Vyriausybė siūlo, kad minimali mėnesio alga „ant popieriaus“ kitąmet augtų nuo 607 iki 642 eurų, o vaiko pinigai – nuo 60 iki 70 eurų.

Tokie skaičiai numatyti finansų ministro Viliaus Šapokos Vyriausybei trečiadienį pateiktame 2021 metų valstybės biudžeto projekte.

Vaiko pinigai neįgaliems, gausių ir nepasiturinčių šeimų vaikams turėtų didėti nuo 100 iki 110 eurų.

Ministrų kabinetas pritarė minimalios algos didinimui 35-iais eurais, bet premjeras Saulius Skvernelis užsiminė, kad naujoji valdžia dar turės galimybę peržiūrėti šį sprendimą, jei pasikeis ūkio augimo prognozės.

Anot V.Šapokos, vidutinė senatvės pensija kitąmet turėtų augti maždaug septyniais procentais – nuo 377 iki 404 eurų.

Prezidento patarėjas Simonas Krėpšta perdavė, jog, Prezidentūra kitų metų biudžete pasigedo ambicijų didinti pajamas. „Žinome, kad turime didelį šešėlį, tačiau pajamų augimo nesitikima ne tik kitais, bet dvejus metus į priekį“, – kalbėjo S.Krėpšta.

Prezidentūros nuomone, iš pirmo žvilgsnio biudžete yra tam tikro pozityvo: skolos augimas suvaldomas, biudžeto deficitas gana ženkliai mažėja, nemažai dėmesio skiriama investicijoms. Tačiau matyti, kad biudžeto prioritetas – investicijos į ekonomiką ir infrastruktūrą. „Tam lėšų skiriama bene milijardu eurų daugiau nei šiemet, o į socialinę sritį – 800 mln. eurų – mažiau. Prezidento nuomone šie prioritetai turėtų susikeisti vietomis“, – kalbėjo S.Krėpšta.

Jis atkreipė dėmesį, jog yra progų biudžetą pataisyti, mat jį galutinai svarstys naujoji Vyriausybė ir priims naujasis Seimas. Prezidento nuomone, būtina ženkliai didinti NPD. „Kitais metais numatytas pajamų augimas, MMA – auga. Todėl NPD, Prezidento nuomone, turėtų taip pat nuosekliai augti“, – komentavo šalies vadovo patarėjas.

Biudžete numatyta, kad pensijos augs 7 proc. Tačiau, Prezidento nuomone, jos turėtų kilti 9 proc. „Nereikėtų taupyti tų 7 eurų per mėnesį pensininkui“, – sakė S.Krėpšta.

13 pensijos neatsisako

Paklaustas, ar sprendimas dėl 13-osios pensijos bus paliktas naujajam Seimui, premjeras Saulius Skvernelis sakė:

„Nieko nepaliekame naujam Seimui – jei nėra įstatymo, Vyriausybė negali biudžete teikti išlaidų, kurios neįtvirtintos įstatyme. Seimui priėmus įstatymą, bus Vyriausybėje ieškoma, kaip finansuoti papildomas išlaidas.

13 pensijos nėra niekas atsisakęs“.

13-ajai pensijai nepritaria finansų ministras, šią idėją kaip netvarų sprendimą kritikuoja ir Prezidentas. Į tai S.Skvernelis pakartojo, kad visus sprendimus dėl 13-osios pensijos galutinai priims Seimas, Prezidentas turi teisę vetuoti įstatymo projektą, o Vyriausybėje sprendimą priima 15 jos narių.

Pajamos mažės

2021 metų valstybės biudžeto pajamos, įskaitant Europos Sąjungos (ES) ir kitos tarptautinės paramos lėšas, bus mažesnės nei šių metų biudžeto plane, tuo metu išlaidos turėtų labai didėti. Planuojamas biudžeto deficitas kitąmet bus daugiau kaip tris kartus didesnis nei planuotas šiemet.

Pagal valstybės biudžeto projektą pajamos kitąmet, palyginti su patvirtintomis šiemet, mažės 1,3 proc. (145,369 mln. eurų) iki 11,385 mlrd. eurų, o išlaidos augs 21,2 proc. (2,712 mlrd. eurų) iki 15,49 mlrd. eurų.

Valstybės biudžeto deficitas kitąmet turėtų siekti 4,105 mlrd. eurų – 3,3 karto (2,857 mlrd. eurų) daugiau nei patvirtinta šiemet (1,248 mlrd. eurų).

Vyriausybė nėra koregavusi 2020 metų biudžeto, todėl iš kol kas pateikiamų duomenų nesimato, kaip 2021 metų biudžetas skirsis nuo realių šių metų valstybės pajamų ir išlaidų, kurioms didelės įtakos turėjo koronaviruso krizė.

„2021 metams planuojamas 5 proc. BVP valdžios sektoriaus deficitas“, – rašoma kartu su biudžeto projektu paskelbtame aiškinamajame rašte.

Finansų ministerija teigia, kad 2021 metais „bus vykdoma ekonomikos atsigavimą palaikanti fiskalinė politika“.

Anot V.Šapokos, 5 proc. biudžeto deficitas leistų investuoti, suvaldyti skolą, ir per labai trumpą laiką sugrįžti link biudžeto deficito, kuris atitiktų Mastrichto kriterijus. „Per dvejus metus bus pasiektas lygis, kuris atitiktų visus Mastrichto kriterijus“, – kalbėjo ministras.

Viena prielaidų – 3 proc. biudžeto deficitas. Anot V.Šapokos, tai leistų skolą pradėti mažinti labai greitai, tačiau tokiu atveju Vyriausybė negalėtų vykdyti įstatymais priimtų scenarijų pilna apimtimi.

Šių metų valdžios sektoriaus deficitas – skirtumas tarp išlaidų ir pajamų – gali siekti 8,8 proc. BVP. Skylė biudžete susidarė dėl papildomų valdžios išlaidų, siekiant sumažinti koronaviruso krizės žalą, ir dėl sumažėjusių pajamų susitraukus ekonomikai.

Finansų ministras V.Šapoka nurodė prioritetus, kuriuos įgyvendinus būtų galima suvaldyti skolą: dėmesys pažeidžiamiausiems, įsipareigojimų vykdymas, investicijos į ateities ekonomikos DNR.

Premjeras Saulius Skvernelis tvirtina, kad išrinkus jį ministru pirmininku dar vienai kadencijai, jo vadovaujama Vyriausybė neplanuotų skolintis ateinančiais metais.

„Pasiskolinome vidutiniškai 17 kartų mažesnėmis palūkanomis negu tai buvo padaryta prieš 10 metų. tos sąlygos atsirado dėl to, kad valstybė griežtai laikėsi fiskalinės drausmės, atsakingai planavo savo finansus, turėjo gerą reputaciją tarptautinėse rinkose ir vertinimo agentūrose“, – kalbėjo premjeras.

Biudžetui pritarti dar turės naujasis Seimas ir prezidentas.

Pensijos vidutiniškai didėtų 7,17 proc.

Planuojama, kad kitų metų Valstybinio socialinio draudimo (VSD) fondo 2021 metų biudžetas sieks 5 mlrd. eurų.

Kaip teigiama registruotame įstatymo projekte, ketinama surinkti 5,023 mlrd. eurų pajamų, išlaidos sieks 5,009 mlrd. eurų. Planuojama, kad pajamos viršys išlaidas 13,98 mln. eurų.

Siūloma patvirtinti vidutinio šalies darbo užmokesčio, taikomo apdraustųjų asmenų 2021 metų valstybinio socialinio draudimo įmokų bazei skaičiuoti, dydį – 1 352,7 euro.

Ketinama bendrajai socialinio draudimo pensijos daliai kompensuoti iš valstybės biudžeto 2021 metais skirti 2,107 mlrd. eurų, iš jų 40,7 mln. eurų – 2019 metų įsipareigojimui padengti.

Biudžeto projekte valstybinio socialinio draudimo pensijoms numatoma skirti 74,4 proc. visų išlaidų, arba 3,728 mlrd. eurų, – 7 proc. daugiau nei laukiama 2020 metais.

Planuojama, kad apskaičiuotas pensijų indeksavimo koeficientas kitąmet bus 1,0717. Nuo kitų metų pensijos vidutiniškai didės 7,17 proc.

Prognozuojama, kad 2021 metais vidutinė metinė senatvės pensija, turint būtinąjį stažą, bus 428,9 euro – 30 eurų, arba 7,5 proc,. didesnė nei šiemet.

Planuojamas PSDF biudžetas kitąmet – 2,36 mlrd. eurų

Planuojama, kad kitų metų Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto įplaukos iš viso turėtų sudaryti 2,369 mlrd. eurų, 2,8 proc. daugiau, nei numatyta šių metų PSDF biudžete.

Kaip teigiama registruotame įstatymo projekte, planuojama, kad 2021 metais privalomojo sveikatos draudimo įmokos turėtų sudaryti 1,516 mlrd. eurų, 4,1 proc. mažiau, nei numatyta patvirtintame 2020 metų PSDF biudžete.

2021 metų valstybės biudžeto asignavimų PSDF biudžetui numatoma skirti 114,2 mln. eurų.

Planuojama, kad 2021 metų PSDF biudžeto išlaidos iš viso turėtų sudaryti 2,369 mlrd. eurų, arba 12,6 proc. daugiau, palyginti su patvirtintu biudžetu šiemet.

Numatomas ateinančių metų PSDF biudžeto rezervas metų pradžioje – 204,6 mln. eurų.