Vyriausybė jau pritarė, kad VKRT reikmėms būtų rezervuotos dažnių juostos. Tačiau apetitas stulbina. Mat VKRT naudotojais šiuo metu gali būti vos daugiau nei 11 tūkst. specialiųjų tarnybų (policijos, ugniagesių gelbėtojų, greitosios pagalbos ar kitų) darbuotojai. Ateityje – geriausiu atveju iki 20 tūkstančių.
Nepaisant to, nuspręsta rezervuoti dvi dažnių juostas po 10 megahercų (MHz) iš 700 MHz spektro, arba net 33 procentus. Taip pat ketinama paimti 100 Mhz dažnių juostą iš 3,5 GHz spektro, arba ketvirtadalį.
Operatoriai nedviprasmiškai įspėjo, kad dėl tokio įsikišimo jų paslaugų kokybė tikrai netaps geresnė, o kaina gali tik išaugti. Mat sumažėjus dažnių pasirinkimui teks visiems vartotojams dalytis mažesniu juostų kiekiu, o telekomunikacijų kompanijos greičiausiai persvarstys savo investicijų planus toli gražu ne didinimo linkme.
„Įsivaizduokite dideli greitkelį, kuriame per vidurį eina viena, pati plačiausia valstybinė juosta, o kitos siauros – šonuose. Tomis siaurutėmis juostomis važinėja visa Lietuva – beveik 3 milijonai gyventojų, o plačia valstybine per vidurį – keli tūkstančiai valdiškų automobilių.
Būtent tokį modelį ir siekia įgyvendinti valstybė ar jai pavaldžios įstaigos“, – vaizdžiai pasakojo vienos telekomunikacijų įmonės atstovas.
Staiga prireikė daugiau dažnių
Šiuo metu specialiosios tarnybos naudoja žinybinį tinklą TETRA. Viena labiausiai vertinamų jo savybių yra tai, kad tinklas gali veikti net ir sutrikus bazinių stočių darbui – tiesiog tokiu atveju užtikrinama galimybė bendrauti tarp TETRA naudojančių įrenginių.
Tačiau šis tinklas turi ir trūkumų – pavyzdžiui nesuteikia galimybės perduoti vaizdinės medžiagos, nors tai gali būti reikalinga policijos, kitų tarnybų veiklai.
Galbūt tai viena priežasčių, kodėl valstybė ketina rezervuoti didelę dalį 3,5 GHz spektro, kurį numatyta naudoti 5G ryšiui? Tačiau vaizdo turiniui perduoti bene aukščiausia HD (angl. „high definition“) kokybe pakanka 3MbG/s spartos ir visiškai nereikia 5G ryšio galimybių.
„Visoje ES nuspręsta valstybiniam kritiniam ryšiui rezervuoti dažnius 700 MHz ruože. Mes dėl to susitarėme jau seniai, visi žinojo, kad atitinkamos juostos nuo 2025 metų bus alokuotos Vidaus reikalų ministerijai (VRM), kuri atsakinga už šį tinklą.
Lygiai taip pat jau porą metų kalbame apie 5G ryšį 3,5 GHz ruože. Nuolat vykdavo konsultacijos, tačiau niekas net neužsimindavo, kad ir jame didelę dalį juostų norėtų rezervuoti valstybė. Visa tai išlindo šį pavasarį, kai Susisiekimo ministerijos iniciatyva pradėtas rengti VKRT projektas.
Iš pradžių niekas mūsų nenorėjo įsileisti, tačiau įsiprašėme bent į nuotolinius svarstymus. Išgirdome argumentą, kad 3,5 GHz ruožo juostų valstybei gali prireikti, pavyzdžiui, po dešimties metu. Tačiau kodėl niekas to nesakė prieš metus ar dvejus“, – stebėjosi asociacijos „Infobalt“ vadovas Mindaugas Ubartas.
Įtaria, kieno interesai slypi
Iš ryšio teikėjų į konsultacijas dėl VKRT kūrimo buvo pakviesta tik viena įmonė – tos pačios Susisiekimo ministerijos, kuri ir pradėjo šį procesą, valdomas Lietuvos radijo ir televizijos centras (Telecentras). Todėl iš karto tarp privačių operatorių kilo įtarimų, kad ši bendrovė siekia įsitvirtinti ryšio rinkoje kaip valstybinis žaidėjas, nors dar neseniai deklaravo pasitraukianti iš komercinės veiklos.
Telecentras yra žinomas kaip interneto „Mezon“ teikėjas, tačiau šįmet buvo nuspręsta šį verslą parduoti kompanijai „Bitė Lietuva“. Kol kas sandoris nėra užbaigtas, nes reikia Konkurencijos tarybos ir kitų institucijų pritarimo, tačiau manoma, kad jo vertė siekia daugiau nei 20 mln. eurų.
Anksčiau Telecentras liūdnai pagarsėjo ir investicijomis į nepasiteisinusią 4G „WiMax“ technologiją, kuriai buvo išleista arti 30 mln. eurų, o norint gauti paskolą teko net užstatyti įmonės valdomą Vilniaus televizijos bokštą. Investicijai nepasiteisinus visa tai teko nurašyti.
Tačiau dabar įmonė, atrodo, rimtai nusiteikusi imtis VKRT projekto. „Jeigu bus priimtas sprendimas kurti modernų naujos kartos valstybės kritinio ryšio tinklą, mes neabejotinai siūlysime savo paslaugas, sieksime dalyvauti tinklo operatoriaus atrankoje. Tai atitinka naująją „Telecentro“ strategiją – įmonė išeina iš mažmeninių telekomunikacinių paslaugų segmento ir imasi darbų bei projektų, kuriais yra užtikrinami specifiniai valstybės poreikiai ITT srityje. O kokios infrastruktūros pagrindu VKRT būtų realizuojamas, kol kas pernelyg anksti spėlioti – tai priklausys nuo reikalavimų, kurie tinklui bus keliami“, – jau anksčiau portalui 15min.lt pripažino Telecentro atstovas Valdas Kaminskas.
Kaip jis atsakė lrytas.lt, darbo grupėje, kuri Vyriausybės pavedimu buvo suformuota iš Susisiekimo, Vidaus reikalų bei Krašto apsaugos ministerijos (KAM) atstovų, dalyvavo ir Telecentro darbuotojai, tarp kurių – ir generalinis įmonės direktorius Remigijus Šeris.
„Grupės darbo procese į dalį Telecentro pasiūlymų buvo atsižvelgta. Kalbant bendrai, manome, kad darbo grupės veiklą ar darbinį (sprendimų priėmimo) procesą turėtų komentuoti jos iniciatorius – Susisiekimo ministerija“, – teigiama V.Kaminsko laiške portalui lrytas.lt.
Tačiau asociacijos „Infobalt“ vadovas M.Ubartas stebėjosi tuo, jog būtent Susisiekimo ministerijos atstovai karščiausiai gynė jų brukamą VKRT modelį, nors nei VRM, nei KAM vadovai neteigė, kad jiems reikia visko čia ir dabar. Pastarųjų institucijų atstovai nenurodė, nei kiek, nei kokių dažnių jiems reikia, todėl pirmuoju smuiku dėl kažkokių priežasčių griežė Susisiekimo ministerija.
„Iš esmės Telecentras yra idėjinis šio projekto vadas, kad ir kaip mėgintų tai neigti. Jie tiesiog bando rasti vietą po saule ir be konkurencijos užsitikrinti sotų gyvenimą“, – svarstė M.Ubartas.
Susisiekimo ministras Jaroslavas Narkevičius Vyriausybės pasitarimo metu dievagojosi, kad joks valstybinis telekomas nebus kuriamas. Tačiau normalių paaiškinimų, kodėl VKRT ir jį prižiūrėsiančioms įstaigoms reikia tiek daug dažnių juostų, taip ir nepavyko išgirsti.
Investicijos būtų milžiniškos
Jei galutinai būtų nuspręsta kurti tokį VKRT, koks buvo pristatytas Vyriausybės pasitarime, tai kainuotų didžiules sumas. Visoje Lietuvoje tektų pastatyti apie 800-900 bazinių stočių tinklą.
Vienos bazinės stoties kaina prasideda nuo 35 tūkst. eurų, tad vien fizinio tinklo pastatymas atsieitų daugiau nei 30 mln. eurų. O per 10 metų investicijos siektų bent 100 mln. eurų – keliskart daugiau, nei buvo investuota į nepasiteisinusią „WiMax“ technologiją. Jei nebus imtasi komercinės veiklos, tai tokia prabanga bus skirta vos keliolikai tūkstančių vartotojų.
„Infobalt“ skaičiavimais, vienas tokio tinklo vartotojas per metus atsieitų 660 eurų, arba 59 eurus per mėnesį. Ir tai – be tarptautinių pokalbių, kuriuos į paslaugų paketą, kainuojantį bent du ar tris kartus mažiau, įtraukia privatūs ryšio teikėjai.
Ar yra kitokių alternatyvų? „Pigiausia ir efektyviausia būtų tiesiog pirkti šias paslaugas iš dabar veikiančių operatorių. Antras galimas variantas yra hibridinis – valstybė iš privačių kompanijų perka tik bazinių stočių paslaugas, o patį kertinį tinklą kuria ir valdo pati. Pastarasis modelis buvo siūlomas ir konsultacijų metu“, – sakė bendrovės „Bitė Lietuva“ teisininkas Vitalijus Kirvaitis.
Kaip sakė bendrovės „Telia Lietuva“ reguliavimo vadovė Inga Volungevičiūtė, į darbo grupę Susiekimo ministerijoje įmonės atstovų niekas nekvietė.
Iš savo šaltinių sužinojome apie, kad tokia grupė jau veikia ir aktyviai prašėmės dalytis informacija. Tuomet pavyko įsiprašyti tik į vieną susitikimą, prie kurio prisijungė gal dvidešimt dalyvių, kurie nei prisistatė, nei įjungė kamerų.
Pristatėme Suomijos hibridinio modelio „Virve 2.0“ pavyzdį ir prašėme, kad kito susitikimo metu savo modelį pristatytų LRTC. Apie tai nuolat priminėme, tačiau Susisiekimo ministerija teigė, kad niekas nevyksta, valstybė nori apsispręsti kokiu keliu eiti ir vėliau pakvies visus į bendrą diskusiją.
Toks susitikimas neįvyko ir galutinį pasiūlymą pirmą kartą pamatėme Vyriausybės posėdžio metu. Modelis priimtas be jokių diskusijų ir alternatyvų, o su mūsų pristatytu Suomijos modeliu jis neturi nieko bendro, išskyrus žodį „hibridinis“, – teigė I.Volungevičiūtė.
Galima išsiversti ir su dabartiniais ištekliais
Pasitelkiant jau esamą 4G (LTE) tinklą užtikrintus ryšio resursus galima gauti sukurus Saugių ryšių tinklą (SRT). Jis veiktų ant esamos privačių ryšių infrastruktūros, kuri dengia daugiau kaip 99 proc. Lietuvos teritorijos. O valstybė turėtų tik nustatyti reikalavimus SRT, kurių konkursą laimėjęs operatorius privalėtų laikytis.
Specialiųjų tarnybų poreikiams būtų skirta atitinkama tinklų resursų dalis (angl. „network slicing“), kad būtų užtikrinta reikiama sparta, funkcionalumas ir garantuotas veikimas. Šios technologinės galimybės egzistuoja ir joms įjungti reikėtų gana nedidelių investicijų. Iki šiol jos nebuvo naudotos, nes rinkoje nebuvo tokio poreikio.
Tačiau Susisiekimo ministerija, kaip jau minėta, paliko tik hibridinio tinklo pavadinimą, nors iš tiesų nusprendė ir kurti valstybinį kertinį tinklą, ir statyti bazines stotis, o pastarųjų paslaugas iš privatininkų pirkti tik tuo atveju, jei savų neužtektų.
„Mūsų kompanija pritaria valstybės siekiui sutelkti ir valdyti pagrindinius šalies infrastruktūros ir IT išteklius, tačiau didžiausio efektyvumo galima pasiekti tik su privataus sektoriaus įtraukimu. Būtent taip veikia suomiškas modelis, kuomet valstybės institucijos naudojasi komercinių paslaugų teikėjų ryšių tinklu – taip sumažinamos infrastruktūros kūrimui reikalingos išlaidos, išvengiama antenų aprėpties zonų dubliavimosi.
Antras variantas, kurio kol kas realizuoti neįmanoma, bet yra ir teorinė, ir praktinė realizavimo galimybė – 5G tinklo segmentavimas, iš jo atskiriant neviešą ryšio tinklą.
Kol kas realizuoti neįmanoma dėl to, kad 5G ryšių tinklai dar veikti nepradėjo, tačiau visi trys Lietuvoje savo tinklus statantys mobiliojo ryšio operatoriai jau yra pasirengę imtis plėtros. Tereikia sulaukti 5G technologijoms vystyti reikalingo dažnių aukciono“, – sakė „Telia Lietuva“ atstovė I.Volungevičiūtė.
Anot jos, ES padarytoje ataskaitoje taip pat konstatuojama, jog esant tinkamam teisiniam reguliavimui ir sudarius tinkamas sutartis „kritinės svarbos“ paslaugas valstybės institucijoms gali teikti ir komerciniai mobiliojo ryšio paslaugų teikėjai.
Tam yra numatytos konkrečios priemonės, kurios sudaro visas galimybes pasitikėti mobiliojo ryšio operatorių paslaugomis. Šioje ataskaitoje taip pat nurodoma, jog komerciniai ryšio paslaugų teikėjai savo paslaugas tokioms tarnyboms 800 MHz dažnio tinkle galėtų teikti apie 40 proc. pigiau nei specialiai šių tarnybų poreikiams patenkinti pastačius atskirą LTE tinklą, veikiantį 700 MHz ruože.
„Jei ketinama kurti valstybinį ryšio operatorių – naują telekomą, tai reikia ir kloti kortas ant stalo bei kalbėti atvirai. Ar ta idėja gera, ar bloga, galima svarstyti.
Kita vertus, kai degė miškai Neringoje, visos sistemos, kurios buvo valstybinės ir neva saugios, to neužfiksavo. O kai reikėjo gesinti, teko bendrauti privačių ryšio teikėjų tinklais“, – aiškino asociacijos „Infobalt“ vadovas M.Ubartas.
