplaukos į biudžetą.
Tačiau tų mokėtojų atžvilgiu, kurie kuria schemas, vengia mokėti mokesčius, įmonės turtą masiškai naudoja privatiems poreikiams, administratorius taikys griežtas priemones ir netoleruos to mokesčių nemokėjimo.
Iš tiesų visa tai atsiremia į patį mūsų verslą, kiekvieną subjektą, nes tada neužtikrinama konkurencija – kodėl vienas verslas turi mokėti visus mokesčius, o kitas užsidirba tokiu nesąžiningu būdu? Todėl tuo turėtume būti suinteresuoti visi.
– Galbūt pastebėjote, kad prasidėjus pandemijai verslai sugalvojo naujas schemas, kaip vengti mokesčių?
– Galbūt tai ne naujos schemos, galbūt tai egzistavo ir anksčiau, tik tas mastas gal buvo mažesnis. Per paskutinius šių metų patikrinimus labai išryškėjo, kad įmonių turtas yra naudojamas privatiems poreikiams. Akcininkai įsigyja nekilnojamojo turto objektus, masiškai naudojasi įmonių automobiliais, įsirengia butus, perka baldus.
Tokiu pavyzdžių yra labai daug ir skirtinguose sektoriuose. Keistai atrodo, kad įmonė labai didelę dalį pelno sunaudoja savininkų, direktorių poreikiams. Tai labai neteisinga kitų akcininkų atžvilgiu ir apskritai dėl to nesumokami mokesčiai į biudžetą.
– Gal turite įdomios statistikos: kokie buvo patys netikėčiausi atvejai?
– Variantų buvo visokių: ir tokių atvejų, kai įmonės lėšomis buvo įsigytas sklandytuvas, nes įmonės vadovas ir savininkas turėjo hobį sklandyti. Tačiau viskas buvo apskaitoma įmonėmis lėšomis – ir sklandytuvas, ir jo išlaikymo sąnaudos.
Visai neseniai statybų sektoriaus įmonės vadovas mums labai ilgai įrodinėjo, kad į statybos objektus jam būtinai reikia važiuoti su „Harley Davidson“ motociklu, nors įmonėje yra trys automobiliai, kuriais lygiai taip pat galima naudotis. Tačiau po diskusijų su mumis jis visgi pasitikslino ir mokesčius sumokėjo.
Dar paskutiniu laikotarpiu gana plačiai matome, nes tikriname nemažai statybos sektoriaus įmonių, – šis sektorius viena iš prioritetinių mūsų kontroliuojamų sričių šiemet – kad gyvenamosios paskirties NT objektai yra įsigyjami įmonių vardu ir juose gyvena savininkai.
Naudodami važtaraščių duomenis matome, kaip į tuos objektus yra vežami baldai, įvairi santechnikos, virtuvės įranga, ir visa tai apskaitoma kaip įmonės turtas ir įrodinėjama, kad tai naudojama įmonės veiklai. Tačiau buvo ne vienas atvejis, kai nuvykę į tuos butus pamatėme ten gyvenančias šeimas. Ir paskutiniu metu tai vyksta masiškai.
– Kur yra ta riba tarp asmeninių ir įmonės poreikių? Dažniausiai šis klausimas kyla kalbant apie automobilį: jei įmonės poreikiams įsigyji automobilį, tarsi nebeturi teisės juo naudotis savaitgaliais. Taip pat įtakos turi ir prekės ženklas, nes sakėte, kad prisikabinote prie prabangaus motociklo.
– Riba sudėtinga. Jei prabangus automobilis uždirba įmonei pajamas vien dėl to, kad jis prabangus, arba įmonė verčiasi kažkokia su prabangiais automobiliais susijusia veikla, galbūt jis jai ir reikalingas. Mūsų auditoriai tik atėję į įmonę klausia: kaip tai uždirba įmonei pajamas? Jeigu tai tikrai uždirba, tada viskas gerai. Bet jeigu neuždirba, o tik yra naudojama savininko – tada negerai.
– Paminėjote vieną iš schemų, kai įmonės lėšos naudojamos asmeniniams poreikiams. Kokios dar schemos šiemet yra populiarios?
– Kaip ir visada: su pridėtinės vertės mokesčiu (PVM) susiję pažeidimai – labai populiarus neteisingas PVM deklaravimas, sąskaitų-faktūrų registrų neatitikimas su PVM deklaracijomis. PVM pažeidimų mastas yra gana didelis, tai rodo ir Europos Komisijos (EK) neseniai atliktas tyrimas, kad PVM atotrūkis Lietuvoje yra vienas didžiausių Europoje.
Taip pat mokesčių administratorius nustato vis daugiau pažeidimų elektroninėje erdvėje – matome tiek vykdančių veiklą, tiek įvairių toje erdvėje veikiančių asmenų gana nemažai pažeidimų. Taip pat vengiama pelno mokesčių kuriant įvairias mokesčių planavimo schemas.
– Yra toks požiūris: turiu labai mažą verslą, tad VMI esu tikrai neįdomus, ji niekada nepasibels į mano duris. Kiek tame yra tiesos?
– Gal toks įvaizdis ir yra susidaręs, nes mokesčių administratorius, ką eis kontroliuoti, renkasi pagal rizikos kriterijus. Tačiau tai nepriklauso nuo verslo dydžio: į akiratį gali papulti ir didysis mokesčių mokėtojas, ir visiškai mažas. Bet visiškai mažo mokesčių mokėtojo ir rizika galimai nesumokamų mokesčių bus mažesnė
Tačiau vertiname ir kitą apsektą: pavyzdžiui, dabar mokesčių administratorius iš įvairių šaltinių gauna labai daug informacijos – pavyzdžiui, iš įvairių dalijimosi platformų, kur anksčiau mokėtojai net neįsivaizdavo, kad juos gali pastebėti.
Tai gali būti ir nuoma, ir pavežėjimo paslaugos, ir darbo nuoma. Taip kad dabar tokie dalykai, turint įrankius ir duomenis, yra pastebimi. Mes galbūt neateiname kontroliuoti, o tiesiog paskambiname ir paklausiame: ar jūs sumokėjote mokesčius? Ir primename, kad asmuo turi tą padaryti. Ir kai kurie mokėtojai susimoka.
– Tai jeigu kažkokiame socialiniame tinkle siūlai savo paslaugas ar pardavinėji prekes, reiškia, kad jau tikrai esi stebimas?
– Taip, mes tokius pradėjome stebėti labai intensyviai. Ir nuomonės formuotojus, ir teikiančius nuomos paslaugas, kurie skelbia savo skelbimus, ir įvairius kitus mokėtojus. Beje, per nuomos paslaugų skelbimus identifikavome nemažai veiklą vykdančių asmenų, kurie turėjo tapti PVM mokėtojais. Ir tai jau buvo ne kelių šimtų klausimas, o jau gerokai didesnių sumų.
– Ar išmanioji mokesčių administravimo sistema padeda kovoti su šešėliu? Ar vis dar turime didelį tą šešėlį?
– Šešėlį vis tiek turime didelį, bet išmanioji administravimo sistema padeda, nes į ją įeina standartinės apskaitos duomenų rinkmena, sąskaitų-faktūrų registro duomenys, važtaraščių duomenys.
Pavyzdžiui, naudodamiesi važtaraščių duomenimis mes visai neseniai, atlikdami vienos statybos įmonės patikrinimą, pamatėme, kad stogų danga vežama į visiškai kitą objektą, kuris įmonėje buvo neapskaitytas. Tad įmonei nebuvo kur dėtis ir ji tą objektą turėjo apskaityti.
Taigi ta informacija, duomenys leidžia mokesčių administratoriui gerokai greičiau nustatyti ir pasakyti mokėtojams, kad jie turi susimokėti mokesčius.
Tada ir mokėtojai, žinodami, kad administratorius juos gali labiau pastebėti, ims tiesiog savanoriškai susiprasti, kad laiku susimokėti mokesčius yra paprasčiau ir pigiau, negu laukti baudų ar sankcijų. Be to, įmonei turėtų būti svarbu išlaikyti ir savo prestižą, būti sąžininga.
– O gal baudos yra per mažos, todėl labiau apsimoka rizikuoti ir kažką nuslėpti?
– Ir taip, ir ne. Kai kurios baudos, ypač administracinio nusižengimo kodekso, buvo padidintos, tad tikrai jau nebe taip patrauklu būti nubaustam. Tačiau yra tam tikrų sričių, kur tos baudos yra gana mažos.
– Kas turi keistis, kad keistųsi mūsų mokesčių mokėtojų elgsena? Kas leistų sumažinti tą šešėlį ir mokesčių vengimą?
– Pirmiausia kiekvienas pilietis turi būti sąmoningas: juk tie sumokėti mokesčiai yra mūsų visų švietimas, sveikatos apsauga, kelių infrastruktūra – visa tai, kuo mes naudojamės valstybėje. Juk jei vienas moka, kitas – ne, bet visi naudojamės vienodai, mums tiesiog vienam prieš kitą negražu.
