„Padėtis neapibrėžta ir tikrai (nereikia – BNS) tikėtis, kad šešėlis sparčiai trauksis (...) be papildomų priemonių. Manau, kad turime būti labai realistiški, nes istorija rodo, kuomet yra sunkesni metai, ypač po krizinių metų, šešėlis yra linkęs augti“, – antradienį Seime sakė V. Šapoka, atsakydamas Biudžeto ir finansų komiteto narei socialdemokratei Rasai Budbergytei.
Parlamentarė teiravosi, kodėl kitąmet neplanuojama daugiau pajamų ištraukti iš šešėlio.
„Gyrėtės per šiuos metus, kad labai sėkmingai kovojote, tuo tarpu augimas pajamų yra projektuojamas (...) labai atsargiai. Ar praradote viltį, kad iš šešėlio galima ištraukti daugiau pajamų?“ – klausė R. Budbergytė.
V. Šapoka pabrėžė, kad nepaisant koronaviruso krizės, kas šešėlinės ekonomikos didėjimo užuomazgų nesimato.
„Tokių požymių šiuo metu tikrai nefiksuojame, tačiau tam, kad šešėlis trauktųsi (...) reikia priimti tuos sprendimus, kurie jau yra pateikti Seimui, kaip, pavyzdžiui, statybininko kortelė“, – tvirtino V. Šapoka.
Valstybinė mokesčių inspekcija yra skelbusi, kad pernai iš šešėlio ištraukta apie 164 mln. eurų (2018 metais – 130 mln. eurų).
Iš bankų pelno mokesčio šiemet bus surinkta keliolika milijonų eurų
Seimui nuo 2020 metų sausio penkiais procentiniais punktais iki 20 proc. padidinus bankų ir kredito unijų pelno mokestį, į biudžetą šiemet papildomai įplauks apie keliolika milijonų eurų, sako finansų ministras.
„Dar būtų anksti pasakyti galutinius skaičius. Žinoma, kad jie nesieks ypatingai įspūdingų ir reikšmingų sumų. Skaičiuosis keliolikos milijonų eurų ribose, bet ne dešimtimis ir ne šimtais“, – antradienį Seime tvirtino Vilius Šapoka.
Bankų pelno didesnio apmokestinimo rezultato pasigedo „valstietis“ Tomas Tomilinas.
„Kokius turime skaičius, kiek papildomų pajamų gauname, ką už tai sau galime leisti, kokias pasekmes turėjo tas sprendimas?“ – klausė T. Tomilinas.
Finansų ministerija BNS informavo, kad Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) duomenimis, per šių metų devynis mėnesius Lietuvoje veikiančios devynios kredito įstaigos deklaravo 13,1 mln. eurų avansinio papildomo kredito įstaigų pelno mokesčio.
Nuo šių metų pradžios 20 proc. mokesčio tarifas taikomas didesniam nei 2 mln. eurų bankų ir kredito unijų pelnui. Pernai gruodį sprendžiant dėl šio mokesčio įvedimo V. Šapoka prognozavo kad į biudžetą per metus papildomai būtų surinkta apie 20 mln. eurų pajamų.
Pernai Lietuvos bankai uždirbo 334,5 mln. eurų nekonsoliduoto grynojo pelno.
GPM lengvatą už studijas galima būtų dar išplėsti
Seimui pradėjus svarstymus, ar nuo 2021 metų leisti susigrąžinti dalį sumokėto gyventojų pajamų mokesčio (GPM) už ne pirmas profesinio ar aukštojo mokslo studijas, finansų ministras sako, kad lengvatą ateityje būtų galima dar labiau išplėsti.
Vilius Šapoka tvirtina, kad lengvata galėtų galioti ir neformaliam suaugusiųjų švietimui.
„Klausimą ateityje tikrai galima svarstyti, pradėti nuo šio žingsnio, nes nuogąstavimų iš įvairių kontroliuojančių institucijų dėl neformalaus švietimo esame gavę tikrai labai daug“, – antradienį Seime teigė V. Šapoka, atsakydamas į „valstiečio“ Tomo Tomilino klausimą dėl platesnio lengvatos taikymo.
T. Tomilinas aiškino, kad lengvatos neformaliam švietimui reikia, nes čia yra „labai didelis atsilikimas“.
„Tikrai paslaugų teikėjų yra labai nemažai, žinoma, su kontrole būtų daug problemų, bet gal reikėtų žengti ir šį žingsnį“, – tvirtino T. Tomilinas.
GPM lengvata už ne pirmas studijas siekiama paskatinti žmones greičiau persikvalifikuoti ar keisti profesiją. Tikimasi, kad lengvata pasinaudotų ir vyresnio amžiaus žmonės.
Seimas antradienį po pateikimo priėmė svarstyti tokias Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pataisas: už balsavo 73 Seimo nariai. Toliau pakeitimus Seimas svarstys lapkričio 10-ąją.
Pasak finansų ministro, dėl tokios lengvatos biudžetas kasmet negautų apie 2 mln. eurų pajamų.
„Ši priemonė tikrai turėtų duoti naudos tiek gyventojams, tiek šalies ekonomikai, tiek ateityje tų pačių pajamų surinkimui“, – teigė pataisas pristatydamas ministras.
Dabar GPM lengvata leidžia susigrąžinti išlaidas už profesinį mokymą ar studijas, bet tik įgyjant pirmą aukštąjį išsilavinimą arba profesinę kvalifikaciją – už pirmą bakalauro, magistro, doktorantūros, aspirantūros laipsnius ar jų nesuteikiančias studijų programas.
