Šią savaitę Vyriausybė pritarė kitų metų biudžetui. Nuomonę apie jį išsakė konservatorius Andrius Kubilius. Jis įraše feisbuke ateinančių metų biudžetą pavadino „skausmingų pagirių biudžetu“ ir siūlė būsimajai Vyriausybei nedelsiant pakeisti jo taisykles.

„Kai gerai užšventi, tai iš ryto būna blogai. Ir pabudęs galvoji – kodėl reikėjo vakar taip neatsargiai ir neatsakingai švaistytis.

Šiandien Vyriausybė patvirtino kitų metų biudžeto projektą. Neturiu jo kaip kitaip pavadinti, kaip tik „skausmingų pagirių biudžetas“. Su rinkimais baigėsi pusmetis nekontroliuojamo ir dažnai neracionalaus pinigų švaistymo, „puota maro metu“ baigėsi, baigėsi ir Lietuvos istorijoje vienos valdančios partijos brangiausia (už valstybės pinigus) rinkimų kampanija. Atėjo pirmadienis ir prasideda skausmingos pagirios“, – feisbuko paskyroje rašė konservatorius ir pridūrė, kad nuo tokių pagirių galvą skaudės jau ne Sauliui Skverneliui, o naujam Vyriausybės vadovui.

Anot A.Kubiliaus, galime pasidžiaugti, kad mūsų ekonomika neblogai atlaikė pirmąją pandemijos bangą, tačiau lieka neaišku, ar tai įvyko labiau dėka mūsų pačių ekonomikos gyvybingumo, ar dėl to, kad „valdžia beatodairiškai švaistėsi pasiskolintomis lėšomis, kurias kažkam kažkada vis tiek reikės grąžinti“.

Politikas socialiniame tinkle klausia: ar tikrai reikėjo tiek daug išlaidauti, tiek daug skolintis ir tiek daug didinti šių metų deficitą?

„To, kas įvyko, jau nebepakeisi. Todėl ir tekstą šį skiriu ne tam, kas blogai buvo padaryta šios valdžios, o tam, kad geriau suprastume, kokias tai turės pasekmes. Esminis klausimas – kiek skausmingos bus šios pagirios?

Visų pirma reikia įsidėmėti keletą skaičių, kuriuos Vyriausybė pagaliau atskleidė patvirtindama 2021 metų biudžetą. Iki šiol Vyriausybė, nors ir vienašališkai bei nekonstituciškai didino įvairias išlaidas, bet vengė tai įrašyti į šių metų biudžetą, todėl kai kurie šių metų skaičiai, apie kuriuos galėjome tik spėlioti, tik dabar paaiškėjo.

O tie skaičiai yra iškalbingi: pagaliau sužinojome, kad šiais metais valstybės skola nuo maždaug 35 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) (2019 metais) užaugo iki 45,6 proc., o 2021 metais užaugs iki 50,3 proc. Ir tai jau yra neišvengiamas procesas, nes biudžeto deficitas šiais metais yra užaugęs net iki 8,8 proc., o kitais metais Vyriausybė planuoja jo sumažinimą net iki 5 proc.

Deficitas yra toks reikalas, kai išlaidos viršija gautas pajamas, o tą skirtumą tenka finansuoti skolintomis lėšomis. Todėl kitais metais Vyriausybei numačius 5 proc. deficitą, tenka numatyti ir skolos augimą.

Ar galima planuoti kokią nors kitokią ateitį, gavus tokį paveldą? Deja, tenka pasakyti, kad tai yra praktiškai neįmanoma. Pagirios vis tiek būna skausmingos. Reikia pastebėti, kad šios Vyriausybės suplanuotas 2021 metų deficito mažinimas nuo beveik 9 proc. iki 5 proc. reiškia pakankamai žiaurų „diržų suveržimą“, – tęsia A.Kubilius.

Jis prisiminė, kaip per 2008-2012 metų krizę stengiantis per metus sumažinti deficitą vidutiniškai 3 proc. tai labai skausmingai pasijusdavo ir žmonėms, ir patiems politikams.

„Dar blogiau nei skausmingos pagirios yra ir tai, kad praeita valdžia, atrodo, sugebėjo „pragerti“ ir mūsų visų ilgalaikę ateitį. Kitokią ateitį: su modernizuota, skaitmenizuota, inovatyvia ekonomika. Nes, kaip reikalauja Europos Sąjunga, kartu su kitų metų biudžeto projektu Vyriausybė šiomis dienomis Europos Komisijai privalo pateikti ne tik kitų metų biudžeto projektą, bet ir projektą plano kaip Lietuvoje bus panaudotos ES sukurto Atsigavimo Fondo lėšos. Verta priminti, kad Lietuva iš šio Fondo tikisi sulaukti iki 6,3 mlrd. eurų, iš kurių net 2,4 mlrd. eurų bus gauta kaip negrąžinami grantai.

Europos Sąjunga tikisi, kad šios lėšos visose šalyse bus panaudotos išmintingai ir atsakingai, deja, kaip tokį planą rengė Vyriausybė galima tik spėlioti, nes Lietuvoje jokių viešų diskusijų apie šių unikalių galimybių panaudojimą nebuvo. Vyriausybė į visus klausimus apie būsimas investicijas atsako, nurodydama į taip vadinamą „Ekonomikos ateities DNR planą“, kuriame vienintelis vertingas dalykas yra moderniai skambantis pavadinimas. Bet turinys yra visiškai nemodernus ir nestrateginis.

Vyriausybė numato, kad kitais metais iš šio Fondo bus gauta ir panaudota net 811,1 mln. eurų. Tai yra net trečdalis iš ES Atsigavimo Fondo Lietuvai negrąžinamais grantais skirtų lėšų. Todėl šiuose reikaluose Vyriausybės parengtas planas yra ypatingos strateginės svarbos: arba tas netikėtai Lietuvai atitekusias lėšas pagaliau panaudosime išmintingai ir apgalvotai, arba bus kaip visada: „Norėjome kaip geriau, o išėjo kaip visada“, – kitų metų biudžeto projektą komentavo A.Kubilius.

Jis siūlė būsimajai Vyriausybei nedelsiant pakeisti biudžeto taisykles, kad net ir pandemijos antros bangos atveju nebekiltų jokių pagundos be Seimo pritarimo ir biudžeto keitimo taškytis milijonais ir milijardais į kairę ir dešinę. „O valstiečiams linkėčiau neužmiršti, kad tai jų Vyriausybė suplanavo tokį drastiško diržų veržimo biudžetą. Ir šių metų pabaigoje už jį vis tiek teks balsuoti, net ir tuo atveju, jei valstiečiai pelnytai liks tik opozicijoje“, – komentavo konservatorius.