Teisingumo ministerija pasiūlė didinti vartojimo ginčus nagrinėjančių institucijų skaičių, įtraukiant Lietuvos transporto saugos administraciją, Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją ir Nacionalinį visuomenės sveikatos centrą.
Pasak ministerijos, šios institucijos pagal veiklos pobūdį ir vykdomas funkcijas turi atitinkamas kompetencijas transporto, statybos, grožio paslaugų srityse.
Siekiant skatinti didesnį pardavėjų, paslaugų teikėjų suinteresuotumą spręsti vartojimo ginčus taikiai, siūlyta numatyti jų pareigą atlyginti vartojimo ginčus nagrinėjančios institucijos ginčo nagrinėjimo išlaidas, kai priimamas sprendimas vartotojo naudai.
Taip pat buvo siūloma nustatyti pardavėjų, paslaugų teikėjų atsakomybę už vartojimo sutarčių sąlygų, kurios jau buvo pripažintos nesąžiningomis, tolesnį taikymą.
„Siūloma taikyti baudą, siekiančią iki 3 proc. metinių pajamų, bet ne didesnę negu 100 tūkst. eurų, o pažeidimą padarius pakartotinai per vienerius metus, – skirti baudą, siekiančią iki 6 proc. metinių pajamų, bet ne didesnę negu 200 tūkst. eurų“, – nurodo ministerija.
Pasak Teisingumo ministerijos, priėmus projektą, verslo subjektai, kurie pažeidžia vartotojų teises ir nėra linkę kilusių ginčų su vartotojais išspręsti greitai ir taikiu susitarimu, patirs neigiamus finansinius padarinius.
Pagal dabartinį reglamentavimą vartojimo ginčus ne teismo tvarka nagrinėja Ryšių reguliavimo tarnyba, Lietuvos bankas, Valstybinė energetikos reguliavimo taryba, Lietuvos advokatūra ir Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba (VVTAT).
Vartojimo ginčus nagrinėjančios institucijos vartojimo ginčus nagrinėja neatlygintinai. VVTAT duomenimis, vidutinės vieno vartojimo ginčo nagrinėjimo VVTAT sąnaudos yra apie 270 eurų. 2016–2019 metų laikotarpiu metinis VVTAT išnagrinėjamų vartojimo ginčų skaičius padidėjo 54 proc. (nuo 3076 iki 4726).
Šiuo metu Vartotojų teisių apsaugos įstatyme nėra nustatyta pardavėjų, paslaugų teikėjų atsakomybė už nesąžiningų sąlygų taikymą sutartyse su vartotojais. VVTAT ar teismui nustačius, kad vartojimo sutarties sąlygos yra nesąžiningos, tačiau pardavėjui, paslaugų teikėjui jas ir toliau taikant sutartyse, jam nėra taikoma jokia teisinė atsakomybė.
