Verslininkams milžinišką skerdyklą išnuomojęs kaunietis pašnibždėjo ir apie esą didžiulį privalumą – galimybę vogti geriamąjį vandenį, nemokėti už nuotekas – ir parodė nelegaliai įrengtą vamzdį.
Tačiau nuomotojai ne tik neužkibo ant šio jauko, bet dar ir kreipėsi į prokuratūrą.
Bet paaiškėjo, kad nei prokurorams, nei nuostolius patyrusiems tiekėjams nė motais, kad metų metus galėjo būti vagiamas vanduo ir teršiama aplinka.
Dovana – slapta atšaka
Informacija apie nelegalią atšaką galbūt niekada ir nebūtų paaiškėjusi, jei ne praeityje didžiausio šalyje kiaulių augintojo Ryčio Baltrušaičio noras išnuomoti apleistas daugiau kaip dviejų tūkstančių kvadratinių metrų buvusios skerdyklos Kauno mėsinės patalpas.
Šias Kauno rajono Šlienavos kaime esančias skerdyklos ir mėsos išpjaustymo patalpas prieš metus R.Baltrušaičio bendrovė „Sistem“ išnuomojo įmonei „Tybounas“.
Kartu su pastatais turėjo būti išnuomota ir skerdimo įranga.
Apie 100 tūkstančių eurų investavę nuomininkai suremontavo patalpas, įrengė šalto rūkymo rūkyklas, gavo visus veiklai reikiamus leidimus. Tačiau paaiškėjo, kad darbui būtina įranga yra sugedusi.
Tuomet, anot „Tybouno“ vadovo Arno Jakubausko, kaip kompensacija už negautą veikiančią techniką buvo parodyta, kaip galima nemokamai naudoti geriamąjį vandenį ir nemokėti už nuotekas. O tai sudaro didelę šio verslo išlaidų.
„Čia jums dar viena dovana – galėsite kiek norėsite nemokamai naudoti geriamąjį vandenį“, – esą taip patalpų privalumus apibūdino nelegalų vamzdį parodęs R.Baltrušaitis.
Vogti vandens nepanoro
Tačiau nuomininkams galimybė vogti vandenį nepasirodė patraukli.
„Pagalvojome, ar tokiu būdu nebandoma atsakomybę už vandens vagystę perkelti ant mūsų pečių, kadangi mes buvome pasirašę sutartį su vandens tiekėju – bendrove „Giraitės vandenys“, – teigė A.Jakubauskas.
Tad kai verslininkams buvo parodytas nelegalus vamzdis, jie išsikvietė antstolį.
Šis ne tik užfiksavo nelegalią atšaką, bet ir nufilmavo, kaip galima vogti vandenį – atsukus atšakos sklendę vanduo teka į bendrą patalpų sistemą, nors tuo metu oficialiai įrengta įvadinė sklendė yra užsukta ir skaitikliai nieko nerodo.
Rodė minimalias sąnaudas
„Apskaičiavome, kad tuo metu, kai visu pajėgumu veikė skerdykla, suvartojamo vandens kiekis turėjo būti didžiulis. Net mes, karantino metu visai nevykdę jokios veiklos, per mėnesį gavome sąskaitą, kad sunaudodavome apie 170 kubinių metrų vandens, kurio kaina – daugiau kaip 400 eurų“, – sakė A.Jakubauskas.
Tad verslininkui atrodė nesuprantama, kaip bendrovė „Sistem“ galėjo deklaruoti, kad per metus suvartodavo tik 400 kubinių metrų vandens. Kad turėjo būti naudojamas didžiulis vandens kiekis, dar 2016 metais patvirtino ir patys bendrovės „Sistem“ atstovai, kurie buvo parengę skerdyklos poveikio sveikatai vertinimą.
Dokumente teigiama, kad laikantis sanitarinių reikalavimų patalpos ir visi juose esantys įrenginiai perplaunami kiekvieną dieną.
Be to, teritorijoje yra veikianti automobilių plovykla, kurioje plaunami skersti galvijus atvežantys sunkvežimiai.
Transporto srautas buvo nemažas, nes per metus skerdykloje buvo paskerdžiama apie 30 tūkstančių kiaulių ir kitų galvijų bei stručių.
Prokurorai numojo ranka
Supratę, kad 15 metų galėjo būti dideliais kiekiais vagiamas vanduo, bendrovės „Tybounas“ atstovai kreipėsi į Kauno apygardos prokuratūrą, bendrovę „Giraitės vandenys“, Kauno rajono merą, aplinkosaugininkus.
Rašte prokuratūrai buvo akcentuojama ir tai, kad apie nelegalią sklendę privalėjo žinoti ir geriamo vandens tiekėja – Kauno rajono savivaldybės įmonė „Giraitės vandenys“, tačiau daug metų nesiėmė jokių priemonių, kad nebūtų vagiamas vanduo ir galbūt teršiamos Kauno marios.
Tačiau prokuratūra nematė reikalo ne tik pradėti ikiteisminį tyrimą, bet ir ginti viešąjį interesą.
„Atsižvelgiant į tai, kad pareiškime keliami klausimai yra Aplinkos apsaugos departamento sritis, jūsų pareiškimas persiųstas Aplinkos apsaugos departamento Kauno valdybai nagrinėti“, – teigiama Kauno apygardos viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorės Arūnės Alimaitės-Kakoškinos rašte, kuriuo buvo atsisakyta ginti viešąjį interesą.
Jokių įtarimų nesukėlė
Tačiau aplinkosaugininkai irgi nusiplovė rankas ir pasiūlė visas problemas aiškintis vandens tiekėjai – bendrovei „Giraitės vandenys“.
Jos laikinoji vadovė Eglė Petrauskaitė „Lietuvos rytui“ teigė, kad iki šiol jos vadovaujama įmonė neturėjo jokios informacijos nei apie pastato viduje savavališkai įrengtą vandentiekio įvadą, nei apie galimą taršą.
Ji tvirtino, jog įmonė „Sistem“ nuo 2009 metų naudojosi „Giraitės vandenų“ paslaugomis, tačiau niekada nebuvo kilę įtarimų dėl nelegaliai paimto vandens: „Vos tik gavome „Tybouno“ pareiškimą, į pastatą nusiuntėme specialistus, kurie surašė patikrinimo aktą ir atjungė vandentiekio įvadą.“
Vėliau vykusio pakartotinio patikrinimo metu buvo nustatyta, kad ir legaliai įrengti valymo įrenginiai neatitiko reikalavimų, – buvo nepajėgūs išvalyti nuotekų.
Bendrovės „Sistem“ vadovas R.Baltrušaitis teigė nieko apie nelegalų vamzdį nežinantis: „Nebuvo įrengta jokių nelegalių atšakų. Nesu nei to rodęs, nei apie tai kalbėjęs.
Visi tinklai buvo įrengti ir nustatyta tvarka įregistruoti. Daugiau kaip metus objekte veiklą vykdo „Tybounas“, kuris savo vardu persirašė vandens tiekimo sutartis. Jos patvirtina, kad tokių atšakų įrengta nebuvo.“
Ir teisėsaugos, ir nusikaltėlių akiratyje
Prieš keletą metų R.Baltrušaitis buvo laikomas didžiausiu kiaulių augintoju Lietuvoje. Jo įmonės Kauno ir Kėdainių rajonuose valdė didžiules kiaulides ir skerdyklą.
Nors nuo turimų kiaulidžių sklido vietos gyventojus iš proto varantis dvokas, o pati veikla buvo vykdoma turint neteisėtai gautus leidimus, ir tuo metu daugelis institucijų į visą tai žiūrėjo pro pirštus.
Tik 2016 metais po kelerius metus trukusio bylinėjimosi Rokų seniūnijos gyventojai pasiekė pergalę – Aukščiausiasis teismas uždraudė kiaulidžių veiklą.
Paskatinti šios pergalės tuomet subruzdo ir Kėdainių rajono Josvainių, kur veikė dar viena kiaulidė, gyventojai. Jie Seimo narius užvertė skundais, kad dėl dvoko, kuris sklinda iki pat Kėdainių, neįmanoma normaliai gyventi.
Po teismo sprendimo ir gyventojų skundų bendrovė nusprendė visai atsisakyti kiaulininkystės verslo ir kiaulides pardavė.
Kiaulių auginimo ir skerdimo verslo atsisakiusi bendrovė „Sistem“ tapo nekilnojamojo turto plėtotoja – Kaune, Savanorių prospekte, pastatė 22 tūkstančių kvadratinių metrų ploto pastatą „Žaliakalnio terasos“.
R.Baltrušaitis jau seniai yra patekęs ne tik į teisėsaugos, bet ir į nusikaltėlių akiratį.
Dar 2001 metais kauniečio Ričardo Baratinsko, pravarde Marafonas, gauja, kuri grobdavo ir žudydavo iš šešėlinio verslo turtus susikrovusius veikėjus, buvo nusitaikiusi ir į R.Baltrušaitį.
Nusikaltėliai buvo suplanavę verslininką pagrobti ir išsireikalauti išpirkos.
Gaujos nariai sekė miško keliais važiavusį R.Baltrušaitį ir slapčia jam pradūrė padangas. Tačiau verslininkas pabijojo sustoti nuošalioje vietoje ir tuščiomis padangomis nuvažiavo ir artimiausios gyvenvietės.
Vėliau gaujos nariai dar keletą kartų bandė sugauti R.Baltrušaitį, tačiau jų planus sujaukė policijos pareigūnai – grupuotė buvo sulaikyta dėl penkių žmonių nužudymo ir kitų nusikaltimų.
Vėliau, įsiūbavęs kiaulininkystės verslą, R.Baltrušaitis pateko į Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) akiratį.
Buvo įtariama, kad jo įmonės „Sistem“ bei „Vyčia“ ir kelių draudimo kompanijų vadovai sugalvojo būdą, kaip pasipelnyti valstybės sąskaita. Esą kiaulių augintojai apdrausdavo neegzistuojančias kiaules, o pusę draudimo įmokų kompensuodavo Nacionalinė mokėjimo agentūra.
Tačiau kai FNTT pareigūnai atvyko daryti kratų Kauno rajone, Rokuose, veikusios bendrovės „Sistem“ buveinėje, sargai atsisakė tyrėjus įleisti į vidų. Jie tvirtino, kad jiems pagrindinis dokumentas – ne prokuratūros orderis, o bendrovės vadovų įsakymas.
Vis dėlto pareigūnai spėjo nutverti įmonės buhalterę, kuri užkišusi už savo liemenėlės bandė išsinešti UPS atmintinę. Joje buvo visa kompiuterio informacija apie sandėrius su draudimo bendrovėmis.
